Iškiliausias tautos simbolis - „Laisvės“ paminklas

Ar visi žinome, kas „Laisvės“ paminklo, „Knygnešio“ skulptūros Kaune autorius, kieno sumanyta uniforma dabinosi Lietuvos gimnazistės tarpukario metais? Kas yra lietuviškų monetų kūrėjas? Šių metų lapkričio 18 d. minime Juozo Zikaro 130-ąsias gimimo metines.

Sudėtingas gyvenimo kelias

Juozas Zikaras - pirmasis lietuvis skulptorius, baigęs aukštuosius mokslus. J.Zikaras gimė 1881 m. lapkričio 18 d. Panevėžio rajone, Paliukų kaime, skurdžioje grytelninko pirkelėje, kuri ir dabar stovi bei mums primena nelengvą menininko kelią į gyvenimo ir kūrybos aukštumas. Garsus rašytojas Romenas Rolanas rašė: „Menininkas tegali užgimti tik paprastoje lūšnoje ir varge“. Šie žodžiai tarsi skirti J.Zikarui. Menininkas mirė 1944 m. lapkričio 10 d. Kaune, palaidotas garsių Petrašiūnų kapinių Panteone, šalia iškilių Lietuvos vyrų ir moterų. Skulptoriaus kapą puošia jo paties sukurtos skulptūros „Sielvartas“ kopija.

Brandžiausias kūrinys

Šiandien prisiminkime vieną brandžiausio skulptoriaus kūrinio - „Laisvės“ paminklo - atsiradimą. Garsus lietuvių kultūros puoselėtojas, menotyrininkas Paulius Galaunė knygoje „Dailės ir kultūros baruose“ rašė: „Tik menininkai sugeba sintetiškai išreikšti visuomenės nuotaiką, įkūnyti ją atatinkama forma granite arba bronzoje, o mūsų miestuose ir miesteliuose pastatytieji paminklai yra tik masės - akmenų, cemento krūvos. Ir nieko jie nesako nei mūsų protui, nei širdžiai“ (kalba netaisyta - B.B.).

Vienas pirmųjų tarpukario Lietuvos dekoratyvinės paminklinės skulptūros pavyzdžių ir buvo J.Zikaro „Laisvė“. Gyvendamas ir dirbdamas Kaune skulptorius aktyviai įsitraukė į monumentaliosios skulptūros kūrimą. Nepaisydamas alinamo pedagoginio darbo, buities rūpesčių, J.Zikaras Kaune intensyviai kūrė. Dirbtuvėje skulptorius užmiršdavo visas savo bėdas ir pasinerdavo į kūrybos gelmes. Menininko nuomone, svarbiausia buvo daug ir atkakliai dirbti: „Svarbu, kad jaunieji mestų tą tuščią pasididžiavimo maniją, o griebtųsi daug darbo, nes tik tokiu būdu galės pasiekti, ko trokšta. Be šių ypatybių išdidžiausi talentai gali žūti“.

„Laisvės“ paminklu kaip tautos simboliu norėta įamžinti pirmųjų dešimties Lietuvos nepriklausomybės metų pasiekimus. Paminklas simbolizuoja J.Zikaro gyvenimo ir kūrybos Panevėžyje brandą. Skulptūra „Laisvė“ gimė Panevėžio vyrų gimnazijoje, sukurta krašto apsaugos ministro užsakymu. Keletą metų ši skulptūra puošė Karo muziejų Kaune, vėliau Vokietijoje išlieta iš bronzos, o Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga 1928 m. gegužės 15 d. iškilmingai atidengta Karo muziejaus sodelyje.

Skulptoriui pozavo jo žmona Anelė ir mergaičių rankų darbų mokytoja, Zikarų sūnaus Teisučio krikšto mama Elena Jasinskaitė. Tai paaiškėjo iššifravus 1944 m.

J.Zikaro į plokštelę įrašytus atsiminimus apie skulptūros kūrimą Panevėžyje. 1923 m. gimnazijos absolvento Stasio Variakojo daryti negatyvai liudija, kad buvo du „Laisvės“ skulptūros variantai. Mokytojo Venanto Morkūno prisiminimuose rašoma, kad autorius privalėjo apvilkti mergaitės skulptūrą nors ir ploniausiais rūbais, ir dėl to kūrinys neteko labai daug grožio bei meninės vertės. Pirmasis variantas žavėjo grožiu - lengvutė, rodos, tuoj pakils į orą, žemę liečia vos kojų pirštelių galais. Rankoje vėliava, ant riešo sutrūkusios grandinės. Antrasis - apsivilkusi ilga lengva suknele, kuri, atrodo, suplasnos nuo mažiausio vėjelio. Dėl tos suknelės J.Zikaras pareiškė apgailestavimą: „Mūsų žmonės dar tokio kultūrinio lygio ir tiek pasenusių pažiūrų, kad turėjau nusileisti visuomenės nuomonei ir skaudama širdimi apvilkti skulptūrą kad ir ploniausiais rūbais...“ Nepraėjus nė dešimtmečiui po dailininko mirties, toje vietoje, kur stovėjo iškilūs paminklai, liko tik tuščia vieta. Nebeliko ir jokios, netgi laikinosios sostinės, nes neliko ir tos valstybės, dėl kurios garbės ir šlovės kūrė vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos menininkų. Kūryba, susijusi su jaunos Lietuvos valstybės idealais, buvo nutylima, o pati kūrėjo asmenybė beveik pamiršta.

1950 m. vasarą sovietų valdžios įsakymu „Laisvės“ statula nugriauta. Griauta paslapčia, prieš Dainų šventę, aptvėrus aukštomis lentomis. Ji skilo pusiau, nulūžo vėliavos kotas, trūko grandinės... 1966 m.

statula restauruota (skulptorius Bronius Petrauskas) ir perduota saugoti M.K.Čiurlionio muziejui. 1989 m. vasario 16 d. „Laisvės“ paminklas atstatytas buvusioje vietoje. Atstatyto paminklo aukštis siekia 12,35 m. Taip Lietuvos žmonės įrodė, kad sunkiais okupacijos metais nestokojo tikėjimo, vilties ir laisvės idealų.

Skulptoriaus atminimas Panevėžio krašte

Panevėžiečiai išleido J.Zikarą į Kauno meno mokyklą. Joje skulptorius vadovavo skulptūros studijai.

Sutvarkytame gimtinės namelyje Paliukų kaime įrengtas memorialinis muziejus. Jo parapijos Paįstrio bažnyčią puošia šventųjų Jurgio, Petro ir Povilo skulptūros. Paįstrio vidurinei mokyklai suteiktas J.Zikaro vardas. Panevėžio katedroje stovi jo sukurta Kristaus Karaliaus skulptūra. Panevėžio banko kupolą laiko dvylika Atlantų. Deja, nugriauto J.Zikaro namo P.Puzino gatvėje vietą žymi kuklus panevėžiečio skulptoriaus Algimanto Vytėno paminklinis žymuo. Viena miesto gatvių pavadinta J.Zikaro vardu. Įkurtas J.Zikaro fondas rūpinasi gimtosios sodybos išsaugojimu, organizuoja atminimo renginius. 2009 m., minint garsaus dailininko, skulptoriaus mirties 65-ąsias metines, buvo išleistas J.Zikaro gyvenimo ir kūrybos albumas (autorės ir sudarytojos M. Banytė ir V. Laukaitienė). Jį išleido Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus.