Dvidešimt metų su „Liepaitėmis“

Tautinės vėliavos spalvomis nudažytoje Vingio parko estradoje kartu su daugiatūkstantiniame moksleivių chore dainavusiomis mergaitėmis bei jas rengusiomis pedagogėmis vakar buvo ir „Liepaičių“ muzikos mokyklos direktorė bei jaunučių choro vadovė Edita Jaraminienė. Šiemet jau 20 metų, kai ji ugdo „liepaites“ ir kartais joms tampa antrąja mama.

Visuomet laukiama šventė

„Studijų metais dalyvavau keliose dainų šventėse, o vėliau - kartu su „liepaitėmis“. Tai visuomet būdavo laukiama ir džiugi šventė, kuri jaudina, pripildo širdį pasididžiavimo augančia karta. Juk tie, kurie dainuoja, iš tiesų neturi laiko šlaistytis gatvėmis, nes chorai - kolektyvai, kuriuose ne tik mokomasi dainų, jie turi ir auklėjamosios įtaigos“, - akcentuoja E.Jaraminienė.

Šių metų Moksleivių dainų šventės Dainų dienos devizas patriotinis - „Mūsų vardas - Lietuva“. Tad klausiu chorvedės ir pedagogės, ar jai kartais neatrodo, kad šventės repertuaras kiek pritemptas prie patriotinių šūkių, kaip būdavo sovietiniais laikais. Gal vaikams Vingio parke smagiau būtų dainuoti vaikiškai smagias dainas? „Patriotizmo niekuomet nebūna per daug, jo būna tik per mažai, - įsitikinusi pašnekovė. - Patriotizmo dvasia mums svarbi, nes mūsų jau belikę mažiau kaip trys milijonai“.

Dainų šventei „Liepaitės“ kaip ir visi šalies chorai pradėjo rengtis nuo mokslo metų pradžios. O jaunių choras dar pernai šalies mokytojams demonstravo dalį programos Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Tik štai Editą ir jos vyrą, žinomą pianistą Povilą Jaraminą, taip pat dirbantį „Liepaičių“ muzikos mokykloje, nustebino ir suglumino iš švietimo ministro lūpų išgirsti žodžiai, kad šiemet Moksleivių dainų šventės gali nebūti apskritai, nes nėra pinigų. „Mes su kolegomis nepatikėjome savo ausimis, bet, pasirodo, atsirado išeitis“. Moteris džiaugėsi, kad ši nuostabi šventė, prie kurios daug energijos ir prakaito tikra šio žodžio prasme išliejo vyriausiasis dirigentas R.Katinas ir kolegos, tapo pagrindiniu Valstybės dienos akcentu.

Priesakas iš patirties

E.Jaraminienė jau treji metai, kai yra perėmusi „Liepaičių“ muzikos mokyklos vairą, o iš viso choro studijoje dirba jau 20 metų. Tad ji dalyvavo ir kuriant pačią mokyklą, nuo 2002 metų dirbo direktoriaus pavaduotoja ugdymo reikalams: „Tapusi mokyklos vadove, palikimą tikrai gavau gerą - tai profesionalus, atsidavęs mokytojų kolektyvas, mylintis savo darbą, o priesaką iš sukauptos patirties susikūriau pati - „Gerbk ir vertink kitą žmogų“.

Nėra lengva derinti administracinį ir jaunučių choro vadovės darbą, bet čia moteris mato didelę prasmę: „Mane palaiko noras neatitrūkti nuo mokytojo kasdienybės ir žinoti problematiką. Pagaliau būdama jaunučių choro vadove aš pažįstu „liepaites“ ir visos „liepaitės“ pažįsta mane. Visos mergaitės pereina jaunučių chorą, o tai visai kitoks santykis nei būti tik direktore“.

„Liepaičių“ mokyklos pastatas senukas, ankštas, be koncertinės salės, klasės nedidelės. Tačiau tai tik kuklus pastatas, o svarbiausia mokykloje profesionalūs mokytojai - mokyklos pamatas, nulemiantis ugdymo kokybę, tradicijų kūrimą ir puoselėjimą, kūrybingos bendruomenės formavimąsi. Mokyklos kolektyvą sudaro kelios muzikų kartos. Šiuo metu čia dirba 44 aukštos kvalifikacijos mokytojai ir koncertmeisteriai. „Mokykloje dirba ir pirmosios „Liepaičių“ dainininkės, vėliau tapusios choro studijos mokytojomis, dabar - žinomos chorvedės, pedagogės: mokytojos ekspertės Henrika Šečkuvienė, Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė, Nina Timofejeva. Visos mokyklos pedagogų darbą vainikuoja merginų choras, kuris aktyviai dalyvauja Lietuvos muzikiniame gyvenime, yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas. Nuo 1997 metų chorui vadovauja mokytoja ekspertė Jolita Vaitkevičienė. Turime ir puikių instrumento, balso lavinimo, teorinių dalykų mokytojų. Paminėsiu tik nuo pirmų dienų mokykloje dirbančias mokytojas: Margarita Bereščanskaja, Elvyra Vadoklienė, Ligita Liaudanskaitė“, - apie koleges kalba direktorė.

Šiandien „Liepaičių“ mokykloje mokosi per 400 moksleivių. Žinoma, kad chorinio dainavimo mokykloje apie šešis chorus sukasi visas mokyklos kūrybinis gyvenimas.

Gražiausias sodas

„Liepaičių“ internetiniame puslapyje yra daug gražių esamų ir buvusių „liepaičių“ atsiminimų. Klausiu vadovės, ar tie šilti žodžiai atsirado savaime, iš širdies. „Tikrai mergaitės rašė tai, ką iš tiesų jaučia. Įsivaizduokite, kai 6-7 metų vaikas ateina į „Liepaičių“ mokyklą, turi visavertį muzikinį ugdymą (mažiausiai tris kartus per savaitę po 3-5 pamokas), nuostabiausius koncertus pačiose gražiausiose salėse, koncertines keliones, konkursus, kur kartu su draugėmis siekia rezultato, tai šie mergaičių žodžiai įgauna gilią prasmę ir svorį. Reikėtų jums ateiti į „Liepaičių“ koncertą „Gražiausias sodas“, kur baigiančioms mokyklą moksleivėms įteikiami mokyklos baigimo pažymėjimai, joms dešimtokės uždeda liepų vainikus, oi, kiek ašarų būna... Ir atsisveikinti su „Liepaitėmis“, patikėkite, joms tikrai sunku. Šiandien išaugintas „liepaites“ skaičiuojame jau šimtais. Jas sieja išsinešta meilė muzikai, dainai, gyvenimo vertybėms, mokyklai“, - įsitikinusi chorvedė.

E.Jaraminienę džiugina, kad „liepaitėms“ tai, ko išmoko muzikos mokykloje, praverčia ir gyvenime, nes, anot jos, be muzikos gyvenimas neįsivaizduojamas.

Kaip šeima

Mergaičių chorų vadovėms kartais tenka atstoti ir mamas. Ir Edita pasakoja, kad „liepaitės“ jai atveria savo širdeles, prisiglaudžia, kartais joms tenka nušluostyti ir ašaras: „Tai kasdienybė... Juk vaikai yra vaikai, jiems ypač kelionėse pritrūksta mamos, artimųjų, tad neretai tenka jas paglostyti, nuraminti“.

Su „Ąžuoliuko“ choru draugauja, bet ne konkuruoja. Yra net „ąžuoliukų“ ir „liepaičių“ šeimų. Rengiami bendri projektai, susitinkama dainų šventėse.

Anot E.Jaraminienės, apskritai vaiko lavinimas yra būtinas - ar muzikinis, dailės, ar sporto: „Aš tik norėčiau akcentuoti profesionalumą. Ugdymas turi būti profesionalus. Ne ugdyti profesionalus, bet ugdyti profesionaliai. Dažnai šios kategorijos yra painiojamos. Aš skeptiškai žiūriu į trumpalaikius dalykus, į vaikų lakstymą iš vieno būrelio į kitą. Tai, mano supratimu, ugdo paviršutiniškumą.

Galiu pasidžiaugti, kad „Liepaičių“ merginų choras 2009 m. tapo televizijos konkurso „Lietuvos balsai“ nugalėtoju. Tad populiarumo kaip ir nestokojame“.

Kantrybės universitetai

Kas paakino studijuoti chorvedybą? „Nuo mažens mokiausi M.K.Čiurlionio menų mokykloje, Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1996 m. baigiau Valstybinę konservatoriją (dabar - Lietuvos teatro ir muzikos akademija), choro dirigavimo specialybę. „Chorvedžio darbas nėra lengvas. Iki sėkmingo koncerto nueinamas ilgas, daug jėgų ir kantrybės reikalaujantis kelias, tačiau jis labai prasmingas“, - kalba „Liepaičių“ mokyklos direktorė.

Abi jos dukros muzikalios. Viena baigė „Liepaites“ ir dabar aktyviai muzikuoja, kita mokosi M.K.Čiurlionio menų mokykloje fortepijono specialybės.

Beje, po Dainų šventės „liepaitės“ neketina išsiskirstyti. Jau trečius metus organizuojamas vasaros kūrybinis projektas „Liepaičių vasara“. Laukia draugystės, dainų vakarai, kurie suburia įvairaus amžiaus „liepaites“. „Bus švenčiamas ir „liepadienis“, kai svečiuojasi jau baigusios mokyklą moksleivės“, - šypsosi pašnekovė.