Baigėsi dvyliktoji Nacionalinė bibliotekų savaitė. Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkę Aliną JASKŪNIENĘ klausėme apie jos vaisius: kokie lūkesčiai nepasiteisino, kas nuliūdino, kokio dėmesio pavyko sulaukti iš valdžios.
- Noriu pasidžiaugti, - sakė A.Jaskūnienė, - kad Nacionalinė bibliotekų savaitė pateisino mūsų lūkesčius: įdomūs, spalvingi renginiai nuvilnijo per visas šalies bibliotekas, telkdami bendruomenes, parodydami, pristatydami bibliotekas kaip inovatyvias, originalias naujų pažangių technologijų skleidėjas, padedančias lankytojui gauti reikalingą informaciją ir nepasiklysti jos gausoje ir kartu saugančias bei kuriančias tradicijas, kviečiančias nepamiršti knygos. Noriu pasidžiaugti kolegomis bibliotekininkais, kurie nestokojo išradingumo ir optimizmo, pristatydami visuomenei bibliotekų paslaugas, kviesdami jose apsilankyti. Džiugu, kad šiemet pirmą kartą Nacionalinės bibliotekų savaitės istorijoje ją globojo šalies vadovė prezidentė Dalia Grybauskaitė, kad jūsų laikraštis išsamiai atspindėjo savaitės įvykius.
- Nacionalinės bibliotekų savaitės šūkis „Biblioteka: spausk Patinka“ kelia prieštaringus jausmus: viena vertus, pabrėžia bibliotekos svarbą, kita vertus, nuleidžia skaitytoją į interneto tyrus...
- Aš manau, kad jis atspindi šiuolaikiškos bibliotekos veiklas: nuo knygų, literatūros renginių iki bibliotekose vykdomų projektų, teikiamų elektroninių paslaugų. Biblioteka patinka todėl, kad joje randi artimą mylimą knygą, biblioteka patinka todėl, kad padeda išmokti naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis, patinka, nes joje gali susitikti su bendraminčiais, įdomiais žmonėmis, kūrėjais, gali bendrauti ir virtualiai. Gabrielis Naudė (1600-1653), bibliotekininkytės teoretikas, mokslininkas, rašė: „Jei ir įmanoma šiame pasaulyje turėti kokį nors visiškai neabejotiną gėrį, kokią nors absoliučiai tobulą laimę, aš išties manau, kad nesurastum gėrio, labiau geistino už vaisingą ir malonų pokalbį ar pramogą, kokį tik išsilavinusiam žmogui gali suteikti biblioteka. Dėl bibliotekos teisėtai jis gali vadintis kosmopolitu, arba pasaulio gyventoju, nes gali viską žinoti, viską matyti“. Praėjo tiek šimtmečių ir jo žodžiai nepaseno nė kiek. Visada sakau, kad nereikia supriešinti tų dviejų dalykų - modernių technologijų ir mūsų tradicinių paslaugų, puikiai bibliotekose dera ir modernumas, ir tradicijos. Informacinės technologijos niekada nepakeis knygos. Ji visada žmonėms bus reikalinga ir žmonės ateis į biblioteką knygų. Labai malonu tai, kad naujoms knygoms pirkti šalies viešosioms bibliotekoms šiemet Kultūros ministerija skyrė dukart daugiau lėšų negu pernai - 6,4 mln. litų. Galėsime džiuginti savo skaitytojus naujomis knygomis, galėsime daugiau jų pasiūlyti.
- Kokį įspūdį apsiskaitymo atžvilgiu jums palieka dabartinis mūsų Seimas, tie, nuo kurių priklauso ir kultūros politika, ir jos asignavimai?
- Labai norėčiau, kad politikai ir Seimo nariai apsilankytų bibliotekose ne tik artėjant rinkimams, bet dažniau pravertų jų duris, pasidomėtų bibliotekų paslaugomis, tiesiogiai pabendrautų su skaitytojais, pasidalytų savo mintimis apie knygas.
- Teko girdėti priekaištų, kad biliotekos nepakankamai išnaudoja galimybes suartinti rašytojus ir skaitytojus, kad per mažai rašytojų bibliotekos savaitės dienomis ėjo į Lietuvą...
- Nesutikčiau su šiuo teiginiu. Jeigu peržiūrėtume bibliotekų interneto svetainėse skelbiamus savaitės renginius, pamatytume, kiek daug įdomių ir prasmingų susitikimų su rašytojais suorganizuota. Ir jie nenutrūks pasibaigus savaitei - bus organizuojami visus metus. Mes Birštone laukiame jau 15-ąjį kartą gegužę mus aplankysiančios „Poezijos pavasario“ šventės - susitikimo su poezija ir poetais, literatūrinių rugpjūčio vakarų, per kuriuos įvairiose kurorto erdvėse bus skaitoma poezija, skambės muzika, dar kviesime į vakarus, skirtus Maironiui, ir kt. Kokie prasmingi jūsų dienraštyje išspausdinti rašytojų, žinomų Lietuvos žmonių pasisakymai apie knygą, apie savo kelią į biblioteką, jos vietą mūsų gyvenime. Taip gera juos skaityti. Tai irgi ėjimas į Lietuvą, kalbėjimas apie knygos, bibliotekos svarbą.
- Jūsų biblioteka turi įdomios patirties biblioterapijos srityje, tiesa?
- Biblioterapija - mokslas, jungiantis mediciną ir bibliotekininkystę. Pasak psichologų, knygų terapija atlieka svarbų vaidmenį tiek kasdieniniame gyvenime, tiek reabilitacijos laikotarpiu, nes kūnas sveiksta greičiau, jei rūpinamasi siela. 2008 m. biblioteka ir „Tulpės“ sanatorija pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir pradėjo vykdyti ilgalaikį biblioterapijos projektą. Tinkamai parinkta knyga padeda įveikti asmenines problemas ir greičiau pasveikti. Šią patirtį mes aptarėme viename iš Nacionalinės bibliotekų savaitės renginių. Aš manau, kad biblioterapija - perspektyvi paslauga šiuolaikinėje bibliotekoje.
- Kaip į jūsų pačios gyvenimą atėjo knyga?
- Meilė ir pagarba knygai mūsų giminėje buvo perduodama iš kartos į kartą. Senelis, pasiturintis ūkininkas, prenumeravo „Židinį“, „Tėvynės sargą“. Namuose Bernardo Brazdžionio rinktinė „Per pasaulį keliauja žmogus“ buvo saugoma kaip didžiausia brangenybė. Augau apsupta knygų. Namuose buvo sukaupta turtinga biblioteka, knygos buvo skaitomos, gerbiamos, branginamos. Tai paskatino pasirinkti bibliotekininkystės mokslus, o vėliau darbą bibliotekoje, kuriuo labai didžiuojuosi ir kurį branginu.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Gyvenimas"
