Jau nebe pirmi metai, kai svarbiausiajai savo šventei -„Poezijos pavasario“ festivaliui besirengianti šalies poetų bendruomenė vietoj džiaugsmo saliutų priversta dabintis gedulu - Lietuvos rašytojų sąjunga oficialiai patvirtino netikėtą ir šiurpią žinią - vakar dienos rytą (kovo 29-ąją) eidamas 51-uosius gyvenimo metus mirė žinomas šalies poetas, teatro kritikas bei radijo žurnalistas Valdas GEDGAUDAS.
Mirties estetika savojoje kūryboje žavėjęsis poetas apie tikrąsias savo akistatas su mirtimi nebuvo linkęs kalbėtis. Nors su Valdu bičiuliškai pabendraudavome - apie prieš keletą metų vykusią ir neva laimingai pasibaigusią jo dvikovą su vėžiu žinojau tik iš gandų - nei išsipasakojimų apie sveikatą, nei skundų, nei baimės ženklų veide... Visiškai nieko nežinojau ir apie ligos sugrįžimą.
V.Gedgaudą pažinojau nuo studijų laikų Vilniaus universiteto filologijos fakultete, dar pereitame tūkstantmetyje, kur Valdas subūrė poetų grupę „Svetimi“, vėliau debiutavusią bendru almanachu (1994), buvo vienas aktyviausių poeto Marcelijaus Martinaičio vadovaujamos „Poetų kalvės“ narių, jau tada reiškęsis spaudoje, rašęs apie teatrą, literatūrą...
Atminty man jis išliks kaip talentingas, gerai apsiskaitęs, puikiai grojęs fortepijonu (mat buvo pabaigęs Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, Lietuvos muzikos akademijoje studijavęs kompoziciją), tvirtą požiūrį turintis ir savo nuomonės nebijąs išsakyti žmogus, iki paskutinių gyvenimo dienų išlikęs ištikimas lietuvybei, nacionalinei kultūrai, krikščioniškai moralei ir amžinosioms vertybėms, nė nemėginęs koketuoti su globalistine laikotarpio dvasia bei jos atpūstomis moralę niekinančiomis madomis. Buvo tikras kultūros karys, užsipelnęs Valhalos - miręs su ginklu rankose.
1962. birželio 11-ąją Klaipėdoje gimęs, o vakar amžinybėn iškeliavęs poetas (neskaičiuojant solidaus eilėraščių pluošto minėtame almanache „Svetimi“) paliko keturis poezijos rinkinius: „Kapsulė“ (1994), „Vakaras be žiburio“ (1998), „Kario šešėlis“ (2009) ir „Olando kepurė“ (2011). Paskutinis, man žinomas, Valdo eilėraštis - skirtas pačioje praėjusių metų pabaigoje mirusio plunksnos brolio Stasio Stacevičiaus atminimui.
Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko Antano A.Jonyno žiniomis, poetas bus pašarvotas ir laidojamas gimtojoje Žemaitijoje - Gargžduose.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
