Knygų trūksta kaip duonos

Tokiu šūkiu ir Prano Mašioto skaitymais šiandien 12 valandą prasideda Nacionalinė bibliotekų savaitė. Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina JASKŪNIENĖ pasigiria, kad ją globoti apsiėmė kultūros ministras Šarūnas Birutis, kad palaiko ir padeda viešinti Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Ji žada, kad ši savaitė bibliotekose bus spalvinga ir įdomi.

- Podraug su pavasariu, su Pasauline knygos ir autorių teisių diena sulaukėme Nacionalinės bibliotekų savaitės. Sėkmė yra toks dalykas, kurį norisi pakartoti?

- Išties pernykštė savaitė buvo įsimintina: prezidentės Dalios Grybauskaitės globa, žymių šalies žmonių kvietimas į biblioteką, daugybė naujų knygų sutiktuvių, literatūrinių susitikimų, parodų, diskusijų ir t.t. Bibliotekininkų bendruomenė nuoširdžiai dėkinga „Respublikos“ kolektyvui už įsimintiną, informatyvų, spalvingą savaitės pristatymą dienraštyje, už dėmesį knygai, kalbai, kultūrai. Šiemet pagrindinė Nacionalinės savaitės idėja - pakviesti aktyviau lankytis bibliotekoje jaunus žmones.

- Kodėl būtent juos?

- Kokia bus ateities biblioteka - priklauso nuo dabartinių vaikų. Jei jų gyvenime svarbią vietą užims knyga, skaitymas - gyvuos, augs ir atsinaujins bibliotekos. 2013-ieji - Tarmių, Klaipėdos krašto atgavimo, S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą, 1863 metų sukilimo, Vilniaus geto atminimo, profesorės Meilės Lukšienės, Europos piliečių, sveikatingumo metai, bet kartu tai - didelį populiarumą pelniusio pedagogo, vaikų rašytojo Prano Mašioto metai. Šiemet minime 150-ąsias jo gimimo metines. Ne viena karta užaugo su rašytojo knygomis. Parašęs 150 knygų, bendradarbiavęs 50-yje spaudos leidinių, kur paliko apie 500 publicistikos rašinių, P.Mašiotas visuomet akcentavo švietimo, kultūros ir vaikų literatūros reikšmę. Norime jauniesiems lankytojams parodyti bibliotekų galimybes, paskatinti jose ieškoti žinių ir atrasti širdžiai mielų užsiėmimų, dalyvaujant pasakų popietėse, įvairių klubų veikloje, edukaciniuose užsiėmimuose, stebint lėlių teatrų spektaklius ir pan. Juk visos bibliotekų paslaugos yra nemokamos ir prieinamos visiems.

- Nevaikštančiam į biblioteką žmogui gali pasirodyti, kad ši akcija tėra reklamos priemonė.

- Puiku, tai gal tas nevaikštantis į biblioteką žmogus užkibs už šios reklaminės priemonės ir vieną kartą išsiruoš į biblioteką. Dauguma šalies bibliotekų pasikeitusios neatpažįstamai - naujos arba suremontuotos patalpos, nauji baldai, naujausios technologijos, kvalifikuoti darbuotojai, įvairios paslaugos. Štai žmogus ateis ir iš naujo atras biblioteką. Papasakos apie ją ir kaimynui ar žmonai. Nusives anūkus. Tai mūsų tikslas. O tikslas pateisina priemones. Nacionalinė bibliotekų savaitė - vienas iš ryškiausių, patraukliausių būdų vėl atkreipti dėmesį į bibliotekas, priminti žmonėms apie knygas ir skaitymą. Kasmet savaitė išsiskiria savo renginių gausa ir įvairove. Kartu savaitė - tai šventė, telkianti bei jungianti ir bibliotekininkų bendruomenę.

- Tai Lietuvos bibliotekininkų išradimas?

- Savaitės yra populiarios įvairiose šalyse: Estijoje, Slovėnijoje, JAV, Australijoje ir kt. Lapkričio pradžioje Skandinavijos šalys organizuoja Šiaurės šalių bibliotekų savaitę, skirtą jų literatūrai populiarinti, kurioje kviečia dalyvauti ir mūsų bibliotekas.

- Neseniai apmaudavome, kad raštingumas Lietuvoje yra gerokai smukęs. Kas, jūsų nuomone, gali būti lemiantis veiksnys, artinantis žmogų su knyga?

- Manyčiau, kad pirmiausia - šeima. Jei vaikai mato, kad knyga yra vertinama, kad skaitymas yra svarbus, jei nuo mažens klauso tėvelių, senelių skaitomų knygų, mato skaitančius suaugusiuosius, jie jau žino, ką gali suteikti knyga. Knyga jiems tampa sava. Bibliotekininkai ir mokytojai - taip pat labai svarbūs. Manau, kad jų įtaka labai didelė, tik reikia ne tik pasiūlyti perskaityti knygą, o ir ja sudominti vaikus. Mums, bibliotekininkams, labai gaila, kad, mokytojui rekomendavus ar po susitikimo su rašytoju bibliotekoje, vaikų norą skaityti knygą ne visada galime išpildyti. Tos pačios knygos bibliotekos teturi po 1-2 egzempliorius, o norinčiųjų kelis kartus daugiau. Tenka laukti, entuziazmas ir noras perskaityti būtent tą knygą blėsta. Tikiu, kad skaitytojų Lietuvos bibliotekose būtų kur kas daugiau, jei bibliotekos bent jau populiariausių knygų galėtų įsigyti ne po vieną, o daugiau egzempliorių. Lietuvos bibliotekininkų draugija siekia, kad finansavimas naujoms knygoms įsigyti sugrįžtų bent į 2008 metų lygį ir galėtume savo skaitytojams pasiūlyti laukiamų, norimų leidinių.

- Gal jau yra kokių ženklų, kurie rodytų, kad valdžios požiūris į bibliotekas keistųsi teigiama linkme?

- Biblioteka šiandien kviečia ir jaukiai pasibūti su knyga, ir neformaliai susitikti draugų rate, ir virtualiai bendrauti socialiniuose tinkluose. Tradicija ir modernumas gražiai dera mūsų bibliotekose, o tradicinės ir naujoviškos paslaugos papildo viena kitą. Bibliotekininkai pastaraisiais metais įgijo ypač daug naujų kompetencijų, tapo gyventojų kompiuterinio raštingumo mokytojais, tačiau bibliotekose dirba žmonės, gaunantys patį mažiausią atlyginimą šalyje. Tikimės pagaliau sulaukti adekvataus atlygio ir už savo darbą, tikime, kad kultūra taps ne deklaruojamu, o tikruoju prioritetu.

Prieš keletą mėnesių teko lankytis Suomijoje, Šiaurės Karelijos provincijoje, ir susipažinti su bibliotekų veikla. Vienam gyventojui knygoms ir kitiems dokumentams pirkti skiriama 5,62 euro, arba 19 litų vienam gyventojui, o Lietuvoje šiemet vienam gyventojui vidutiniškai skirti tik 2 litai. 50 procentų knygų jų bibliotekų fonduose yra naujos, ne senesnės nei 10 metų. Todėl nestebina, kad Suomijoje naudojimosi biblioteka rodikliai yra labai aukšti. 80 proc. Suomijos gyventojų naudojasi bibliotekų paslaugomis.

2011-2020 m. Regionų kultūros plėtros programoje numatyta įvairiausių prioritetinių veiklų ir krypčių sudaryti sąlygas kultūros prieinamumui ir sklaidai, didinant regionų patrauklumą vietos bendruomenėms, investuotojams, turizmui. Dideliuose miestuose žmogus turi pasirinkimo laisvę - vyksta begalė įvairiausių renginių galerijose, klubuose, muziejuose, bibliotekose. Regionuose padėtis liūdnesnė - vis mažinamas finansavimas bibliotekoms. Apie kokį kūrybiškumą, iniciatyvas, aktyvų kultūrinį gyvenimą kalbėti, jei svarbiausia tampa - kaip išgyventi? Todėl labai tikiuosi, kad ši programa bus įgyvendinta, o joje tinkamas dėmesys bus skirtas ir bibliotekoms.

- Mūsų gyvenime randasi vis daugiau pagundų, besikėsinančių į žmogaus laiką. Kas yra jūsų sąjungininkai gausinant skaitytojų?

- Tai ir rašytojai, ir leidėjai, ir socialiai atsakinga žiniasklaida, ir pedagogai, ir menininkai ir visi, kurie vertina skaitymą, knygą, supranta jų vertę, dalijasi savo patirtimi, žiniomis. Noriu pasidžiaugti Lietuvos LIONS klubų asociacijos iniciatyva prisidėti prie skaitymo skatinimo. Mūsų bendras projektas „Skaitymas: sėkmė ir džiaugsmas“ dar tik prasideda. Džiugina, kad verslo žmonės nelieka nuošalėje, nori pasidalyti savo patirtimi, padovanoti bibliotekoms knygų. Kviečiu visus aktyviai dalyvauti Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiuose, šiais nuolatinio skubėjimo laikais skirti daugiau laiko sau, draugauti su knygomis, patirti skaitymo malonumą ir atrasti kelią į savo biblioteką.