J.Sideravičius - švietimo sistemos kūrėjas

J.Sideravičius gimė 1889 metų rugsėjo 4 dieną Rogupių kaime Šakių apskrityje Griškabūdžio valsčiuje. Tėvai buvo ūkininkai. Jis labai veržėsi į mokslą. Iš pradžių mokėsi Griškabūdžio pradžios mokykloje, vėliau kaip labai gerai besimokantis buvo perkeltas į pavyzdinę pradinę mokyklą prie Veiverių mokytojų seminarijos. Čia mokėsi iki 1905 metų. 1905 metais pradinė mokykla buvo uždaryta. Carinė valdžia nelabai mėgo tokias pavyzdines mokyklas. Tada išlaikė egzaminus ir 1906 metais pradėjo mokytis Veiverių mokytojų seminarijoje. 1909 metais baigė minėtą seminariją. Vėliau prasidėjo jo kaip pradinių mokyklų mokytojo karjera. Iš pradžių dirbo nuo 1910 metų vasario 1 dienos Baublelių, vėliau Keturnaujienų pradinėse mokyklose. Tos mokyklos buvo Šakių apskrityje. Darbavosi iki 1915 metų. Dirbo pradinių mokyklų mokytoju ir vėliau mokyklos vedėju.

Pedagoginę veiklą sujaukė Pirmasis pasaulinis karas. Dirbdamas mokytoju pradėjo bendradarbiauti spaudoje: laikraščiuose „Viltis“, Mokytojų draugijos priede „Mokytojas“ ir kituose leidiniuose. Į Lietuvos teritoriją veržėsi kaizerinės Vokietijos kariniai daliniai. Mokyklos buvo evakuojamos į carinės Rusijos gilumą. 1915 metų sausio 27 dieną buvo evakuotas ir J.Sideravičius. Iš pradžių dirbo tremtinių mokyklose Vilniuje, Maskvoje. Vėliau pateko į Tomsko kraštą. Iš pradžių nuo 1915 metų lapkričio 3 iki lapkričio 24 dienos dirbo Tomske lenkų mokyklose, o nuo 1915 metų lapkričio 24 dienos iki 1920 metų gegužės 1 dienos Tomske lietuvių mokyklose. Tomske ėjo lietuvių mokyklos vedėjo pareigas. Karo metais, nepaisant sudėtingų sąlygų, vakarais lankė muzikos mokyklą ir dramos studiją. Vėliau tos žinios jam pravertė dirbant su mokiniais Panevėžio krašte. Taip pat sėmėsi žinių carinės Rusijos mokyklose. Tai buvo universitetai Tomsko krašte.

Karo metais dalyvavo slaptoje lietuvių pedagogų draugijos veikloje. Dalyvavo Vilniuje Lietuvių mokslo draugijos veikloje. Ypač aktyvi jo veikla buvo Tomske. Jis dalyvavo lietuvių šelpimo darbe. Dalis lietuvių šeimų tremtyje labai sunkiai gyveno. 1916 metais Tomske suorganizavo Lietuvių kultūros ir apšvietos draugiją. Joje dirbo kaip valdybos narys ir reikalų vedėjas. 1918 metų kovo 19-20 dienomis dalyvavo viso Sibiro lietuvių suvažiavime. Jame įsteigtas centrinis lietuvių biuras Sibire. Buveinė numatyta Tomsko miestas. Tame biure J.Sideravičius ėjo biuro valdybos vedėjo-sekretoriaus pareigas. Jis rėmė tremtinius, organizuodavo paskaitas, rengdavo vakarėlius, organizuodavo suaugusiesiems kursus. Taip pat daug padėdavo tremtiniams įvairiais klausimais, susijusiais su vietine valdžia. 1917 metais nuo Tomsko lietuvių tremtinių išrinktas atstovu į Petrapilio seimą. Intensyvus darbas nualino sveikatą. Būdamas tremtyje rašė į lietuvių spaudą - „Lietuvių balsą“. Savo straipsnius rašė ir į rusišką spaudą - „Sibirskaja žizn“ ir „ Tomskoje znamia“. Pasirašinėdavo slapyvardžiais Rogupietis, Pavėsis.

1920 metų gegužės pabaigoje sovietinės valdžios buvo suimtas. Jis tapo bolševikinės valdžios įkaitu. Būdamas suimtas sugebėjo surengti kitiems įkaitams lietuvių kalbos kursus. Kaip įkaitas atgabentas į Švenčionėlius ir iškeistas į kitus belaisvius 1920 metų rugpjūčio 31 dieną.

Vėliau jo likimas susietas su Panevėžio apskritimi. Tuo metu Panevėžio apskrityje kuriama visai nauja lietuviška švietimo sistema. Labai reikėjo patyrusių pedagogų ir ypač švietimo sistemos organizatorių. Vienu iš jų ir tapo J.Sideravičius. Nuo 1920 metų rugsėjo 1 dienos iki 1923 metų sausio 1 dienos Panevėžio apskrities I ir II rajonų pradžios mokyklų inspektorius. 1923 metų sausio 1 - 1939 metų sausio 1 dieną Panevėžio apskrities II rajono pradžios mokyklų inspektorius. Nuo 1939 metų sausio 1 dienos Panevėžio apskrities pradžios mokyklų inspektorių padėjėjas, turintis XII tarnautojo kategoriją. Gyvendamas Panevėžyje rašė straipsnius į „Lietuvos“ laikraštį. Panevėžyje suorganizavo mėgėjų teatrą. Buvo Tautininkų sąjungos narys, Panevėžio tautininkų mokytojų sąjungos sekretorius, buvo Jaunosios Lietuvos sąjungos Panevėžio miesto rajono ūkio vadovas, Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio XII rinktinės revizijos komisijos pirmininkas, Panevėžio jaunųjų ūkininkų globos tarybos narys.

1930 metų vasario 16 dieną už nuopelnus apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu. 1940 metais paminėjo savo pedagoginės veiklos 30 metų sukaktį. 1940 metų balandžio 20 dieną Panevėžio apskrities mokytojų konferencijoje surengtas jo pagerbimas. Renginys vyko 3-iojoje pradžios mokykloje. J.Sideravičius daug prisidėjo prie švietimo vystymo Panevėžio apskrityje. Sveikinimo telegrama buvo gauta iš Švietimo ministerijos. Pradinių mokyklų mokytojos jam įteikė gėlių. Buvo pasakyta, kad jis jaunas savo širdimi ir senas savo patyrimu ir žiniomis. Dirbdamas Panevėžyje rūpinosi ir savo laisvalaikiu. Tuo metu artimiausias kurortas panevėžiečiams buvo Berčiūnuose. Juose savo vilą 1934 metais pradėjo statyti ir J.Sideravičius. Galima buvo pailsėti nuo įtemptų darbų ir labai aktyvios visuomeninės veiklos. Berčiūnuose savo vilas turėjo ir daug kitų garsių panevėžiečių. Juose savo vilą turėjo ir burmistras Tadas Chodakauskas. Labai mėgdavo ilsėtis Berčiūnuose ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Puikias dvi vilas čia turėjo ir Panevėžio paštininkai.

Gyvenimą sujaukė 1940 metų okupacija. Nebūdamas per daug stiprios sveikatos J.Sideravičius mirė 1947 metų gruodžio 30 dieną. Palaidotas Panevėžyje.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“