1 nuotr.Nuo šeštadienio prasidėjusi Nacionalinė bibliotekų savaitė įdarbino visus šalies bibliotekininkus ir visus neabejingus knygoms pradžiugins gausiu pluoštu renginių. „Vakaro žinios“ ta proga kalbėjosi su Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininke, Birštono viešosios bibliotekos direktore Alina Jaskūniene apie šios savaitės ir knygos svarbą skaitmeninei visuomenei.
- Bibliotekų savaitės renginiai jau prasidėjo. Vien šios savaitės metu Lietuvoje vyks daugiau kaip 1800 renginių. Tai, matyt, reiškia, kad bibliotekų šiais laikais dar tikrai nereikia nurašyti?
- Jau XVI kartą organizuojame bibliotekų savaitę. Tikrai labai džiaugiamės renginių gausa, tarp kurių yra pačių įvairiausių. Tai ir piešinių konkursai, ir robotikos užsiėmimai, ir garsiniai skaitymai, ir diena be kompiuterio, ir susitikimai su rašytojais. Šios savaitės tikslas - atkreipti dar kartą visuomenės dėmesį į bibliotekas ir parodyti, kokios svarbios bibliotekos gali būti žmogaus gyvenime.
- Regionuose bibliotekos prilyginamos savotiškam kultūros židiniui?
- Tikrai taip. Biblioteka šiandien yra kultūros, informacijos ir bendruomenės židinys. Pas mus dažnai ateina žmonės ne tik knygų ieškoti, bet ir mokytis, kaip naudotis elektroninėmis paslaugomis, kaip susikurti elektroninį paštą, kaip išmokti tam tikrų programų pagrindų, kaip dirbti su paieškų sistemomis internete, kaip persikelti nuotraukas. Biblioteka yra svarbi vieta, ypač žinant, kad knygos Lietuvoje yra labai brangios ir ne kiekvienas gali leisti sau įsigyti naujausių knygų.
Net ir mažose gyvenvietėse tai labai svarbu. Šiais laikais, kai esame susvetimėję, kaimynas su kaimynu rečiau bepasisveikina, o vaikai nepradėję skaityti jau puikiausiai dirba su išmaniaisiais telefonais, biblioteka tampa dar svarbesnė. Ne tik kaip tarpininkas tarp knygos, rašytojo, bendruomenės, bet dar reikalingesnė kaip vieta susitikti ir gyvai bendrauti. Čia ypač svarbus vaidmuo tenka ir bibliotekininkui.
Jis kartu žengia su šiuolaikinėmis technologijomis ir skaitytojams padeda susidoroti su informacijos gausa ar rasti atsakymus į dominančius klausimus. Kartais mes net juokaujame, kad „Google“ gali į vieną klausimą pateikti šimtus tūkstančių galimų atsakymų, o bibliotekininkas gal pateiks tik vieną, bet tą, kuris teisingas.
- Lietuva - viena tarp mažiausiai knygoms ir leidybai iš valstybės biudžeto pinigų skirianti šalis. Kaip bibliotekoms tuomet pavyksta išsilaikyti?
- Deja, nors mums tai skaudi tema, tokia situacija. Žinoma, Seimas paskelbė šiuos metus bibliotekų metais ir esame labai dėkingi, kad Vyriausybė prie turimo finansavimo papildomai skyrė dar 300 000 eurų. Bet ir su tuo vis tiek pagal dabartinį finansavimą per metus vienam gyventojui tenka vos 0,69 euro cento knygoms įsigyti. Tai yra labai mažai, ypač palyginti su kitomis šalimis. Skandinavijoje gyventojui tenka nuo 6 iki 11 eurų, Estijoje - 1,74 euro. Tai didelė problema. Žinoma, bibliotekos yra sukaupusios didelius fondus, tačiau daugelis tų knygų pirktos dar iki Nepriklausomybės. O žmonės nori naujų ir aktualių knygų. O tam reikia valstybinio požiūrio. Skandinavijos šalyse labai daug investuojama į bibliotekas. Štai Suomijoje minint valstybinę sukaktį svarbiausiu renginiu tampa Helsinkio bibliotekos atidarymas. Tai daug ką pasako.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
