Nors dauguma jaunimo bėga iš Lietuvos, keli jauni menininkai išdrįso grįžti čia, kad užpildytų spragą - kuriamas filmas apie nepelnytai pamirštą istorinę epochą. Nors kūrėjai galėjo gauti bet kokią paramą užsienyje, jie nė negalvodami nusprendė kurti lietuvišką kiną Lietuvoje.
Istorija šiuolaikiškai
Grupė jaunų menininkų, studijuojančių kino meną Didžiojoje Britanijoje, nusprendė įamžinti kinematografijoje nepelnytai užmirštą Lietuvos istorijos tarpsnį, kai buvo vykdoma viena kilniausių “kontrabandų” carinės Rusijos spaudos draudimo metais, - Lietuvos knygnešius. Filmo “Knygnešys” prodiuseris Paulius Juočeris tvirtino, kad trumpo metro, kiek daugiau nei pusvalandžio trukmės nekomerciniame filme bus prisimenami 1863-iųjų ir vėlesnių metų įvykiai, tačiau tai nebus dokumentinė juosta, o greičiau šiuolaikiškas žvilgsnis į mūsų istoriją.
“Kartu su režisieriumi Jonu Trukanu studijuodami Anglijoje šią idėją atsivežėme į Lietuvą. Surinkome jaunų užsidegusių žmonių komandą, kurie nori kurti kitokį kiną. Nes Lietuvoje tokios vizualios medžiagos apie vieną romantiškiausių - knygnešių - epochų beveik nėra. Todėl nusprendėme sukurti savotišką edukacinę medžiagą, kuri būtų priimtina ypač mūsų jaunimui”, - tvirtino jis.
Pasak P.Juočerio, filme bus bandoma netradiciniu kampu parodyti lietuvišką kaimą. Personažai Jurgis, Mažvydas parinkti tiesiog atsitiktinai, jų nereikėtų sieti su konkrečiomis istorinėmis asmenybėmis, t. y. knygnešiu Jurgiu Bieliniu ar pirmosios lietuviškos knygos autoriumi Martynu Mažvydu. Tai yra tik simboliai. Nors veiks ir tikras istorinis personažas - Motiejus Valančius.
Menininkai negali pasigirti gausia parama - labiausiai padėjo privatūs labdaros fondai. Kultūros ministerija, tiesa, kol kas nieko neatsakė - valdininkai nori pažiūrėti, ką jaunimas jau yra sukūręs.
Nori kurti Lietuvai
Režisierius J.Trukanas tvirtino, kad pasirinkti temą nebuvo labai sunku, mat Lietuvos istorija esą yra be galo įdomi, net spalvingesnė nei kitų tautų. “Pats knygnešių faktas yra paradoksalus - kontrabanda nešama kultūra. Tik yra susiformavęs skandinaviškas simbolistinio kino kanonas, kuris nelabai tinka Lietuvai, jis atsirado po kino asų Vytauto Žalakevičiaus ir Arūno Žebriūno. Mes nusprendėme su tuo nesitaikstyti. Todėl filmas tikrai bus linksmas”, - tvirtino J.Trukanas.
Jis sutiko, kad visuomenė gali stebėtis, jog komplikuotomis istorinėmis temomis domisi ir bando kitus sudominti vos per dvidešimtį metų perkopęs jaunimas.
“Bet mes pagalvojome - o kas gi, jei ne mes, tokį kiną kursime. Aišku, Anglijoje kurti būtų lengvesnis sprendimas, nes ten lengviau ir su finansavimu, ir techninės galimybės geresnės. Bet mes norime kurti kiną čia. Norėčiau sukaupęs patirties ten grįžti į Lietuvą, kai tik bus galimybė, kai tik įgysiu reputaciją”, - užtikrintai kalbėjo J.Trukanas.
Nauja kūrėjų banga
Skirmantas VALIULIS - Kino kritikas:
Matau du labai gražius dalykus. Fotografai, kurie studijuoja užsienyje, dažniausiai savo darbus siunčia į Lietuvos konkursus. Taip pat labai malonu, kad čia ateina ir kinematografininkai. Tik gaila, kad nėra kur rodyti tų filmų - televizijos šoka ir dainuoja, o kino teatrų - per mažai. Įdomiausia, kad Amerikos lietuviai kiną ir pradėjo kurti nuo šios temos - nuo knygnešių ir žandarų. Dėl mažo biudžeto - ir Emilis Vėlyvis susuko filmą už 5000 litų. Nes jaunimas, neturėdamas pinigų, viską daro skaitmenine aparatūra, tai yra pigiau. Bet pasauliui tai yra priimtina. O ta revoliucija jau šiek tiek nuslopo, labai gerai, kad ieškoma ir kitų žanrų, siužetų. Kad atsiranda tokios iniciatyvos, puiku, apie tai visada buvo svajojama.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
