1 nuotr.Kaip merginos burdavosi su vainikais, kodėl šokinėjama per laužą, kokių galių įgyja žmogus, radęs paparčio žiedą, - apie šiuos ir kitus papročius bus galima sužinoti atvykus į Joninių šventę Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.
Birželio 24 d. lankytojų lauks pažintis su trumpiausios nakties burtais, apeiginė vandens magija, kupoliavimas, ateities spėjimas iš gėlių, vainikų, ugnies pagerbimas, Jonų ir Janinų sveikinimai bei lietuviškų ristynių varžybos „Velnias ant menčių“. Šventę vainikuos Anykščių kultūros centro teatro spektaklis „Prieblandoje“.
Renginio organizatoriai žada lankytojus įtraukti į šventės sūkurį - visi galės šokti, dainuoti su ansambliais, žaisti kaimiškus žaidimus, šokinėti per laužą. Jonai ir Janinos į renginį pateks nemokamai.
Joninės - svarbiausia lietuvių liaudies vasaros šventė, dar vadinama šienapjūtės pradžia. Daugelis Joninių papročių siejami su žemdirbyste ir gyvulininkyste. Ypač svarbu buvo apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių, piktųjų dvasių, raganų, nes vidurvasaryje dažnos sausros, krušos, liūtys ir perkūnijos. Todėl per šventę maudomasi, supamasi, lankomi javai, deginami laužai, renkami pievų žolynai - kupoliaujama.
Vienas iš ypatingų šventės simbolių - vainikas, kuris buvo pinamas tylomis ir nenaudojant siūlo. Vainikai turėjo didžiulę prasmę - žmonės tikėjo, kad vainike kaupiasi amžina augmenijos gyvenimo jėga. Tai - nemirtingumo ir meilės simbolis.
