Dažnai nepastebime, kad žmogaus galios, gilios mintys gimsta iš nuostabos. Atveriami nauji pasauliai gimdo žmogaus gyvąją mintį. Nuostabos pojūtis verčia žmogų ieškoti tako į vertybių prisodrintą erdvę, skatina ieškoti atsakymo: kodėl tai neįprasta, kas sukelia tą nuostabą.
Žvilgsnis krypsta į tas organizacijas, tuos žmones, kurie sugeba kitiems pažadinti nuostabos jausenas ir taip kurti dvasingą, kūrybingą, mąslų, jautrų pasaulio negandoms XXI amžiaus pilietį.
Tokia ypač reikšminga, žmogaus vardan dirbanti nevyriausybinė organizacija - Lietuvos muzikų rėmimo fondas. Išskirčiau vieną iš nuolat rengiamų programų - „Druskininkų vasara su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu“. Tarptautiniu menų festivaliu vadinamas renginys dvidešimtmetį mininčio fondo biografijoje surengtas jau devintą kartą. Ilgai brendo idėja, kristalizavosi turinys ir jo įgyvendinimo formos. Praėjusią vasarą, nuo gegužės 27-osios iki rugsėjo 22-osios, M.K.Čiurlionio gimimo šimtųjų metinių dienos, vykęs intensyvus keturių mėnesių festivalis įtikino, kad bandymai rasti kelią į žmonių širdį buvo vaisingi.
Senyva moteriškė apsiašarojusi išeina iš sausakimšos Druskininkų bažnytėlės. Kas Jums? „Aš iš laimės. Mažieji smuikininkai ir vargonai mano sieloje atvėrė jaunystės prisiminimus... Kasmet laukiu šitų koncertų. Ateinu anksčiau, kad rasčiau vietelę atsisėsti...“
Sakralinėje erdvėje vykusių ciklo „Čiurlioniškąją stygą palietus“ koncertuose vargonavo daugelis tarptautinių konkursų laureatų, plačiai svetur koncertuojantys Živilė ir Virginija Survilaitės, Jūratė Landsbergytė, Bernardas Vasiliauskas, Jarūnė Barkauskaitė, Juozas Grigas, Gražina Petrauskaitė, Rimvydas Mitkus, Karolina Juodelytė. Su jais pasirodė solistai - smuikininkai, dainininkai, pūtikai. Visada laukiama puiki fleitininkė Viktorija Marija Zabrodaitė, smuikininkė Saulė Kondrotaitė, tarptautinėje arenoje gerai užsirekomendavęs dainininkas Mindaugas Žemaitis, birbynininkas Kastytis Mikiška ir kiti solistai. Vargonininkas Gediminas Kviklys palinkėjo: „Nors retkarčiais pažvelkime į pasaulį Čiurlionio akimis - ir dangus, ir miškas, upė ir paukštis prabils į mus muzikos gaida“. Druskininkų, Senosios Varėnos, Liškiavos bažnyčių skliautuose savasties ieškantiems žmonėms skambėjo M.K.Čiurlionio, kompozitorių klasikų, XX a. muzika. Atlikėjams sudarytos galimybės koncertuoti.
Dabar pasaulyje plinta emocinio intelekto ugdymo idėja. Mokslininkai konstatuoja, kad naujosios kartos vaikai yra emociškai sutrikę: interneto atskirti, vieniši, agresyvėjantys, nervingi, impulsyvūs. Neviltis ir susvetimėjimas, įvairios priklausomybės, depresija, patyčios viešojoje erdvėje - tai vis empatijos, gyvų tarpusavio ryšių trūkumas. Tačiau visai kitokio bendravimo „didžiosios pamokos“ vyksta Čiurlionių namų memorialinio muziejaus kiemelyje. Kūrėjo aura, pro langą iš nedidelio salono sklindanti muzika, rugpjūtyje į žolę tarp muzikinių motyvų jau krentančio obuolio bumbsėjimas, slėnyje kabantis rūko debesis ir vienas kitam, nepažįstamam, dalijamos šypsenos.
Ne mažiau jų ir Druskininkų miesto muziejuje vykstančiuose vakaruose. Gegužę Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (vadovas - Remigijus Žarėnas) grojo į Druskonį atsisukusioje terasoje, o vėliau su muzika ir atlikėjais buvo bendraujama salėje. Klausytojai sugužėjo į iš „Triumfo arkos“ renginių pažįstamo dainininko Algirdo Bagdonavičiaus ir pianistės Giedrės Muralytės-Eriksonės, pianistų Birutės Vainiūnaitės, Šviesės Čepliauskaitės, Sonatos ir Roko Zubovų, Kauno styginių kvarteto, violončelininkės Ramutės Kalnėnaitės surengtus koncertus. Poezijos gerbėjus kvietė ir kiti atlikėjai, aktoriai, visada su publika mąslų kontaktą užmezgančios Jūratė Onaitytė, Gražina Urbonaitė.
Rugpjūčio pradžioje į Druskininkus suvažiuoja M.K.Čiurlionio kūrybos tyrėjai. Pradžioje nepatikliai tarptautinę studijų savaitę „M.K.Čiurlionis ir pasaulis“ vertinę Lietuvos muzikologai pradėjo aktyviai joje dalyvauti. Pripažino. Puikiai organizuotas darbas ir buities sąlygos, meniniai renginiai žavėjo ir šį kartą muzikologą iš Ilinojaus (JAV) universiteto Alechandrą L.Madridą (Alejandro L.Madrid), Natali Loran (Nathalie Lorand) iš Sorbonos universiteto (Prancūzija), japonę Jumiko Nunokavą (Yumiko Nunokawa). Ši pasakojo įdomiausius dalykus: apie Japonijoje išleistus puikios poligrafijos M.K.Čiurlioniui skirtus leidinius, parengtas knygas. Menotyrininkė iš Danijos Kristina Marstrand (Christine Marstrand), ieškodama kūrybos paralelių, klausytojus nukėlė į M.K.Čiurlionio gyvenamojo laikotarpio šiaurietišką erdvę. Lietuvos teoretikai Gražina Daunoravičienė, Rimantas Janeliauskas, Darius Kučinskas, Jonas Bruveris, Rimantas Astrauskas, Jūratė Landsbergytė, pianistas Eugenijus Ignatonis ir kiti mokslininkai, pedagogai apie kompozitorių pateikė įdomių, kartais netikėtų samprotavimų. Dalis jų guls į konferencijose skaitytų pranešimų, mokslinių straipsnių almanacho puslapius.
Tačiau šiandien aišku, kad greitai kintančioje visuomenėje sausos žinios gali virsti senienomis, schemomis, dogmomis, jei jos nebus pajaustos, neužtvirtintos emocine pagava. Todėl konferencijos sklidinos muzikos, pokalbių, disputų apie meną. Čia pat gerai įrengtoje „Grand SPA Lietuva“ konferencijų salėje - plakatų, knygų, kompaktinių plokštelių parodėlės. M.K.Čiurlionio namų Vilniuje direktorius Stanislovas Urbonas eksponavo įdomią dokumentinę medžiagą, atspindinčią M.K.Čiurlionio kūrybos sklaidos kelią nuo 1911-ųjų iki pat 2011-ųjų Italijoje, Milano Karališkųjų rūmų muziejuje. „Druskininkų vasara su Čiurlioniu“ yra viena gražiausių švenčių mūsų iškiliojo Kūrėjo jaunystės mieste“, - kalbėjo S.Urbonas. Menotyrininkas džiaugėsi meile gimtajam kraštui alsuojančiomis Valentino Algirdo Kaliūno meninėmis fotografijomis, kitomis dailininkų ekspozicijomis ir jaunųjų piešėjų darbais, kuriuos MRF ir Druskininkų savivaldybės paskelbtam konkursui pateikė regiono mokyklų mokiniai. Greta piešinių - ir literatūriniai bandymai čiurlioniškąja tematika.
Tai jau plačios edukacinės programos dalis. Europiniuose dokumentuose kalbama, kad būtina keisti mokyklų programų turinį. Taigi mūsų švietimo sistema ir keičia - bando atsikratyti reikalingiausių kūrybingumui ugdyti disciplinų - meno. Nors ir protestuojant specialistams, muzikos mokyklos dėl skatinamų diegti prastų, neprofesionalius muzikos mokymo metodų jau baigiamos paversti neformalaus ugdymo institucijomis. Ne tik Žarėnuose muzikos, meno mokyklėlės jau gaudo paskutinį gyvasties kvapą.
O Druskininkuose vis dar kviečiami iš pasaulio profesionalai ir talentingiems vaikams, jų pedagogams pateikiamos geriausios meistriškumo ugdymo pamokos. Šį kartą permainų vėjus kol kas atlaikiusioje Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokykloje surengta metodinė konferencija. Pagrindinės pranešėjos - Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos pedagogė Gintvilė Vytėnaitė ir H. von Karajano stipendininkė, garbingą Vokietijos „Kammer Musiker“ vardą pelniusi Drezdeno simfoninio orkestro koncertmeisterė, solistė Dalia Stulgytė-Šmalenberg (Schmalenberg). Drauge su pianistais Inga Vyšniauskaite, Aleksandru Vizbaru visą savaitę rengė iš Lietuvos sugužėjusius vaikus scenai.
Muzikos mokyklos, sanatorijų salėse, prie miesto paminklų koncertus surengė daugybė atlikėjų (Aleksandra Žvirblytė, Dalia Stulgytė, Sabina Martinaitytė su savo jaunų dainininkų klase, Mindaugas Zimkus, Liudas Mikalauskas, Čiurlionio kvartetas, dzūkų tautiški ansambliai ir kiti atlikėjai). Koncertų programomis buvo pagerbti ir metų jubiliatai - M.K.Čiurlionis, skulptorius druskininkietis Žakas Lipšicas, Česlovas Milošas, Ferencas Listas.
Fondo misija - atverti duris Lietuvos atlikėjams ir lietuviškai muzikai. Šįsyk surengtas autorinis jaunosios kartos kompozitorės Zitos Bružaitės koncertas. Kaip ir ne vieną kitą menininką, ją pristatė muzikologas Vaclovas Juodpusis. O fondo direktorė Liucija Stulgienė ir darbuotojos jau pradėjo mąstyti apie kitus metus...
Ar reikia dar kitokio, didžiosiomis vertybėmis, išaukštinančiomis kuriantį žmogų, Lietuvos įvaizdžio: gerbiančios palikimą ir gebančios juo rūpintis, siekiančios parodyti kūrybingų savo krašto piliečių pasiekimus pasauliui, darbščios, remiančios ateitin besiveržiančius talentingus jaunus žmones?
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė Mykolo Romerio universiteto profesorė