6 nuotr.Balandžio 28-29 dienomis šalia Molėtų observatorijos Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir senojoje dangaus šviesulių stebykloje jau 22-ąjį kartą vyks pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė. Atbundanti pavasarinė gamta vėl sukvies gausų būrį šventėjų į didžiausią pavasario šventę, mūsų protėviams buvusią tikraisiais Naujaisiais metais.
Jorė prasidės šventine talka: bus atnaujinti ir pirmąja pavasario žaluma papuošti Jorės šventės vartai, Senovinės dangaus šviesulių stebyklos stulpai, Perkūno šventovė. Po talkos visi norintys galės išsikaitinti ir išsiperti apeiginėje kaimo pirtyje.
Etnografinėje sodyboje abi šventės dienas kurs amatininkai. Galima bus ne tik įsigyti, bet ir pačiam pabandyti pasigaminti įvairių dirbinių, pasigaminti baltišką žiedą, segę, apyrankę ar kita žalvarinį papuošalą.
Pavakaryje bus mokoma senovinių tautinių žaidimų, jorės dainų, sutartinių, o vakare prie šventinio laužo – pasigrožėti šokių su ugnimi vaizdais, pavakaroti, padainuoti ir smagiai pasišokti. Apie vidurnaktį šviečiant priešpilniui Mėnuliui, šventės dalyviai išsiruoš į naktinį žygį su deglais į Želvų ežero iškyšulyje stūksantį Kulionių piliakalnį, kuriame pasak padavimų, apie vidurnaktį pasirodo pilies valdovo vėlė.
Balandžio 29 d., iš pat ryto šalia Etnografinės sodybos esančioje Perkūno šventovėje bus užkaistas didelis apeiginis katilas, kuriame šventinį Jorės viralą virs Molėtų Romuvos nariai. 11 val. Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje prasidės šventinės apeigos. Visi nešini savo vėliavomis, skambant Lietuvos Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“ giesmėms ir aidint būgnams, darnia eisena žygiuos į didingą Kulionių piliakalnį pagerbti Lietuvą kūrusių ir gynusių karžygių atminimo. Čia prie seniausios piliakalnio pušies vyks įšventimo į romuvius apeiga. Kiekvienas, pasiryžęs tęsti savo protėvių kelią ir visų šventės dalyvių akivaizdoje iškilmingai apie tai pareiškęs, gaus savo pasiryžimo ir stiprybės ženklą, palaimintą protėvių, ir taps tikru romuvių bendruomenės nariu.
Primindami didingas protėvių kovas ir už mūsų Tautos laisvę paaukotas didvyrių gyvybes savo kalavijus ant piliakalnio sukryžiuos karo vado Žalčiaus vadovaujami gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ karžygiai.
Nuo piliakalnio atnešta ugnimi Dangaus Šviesulių stebykloje įkurus ugnies aukurą bus aukojama didiesiems dievams, ragaujama apeiginė duona, kurią jau treti metai šiai šventei kepa uteniškis Domantas Žilėnas. Jorės šventėje pasišventusieji tapti romuviais kartu su Jorės, Jorių, Jorigės, Jorūnų, Jorūnių, Jurgių bei Jurgitų vardus turinčiais šventės dalyviais bus pagerbti atskira jiems skirta apeiga.
Vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje įrengtoje Perkūno šventovėje prie visą šventę kunkuliavusio apeiginio viralo katilo bus palabinta svarbiausia baltų dievybė – galingasis Perkūnas. Jam skirtus iš įvairių baltų žemių atvežtus akmenis tardami linkėjimus šventės dalyviai iškilmingai padės prie šventovės viduj rymančio rymio.
Vaikai ir suaugę rungsis ridendami atsivežtus margintus kiaušinius – joručius, sūpuosis Jorės sūpuoklėmis, ragaus apeiginį viralą ir ant didžiulės lauko keptuvės pačirškintą gardžią apeiginę Jorės kiaušinienę. Savo gamybos gira jarėnus tradiciškai vaišins kaunietis Algimantas Sabaliauskas, o Žaliųjų klubas „Gojus“ parūpins šviežios beržų sulos.
Pasak jau 22-tą Jorės šventę Kulionyse su bendraminčiais rengiančių muziejininkų, senosios baltų kultūros puoselėtojų Jono ir Daivos Vaiškūnų, Jorės šventės esmę sudaro sąmoningas bendruomenės įsijungimas į kosminį prisikėlimo vyksmą, kuomet visus apjungianti ir suvienijanti dieviškoji gamta mums patiki savo galią – Jorę.
„Japonai turi plačiai juos garsinančią sakurų žydėjimo šventę, o mes lietuviai esame apdovanoti nepakartojama Jore. Jorė tai tai tikras kosminis virsmas, kai susitraukusios ir nuožmų žiemos kalėjimą iškentusios Pasaulio gyvybinės galios veržiasi į dievišką šviesą ir sprogsta vešėjimui, gyvybės sklaidai ir gausinimui, kad naujais brandžiasis vaisiais užpildytų mūsų kūnų, sielų ir būstų aruodus. Tuomet vakaro žarose slepiasi Sietyno žvaigždės, pirmą kartą užkukuoja gegutė, nugriaudi pirmas Perkūnas... Tomis dienomis prieš mūsų akis per amžius tumpam išsiskleidžianti pirmoji pavasario žaluma – jorė visus kviečia eiti į gamtą, pabūti prisikeliančios gyvasties glėbyje, pajusti gyvybinių galių proveržį iki tol tartum snūduriavusiame kūne ir sieloje“,– sako J. Vaiškūnas.
Šių metų, kaip ir ankstesnių Jorės švenčių, pagrindiniais rengėjais bus Molėtų krašto muziejus, Asociacija Žaliųjų klubas „Gojus“, Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva, Apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“, gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“. Šventės rengėjų triūsą iš dalies parems nuolatinė Jorės rėmėja Molėtų rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija.
Molėtų krašto muziejaus informacija
