2 nuotr.Visuomenėje tęsiantis vertybinėms diskusijoms dėl naujų įstatymų iniciatyvų, pasisakyti išdrįsta ir patyrusieji trauką tai pačiai lyčiai, tačiau atradę amžinąsias vertybes. Menininkė Kornelija Krasilnikovaitė į visuomenę kreipėsi atviru laišku, kuriuo nori pasakyti jaunimui, kad vien tik fizinių poreikių tenkinimas laimės neatneša. Išskirtiniame interviu „Vakaro žinioms" moteris sutiko papasakoti savo asmeninius išgyvenimus ir kelią į suvokimą.
- Viešai pasidalijote savo istorija - sakote, kad išgyvenote tiek LGBT, tiek tradicinių šeimų ginamas vertybes. Kas paskatino prabilti?
- Dirbu universitete ir matau, kad dabar jauni žmonės yra sutrikę bandydami suvokti savo tikrąją tapatybę. Suprantu juos ir atpažįstu šį jausmą, todėl nusprendžiau pasidalinti sava istorija. Juolab kad manipuliacijų lytiškumo sąvokomis dabar dar daugiau nei prieš dešimtmetį.
Pamenu, kad jaunystėje dažnai susižavėdavau moterimis, ypač autoritetais, ir nesuprasdavau, kodėl man kyla tokie šilti jausmai, nors apie lytinį potraukį nebuvo nė minties. Tai buvo labiau platoniška meilė. Pradėjau svarstyti, kas su manimi yra. Svarstant apie tai, interneto platybėse galima rasti labai daug informacijos, kurią, būdamas jaunas, ne visada sugebėsi atsirinkti.
Tiesą sakant, seksualumo atžvilgiu buvau kukli. 21-erių dar nebuvau praradusi nekaltybės, pradėjau dėl to jausti spaudimą. Kartu kiekvienas straipsnis žurnaluose ir portaluose gąsdindavo apie susiformuosiančias lytines ligas, frigidiškumą ir pan.
Visa tai lėmė, kad galų gale susiklostė situacija, kai driokstelėjo hormonai ir įsikalbėjau sau, kad dabar jau aš lesbietė.
- Tuo metu LGBT organizacijoje režisuodavote renginius. Rašote, kad tai tik padidino vidinę tuštumą. Tuomet nesijautėte laiminga?
- Tai veikiau buvo laimės iliuzija, kurią palaikydavau išorinėmis pramogomis, veiklomis, karjeros siekimu bei įvairiomis priklausomybėmis. Sakau, iliuzija, nes tai buvo gyvenimas tenkinant vien savo fizinius ir emocinius norus, nerandant laiko arba ignoruojant savo sielos poreikius. O viso to atsisakyti įmanoma suvokiant ir priimant savo Dieviškąją tapatybę, taip bandant suprasti, kas tu esi ir kodėl esi čia, Žemėje.
- Kas jus paskatino atsigręžti į amžinąsias vertybes?
- Vienu metu man i rankas pateko labai vertingos dvasinės knygos - „Antropoteosofija. Žmogaus suvokiama dieviškoji išmintis". Skaitydama jas susidūriau su skaudžia, faktiškai visų iki tol buvusių savo įsitikinimų ir įsikalbėtų normų, griūtimi. Supratau, kokiame netikrume aš gyvenau.
- Šiandien kreipiatės į jaunimą kviesdama neskubėti žavėtis naujais vėjais. Matote, kad jaunuoliai nesusimąstydami LGBT judėjimą priima kaip tam tikrą naują madą, kurią verta išbandyti?
- Taip. Todėl šiose situacijose jaunam žmogui turi padėti autoritetai: tėvai, mokytojai, dėstytojai. Savu laiku universitete susidūriau su dėstytojais, kurie gyveno pagal LGBT bendruomenės siūlomas vertybes. Manau, lemiamu momentu man tai irgi padarė didelę įtaką.
Tad dabartiniu laikotarpiu ypač svarbu, kad jaunus žmones mokytų tvirtą vertybinį stuburą turintys žmonės. Mokytojai ir dėstytojai turėtų suvokti, kokį svarbų ir atsakingą darbą jie dirba. Būtų gerai, jei šių profesijų atstovai nemoralizuotų ir nekritikuotų jaunų žmonių, o skatintų jų sąmoningumą nuolat kalbėdami ir primindami jiems tikrąsias vertybes.
Ir, žinoma, patys laikytųsi tų vertybių, tapdami jaunuoliams gyvais pavyzdžiais. Kaip tai darė Lietuvos šviesuoliai ir mokytojai, tokie kaip Vydūnas, Motiejus Valančius, Justinas Marcinkevičius, Meilė Lukšienė ir daugelis kitų iškilių Lietuvos švietėjų.
- Kokios gali būti to naujų mados vėjų vaikymosi pasekmės?
- Pasekmės galėtų būti liūdnos. Bet aš tikiu Lietuvos jaunimu. Tikiu, kad jie susivoks, kas iš tikrųjų yra laisvė ir kad jokiais išoriniais riksmais ir ekscentriškais išsišokimais ar juolab savo prigimtinės lyties išsižadėjimu ji neįgyjama. Tikiu, kad jie priims ir supras tikrąsias, amžinąsias vertybes, pradės jomis vadovautis ir kurs gerovę sau, o kartu ir visai Lietuvai.
- Dabartinė diskusija dėl Stambulo konvencijos ir partnerystės įstatymo smarkiai įsisiūbavo. Kunigai puolami dėl to, kad kalba tai, kas parašyta Katekizme. Kokia jums atrodo visa ši diskusija?
- Tai rodo, kad šalyje yra vertybinis chaosas ir kad labai svarbu jam nepasiduoti. Svarbu išlikti sąmoningais žmonėmis, gebėti atskirti manipuliacijas brangiausiomis mūsų tautos vertybėmis ir jas apginti. Kas savo namuose, kas darbe, kas viešojoje erdvėje, o kas gal stovėdamas Seimo tribūnoje.
