1 nuotr.Gegužės 11 d. galerijoje „Kunstkamera“ atidaroma Leono Urbono (1922-2000) tapybos darbų paroda „Kosminės svajos iš terra Australis“. Parodoje pristatomi dar niekur neeksponuoti L. Urbono tapybos darbai.
L. Urbono kūryba, atvežta iš tolimosios Australijos, leidžia pažinti dar vieną unikalų abstrakcionizmo „dialektą“. Iš Lietuvos išsivežęs tik prisiminimus, bet ne dailės studijų suformuotą tapybą, jis atvirom akim ir širdim sugėrė visas įtakas ir naujoves, kuriomis alsavo Vakarų tapyba. Ir nuvyko į Australiją, kurios kitoniškumas - gamtos, klimato, dvasinis, meninis - jo kūryboje susilydė į visumą su Vakarų abstrakcionizmo patirtimi.
Žodis „kosmosas“ čia - kertinis, mat L. Urbono darbuose tarsi nuolatos stebimas kosmoso tvėrimas, vibracija, transformacija, kaita. Žvaigždynų susiformavimas ir išsisklaidymas. Planetų gimimas ir žūtis. Kosminis lietus ir meteorų kruša. Begalinė kosmoso erdvė ir juodosios skylės. Kosminis šaltis ir žvaigždžių branduolių reakcijos. Visa tai perteikiama laisvomis, bet drauge labai harmoningomis ryškių ar prislopintų spalvų dermėmis, kurios labiau primena vizijas ar meditacijoms kuriamas kompozicijas.
Jos neturi bambagyslės su tikrove, gamta, bet drauge nukelia mus į kitokią, metafizinę tikrovę, kurioje tarpsta jau ne žemiška gamta, bet kosminė.
L. Urbonas gimė 1922 m. balandžio 19 d. Padustėlio kaime (Zarasų r.). 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, studijavo Štutgarto dailės akademijoje. 1948 m. pirmą kartą išvyko į Australiją. Parodose dalyvavo nuo 1959 m. - buvo nuolatinis visų reikšmingesnių parodų, rengiamų Australijoje, dalyvis. Surengė per 40 personalinių parodų Australijoje, JAV, Kanadoje.
1966 m. dailininkas išvyko į Niujorką, kaip menotyrininkė Genovaitė Kazokienė rašo, kišenėje turėdamas porą adresų ir po pažastim susivyniojęs 250 abstrakčių kūrinių. Savo paveikslus eksponavo geriausiose Niujorko galerijose, jo kūriniai kabėjo kartu su Pablo Pikaso (Pablo Picasso), Salvadoro Dali (Salvador Dali), Diego Riveros (Diego Rivera) ir kitų praėjusio šimtmečio įžymybių darbais. Iš Amerikos dailininkas grįžo į Australiją kupinas jėgų. Iškalbingas faktas, kad vien per 1969 m. sukūrė apie 2000 mažesnio formato paveikslų.
Menotyrininkai L. Urbono kūryboje išskiria kelis laikotarpius. Laikotarpį nuo XX a. 6-ojo deš. pabaigos iki 8-ojo deš. pradžios įvardija kaip ieškojimų laiką. Pirmieji darbai nutapyti realistine maniera. Tačiau Leonas greitai ėmė kurti metafizines abstrakčiojo ekspresionizmo kompozicijas. Kūryboje remdamasis siurrealistų idėjomis, siekė išnaudoti pasąmonės įtaką kūrybai, pabrėžė raiškos impulsyvumą, spontaniškumą, ekstazę, įsijautimą į kūrybos aktą.
Septintojo deš. paveiksluose vyrauja kontempliacija, metafizinės užuominos, vaizduojamas šviesos veržimasis iš tamsos. Aštuntajame deš. dailininkas siekė perteikti asmeninius išgyvenimus. Kūryboje naudojo biomorfinius elementus, ryškių spalvų paletę, paveiksluose emocijas siejo su žvaigždynais ir kosmoso erdvėmis. Kosminiai įvaizdžiai persipina su biologiniais įvaizdžiais. Vėliau tapytojas ėmė naudoti mažiau objektų, paveikslų nuotaika tapo ramesnė.
