Kai tauta braška, ąžuolai auga

Ąžuolas nuo senovės žinomas kaip vienybės ir dvasios stiprybės simbolis. Gal dėl to, kad šie galiūnai ilgaamžiai, gal kad storakamieniai, šakoti, gal kad buvo pilių ir piliakalnių gynybinė grandinė. Kartu su Sąjūdžio vėjais ir Atgimimu Lietuvoje radosi naujų ąžuolynų.

Jau daugiau kaip 20 metų klesti Tautinio atgimimo ąžuolynas Ožkabaliuose, plečiasi ir pernai pradėtas sodinti Tūkstantmečio ąžuolynas, kurio iniciatorius - Lietuvą reprezentuojančio albumo “Neregėta Lietuva” autorius Marius Jovaiša. Ir patiems smagu, ir svečiams yra ką parodyti. O štai vienas iš ąžuolų gerbėjų ir puoselėtojų etnologas, mokslų daktaras Vygandas Čaplikas užsimojo 2012 m. surengti Lietuvoje Pasaulinį ąžuolų bičiulių forumą.

Tautos vienybės sargai

“Ąžuolai ir ąžuolynai saugo tautos vienybės dvasią. Nors tauta ir sumažėjo, nemažai žmonių išsibarstė po užsienius, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas, kaip ir kiti Lietuvoje esantys šių didingų medžių plotai, plečiasi, ąžuolai puoselėjami ir saugomi nuo kenkėjų”, - sako 72-ejų sulaukęs V.Čaplikas.

Tautinio atgimimo ąžuolyno Ožkabaliuose, Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus tėviškėje, idėja gimė 1988 m. Vygandui, jo bičiuliams Vitalijui Stepuliui, Algimantui Kepežėnui. Jiems visiems tada buvo po 50 metų. Paskui prie jų prisidėjo geografas Rimantas Krupickas, parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas ir Romas Survila. Jiems visiems buvo svarbu įamžinti visuotinį tautos pakilimą ir atgimimą.

Ožkabaliuose dabar jau auga per 8,5 tūkstančio ąžuolų. Suformuota keturiolika giraičių, kurios mena svarbius ir skaudžius mūsų tautos istorijos įvykius.

Priminsime apie šias giraites. Represijų aukų giraitė skirta atminti tiems, kurie išblaškyti po pasaulį, kalinti ir nukankinti sovietinėje Lietuvoje bei Sibiro platybėse. 13 ąžuoliukų ir 1 liepaitė skirti Sausio 13-osios aukoms. Pasodinti medeliai ir žuvusiesiems Medininkuose. Tautos atminties giraitėje šlama ąžuoliukai lietuvių tautą žadinusiems ir garsinusiems tautos didvyriams, ošia Knygnešių, Tautos vienybės, Jaunimo giraitės. Pietinėje ąžuolyno dalyje beržų žiedas simbolizuoja tautinio atgimimo Sąjūdį. Dar po kelerių metų pasodintos Vasario 16-osios - Lietuvos valstybės atkūrimo ir Kovo 11-osios - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktų signatarų giraitės. O štai 1998 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu šiam gyvam ir vis augančiam gamtos paminklui suteiktas kultūros paveldo objekto statusas.

“Prieš dvidešimtmetį naujai atgimusi Lietuva ir jauni ąžuoliukai dabar subrendę, suvešėję. Kviečiu tuos, kurie ten dar nebuvo, apsilankyti, - akino pašnekovas. - Šiandien tai ne tik didingas parkas, bet ir išskirtinis bei unikalus Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos permainingos istorijos savitas metraštis. Jau dabar galime juo didžiuotis ir rodyti svečiams kaip gyvą Lietuvos istorijos knygą”.

Beje, entuaziastai 1992 m. susibūrė į ąžuolų globojimo bendriją “Ąžuolas”.

Medžiai svarbūs visą gyvenimą

“Jeigu gimei tarp ąžuolų, tai jie tau bus svarbūs visą gyvenimą”, - įsitikinęs V.Čaplikas ir priduria, kad tą pagarbą ir meilę ąžuolams jis paveldėjo iš tėvo miškininko ir tolimiausių protėvių. Vyras gimė ir augo prie Nemuno, Jurbarke, o visa Čaplikų giminė yra gyvenusi įvairiose Dainavos krašto vietovėse. Nors ir nepatekusį į miškininko specialybę Žemės ūkio akademijoje, vėliau studijavusį ekonomiką ir dirbusį įvairiose valstybės institucijose vyrą ąžuolai savo magiška jėga traukė visą gyvenimą. Jam ir jo bendraminčiams rūpėjo ir rūpi atkurti šį dvasiškai ir gamtiškai svarbų istorinį paveldą.

Pasak Vygando, senoliai žinojo, kad išeisi į girią, priglusi prie medžio galiūno ir visą stiprybę į save sugersi, atgausi dvasios jėgas.

“Ąžuolynas visais laikais bus ta vieta, kurioje žmonės semsis išminties, stiprybės ir ramybės, pamąstys apie tautos vienybę, jos garbę ir ateitį”, - jaučiu patosą žilagalvio etnologo balse. O kaipgi kitaip?

Romanas su ąžuolų piešėja

Vygandas, pasakodamas apie galiūnus ąžuolus, rodydamas daugybę nuotraukų, albumų ir savo pernai išleistą knygą “Atgimimo ąžuolynas ir ąžuolų dailininkė”, prisiminė prieš kelerius metus anapus išėjusią grafikę Gražiną Didelytę, ištikimą ąžuolinių motyvų vaizduotoją. Iš Kauno kilusi ir pamilusi vieną seniausių Lietuvoje ąžuolynų, Gražina jaunystėje valandų valandas praleisdavo gražiausioje ąžuolyno vietoje, Adomo Mickevičiaus slėnyje, prie Girstupio upelio. Pasak V.Čapliko, kurį su grafike siejo, ko gero, daugiau negu draugystė ir dvasinė giminystė, G.Didelytę veikė šio poeto laisva ir maištinga kūryba. Ji didžiavosi ir savo vardu - Gražina, kuris toks pat, kaip ir A.Mickevičiaus kūrinio herojės. Grafikė sukūrė daugybę estampų, kuriuose išryškintas ąžuolų motyvas. Ir daug jų sukurta dar sovietiniais metais, kai panašūs simboliai buvo laikyti pavojingais. G.Didelytė kone kiekvienoje savo miniatiūroje panaudojo vienokią ar kitokią šio dieviško medžio detalę.

“Ji savo išmone ir ąžuolų detalių interpretacija buvo nepralenkiama, - kalbėjo dailininkės bičiulis ir jos kūrybos palikimo propaguotojas, viename Dainavos girios kampelyje Rudnioje, kur yra dailininkės sodyba, jis rengia memorialinį muziejų. - Gražina ir savo gimtadienius bei kitas šventes švęsdavo po ąžuolais. Šios tradicijos laikausi ir aš”.

Ąžuolai suartina žmones ir tautas

“Mes esame kilę iš genčių, kurios tolimoje praeityje turėjo itin tvirtus saitus su ąžuolais. Baltiškos kultūros erdvėje jie jau apie dešimt tūkstančių metų, o vėliau, prieš 5000-4000 metų, buvo ypač plačiai išplitę, dominavo tarp visų kitų medžių augalijos. Vėliau mūsų pagrindinė upė Nemunas su gausiomis ąžuolingomis pakrančių giriomis, šimtais piliakalnių ir pilių tapo svarbiausia gynybine linija saugant protėvių senąjį tikėjimą ir žemes. Pagaliau ir gerokai vėlesni laikai - Dionizo Poškos baubliai - galingų senovės ąžuolų palikimas”, - primena V.Čaplikas.

Prieš kelerius metus kartu su keliomis visuomeninėmis organizacijomis, tarp jų ir Krašto apsaugos bičiulių klubu, Jono Basanavičiaus tėviškėje buvo surengtas pirmasis tarptautinis seminaras “Ąžuolas Lietuvoje ir Europoje”. Jo iniciatorius V.Čaplikas pasakoja, kad, be Lietuvos ąžuolų globėjų, atsiliepė šio medžio gerbėjai iš Suomijos, Šveicarijos, Vokietijos, jie pateikė įdomios ir vertingos medžiagos apie ąžuolus jų šalyse. Tad šiemet gegužės 28 d. Vilniaus “Karolinos” viešbučio konferencijų salėje vėl susirinks ąžuolų bičiuliai.

“Šį sykį kalbų nebus daug. Po pasakojimų apie ąžuolų reikšmę mūsų gyvenime vyksime į ekskursiją po didžiausią Lietuvoje Dukštų ąžuolyną, esantį Neries regioniniame parke, kuris yra tik už 30 km nuo Vilniaus, - aiškina iniciatorius. - Svarbiausia susitikimo tema: ar pajėgtume jau po dvejų metų surengti Pasaulinį ąžuolų bičiulių forumą. Toks mūsų užmojis neturėtų stebinti, nes jau turėjome patirties atkreipti planetos žmonių dėmesį, kai prieš 20 metų išsiveržėme į laisvę iš Sovietų Sąjungos, tuo nemažai prisidėję ir prie jos sugriovimo. Dabar jau galime pasauliui parodyti, ką vertingo turime, kuo galime prisidėti prie gamtos puoselėjimo, jos išlikimo, krašto puošimo ir švarinimo”.

Kiekvienai šeimai -po ąžuoliuką

Kai praėjusiais metais šventėme Lietuvos vardo paminėjimo 1000-metį, buvo surengta svarbi akcija - prie Kėdainių pradėtas sodinti milžiniškas, 50-ies tūkstančių medžių, ąžuolynas. Jos iniciatorius - žinomas fotografas M.Jovaiša, parengęs grandiozinį fotoalbumą “Neregėta Lietuva”.

Šiemet gegužės pirmą dieną M.Jovaišos inicijuotame Tūkstantmečio ąžuolyne buvo pasodinta dar 5000 ąžuolų.

“Ąžuolų sodinti buvo pakviesti žmonės, kurie dalyvauja šiame projekte pirkdami albumus “Neregėta Lietuva 2009”. Sodinimo renginyje dalyvavo 300 svečių iš visų Lietuvos kampelių. Pernai pradėtame kurti ąžuolyne dabar auga jau 6000 medelių, - sakė į kelias užsienio kalbas išversto leidinio autorius. - Labai džiaugiuosi, kad keli knygos leidimai ėmė reprezentuoti mūsų šalį, tapo patrauklūs užsienio svečiams, o ir mums patiems primena, kokia graži Lietuva iš paukščio skrydžio, kad kito tokio krašto nėra”.

Idėja išleisti specialią Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtą knygą ir pasodinti Tūkstantmečio ąžuolyną kilo norint prasmingai paminėti Lietuvai svarbią sukaktį. Jubiliejinis albumas “Neregėta Lietuva 2009” ypatingas tuo, kad už kiekvieną nupirktą knygą sodinama po ąžuolą. Sklypą, lengvai pasiekiamą nuo automagistralės “Via Baltica”, Kėdainių rajone, Pašiliuose, paskyrė Generalinė miškų urėdija.

Ąžuolyno teritoriją jau baigia projektuoti Kauno miškotvarkos institutas. Ilgainiui tai bus ne tik ąžuolynas, bet ir įvairių prasmingų ir tautiškumą puoselėjančių renginių vieta, ketinama įrengti pažintinį taką.

“Ypač esame dėkingi įmonėms, organizacijoms ir tūkstančiams žmonių, kurie įsigijo specialų albumo leidimą, siuntė užpildytas registracijos formas. Visi žmonės, kurių ąžuolai pasodinti Tūkstantmečio ąžuolyne, bus įrašyti ąžuolyno atminimo lentose, jiems išduodamas pažymėjimas, - kalbėjo M.Jovaiša ir priminė, kad šis projektas tęsis iki metų pabaigos. - Kai kitą pavasarį “Neregėtos Lietuvos” Tūkstantmečio ąžuolynas bus baigtas sodinti, tikimės, kad jis bus didžiausias Lietuvoje, kad kiekviena tautiečių šeima ten turės savo ąžuoliuką”.