1 nuotr.Prie Lietuvos valstybės stiprinimo daug prisidėjo Lietuvos šaulių sąjunga, įkurta 1919 metų birželio 27 dieną. Ši sąjunga kūrėsi Nepriklausomybės kovų metu. Nuo pat Lietuvos šaulių sąjungos įsikūrimo jos veikloje aktyviai dalyvavo moterys. Jos veikė ir Nepriklausomybės kovų metais.
Pirmoji Lietuvos moterų šaulių vadė buvo M.Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė. Jos vyras irgi buvo vienas iš aktyvių Šaulių sąjungos veikėjų. Sėkmingesnei moterų šaulių veiklai sukurti svarbios buvo ir taisyklės. Dirbant buvo sukurtos moterų šaulių veiklos taisyklės, kurias redagavo pulkininkas Juozas Šarauskas ir Aleksandras Marcinkevičius. Šios taisyklės paskelbtos 1927 m. žurnale „Trimitas“( Nr. 17). Jose numatyta, kad šaulių moterų skyriai savo darbą būryje skirsto sekcijomis - sporto, sanitarijos, tiekimo. Taisyklėse taip pat pažymima, kad moterų skyriui sudaryti reikalinga ne mažiau 5 narių.
Moterų šaulių veikloje aktyviausiai dalyvavo provincijos inteligentės. Iki 1927 m. moterys šaulės veikė bendruose būriuose su vyrais. 1929 m. balandžio 7 d. šaulės Bronės Stosiūnienės iniciatyva įvyko Panevėžio moterų šaulių susirinkimas. Panevėžio šaulių moterų skyrius įsteigtas 1929 m. rugsėjo 22 d. Pirmąją valdybą sudarė šaulės Br.Stosiūnienė, Kavaliauskienė, Petkevičienė, A.Plačonytė. Bronė Stosiūnienė buvo tuometinio Panevėžio apskrities viršininko žmona. Aktyvumu ji nė kiek nenusileido, o kai kuriose srityse netgi lenkė savo vyrą. Ypač ji demonstravo gerus organizacinius sugebėjimus. Pirmajame suvažiavime į rinktinės komitetą išrinktos Andrašiūnienė, A.Plačonytė-Juodvalkienė, Plungienė ir Meškelytė. Komiteto pirmininke išrinkta šaulė Andrašiūnienė. Panevėžio moterys šaulės rengė įvairius kursus, rūpinosi neturtingose šeimose augančiais vaikais.
1934 m. vasario 25 d. Panevėžyje vyko moterų šaulių atstovių suvažiavimas. Jame išrinkta nauja valdyba: Petruškevičienė, A.Juodvalkienė, Plungienė, Dargytė, Matukienė, J.Slavinskaitė ir Čaplikienė.
Žurnalas „Trimitas“ rašė apie mokytoją šaulę K.Taujenytę, Renavos bažnytkaimio šaulių būrio valdybos pirmininkę: „Energinga šaulė atgaivino prieš tai pakrikusį būrį ir dabar pasišventusiai stovi jo darbų priešakyje. Tai pirmas atsitikimas Panevėžio rinktinėje ir turbūt visoj Šaulių sąjungoj, kad moteris yra būrio valdybos pirmininkė.“
Aktyvi veikla vyko ir kituose nedideliuose miesteliuose. Tarpukario spaudoje aprašomas aktyviai veikęs Gelažių šaulių būrys, kuriame itin aktyviai reiškėsi mokytoja O.Šukytė.
1933 m. liepos mėnesį įvyko pirmasis visos Lietuvos moterų šaulių suvažiavimas, o 1934 m. balandžio 15 d. įvyko Miežiškių moterų šaulių steigiamasis susirinkimas. Valdybos pirmininke išrinkta St.Šalugaitė, iždininke - St.Kuncienė, sekretore - Br.Ručinskaitė. Tais pačiais 1934 m. taip pat įsteigti Upytės ir Šeduvos moterų šaulių būriai.
Moterys šaulės aktyviai reiškėsi ir sportinėje veikloje. Moterų sporto vadovių pirmieji kursai surengti 1934 m. Sportinę veiklą buvo nelengva propaguoti, tai ypač sunkiai sekėsi tarp kaimo moterų. Vyravo nuomonė, kad kaime moterys prisisportuoja ir dirbdamos žemės ūkio darbus.
1934 m. liepos 4 d. Palangoje prasidėjo pirmoji moterų šaulių stovykla. Stovyklos viršininke buvo išrinkta šaulė Žvirblytė, viršininkės padėjėjomis - šaulės Klupšienė ir Tercijonienė. Stovyklos adjutante išrinkta šaulė Pilvelytė. Prie jūros tąkart stovyklavo 90 moterų šaulių.Tarp jų buvo 48 mokytojos, 14 valdininkių, 4 studentės, 2 gailestingosios seserys, 22 namų šeimininkės. Stovykloje dalyvavo ir Panevėžio moterys šaulės.
Liepos 13 d. stovykloje apsilankė prezidentas Antanas Smetona. Jis karštai sveikino moteris šaules ir ragino kiek galima prisidėti prie savo krašto gynybos stiprinimo.
Nuo 1934 m. balandžio 1 d. Panevėžio XII rinktinės šaulių moterų vade paskirta šaulė Antanina Bielavičienė, pavaduotojomis - šaulės Juozaitienė ir Januševičiūtė.
1935 m. duomenimis, apskrityje aktyviai veikė šie moterų šaulių skyriai: Paįstrio, Raguvėlės, Subačiaus miestelio ir stoties, Senamiesčio, Raguvos, Krekenavos, Ramygalos, Vadaktų, Smilgių, Pajuostės, Pumpėnų, Piniavos, Pušaloto, Kupiškio, Kundrėnų, Miežiškių ir Paliūniškio. Gerai veikė Panevėžio moterų šaulių Sanitarijos sekcija, vadovaujama dr. Vileišio ir gailestingosios sesers Micevičienės, šaulių Žukauskienės ir Petruškevičienės. Organizacijoje buvo labai vertinamas moterų medicininis parengimas.
1935 m. birželio 6 d. Panevėžio mieste įkurtas moterų šaulių „Mirgos“ būrys. Būrio valdybos pirmininke išrinkta Laužienė, vicepirmininkėmis - Br.Guigytė, E.Dučmanaitė, sekretore - J.Vaitkevičiūtė, iždininke Ona Puzinaitė. Būrio vade tapo P.Adaškevičienė. Šis būrys įsisteigė iš Plukių būrio moterų šaulių skyriaus.
Panevėžio moterys šaulės daug nuveikė įvairiose veiklos srityse ir kai kur savo aktyvumu lenkė net ir vyrus.
