K.Jasiukaitis - rašytojas, visuomenininkas, spaudos darbuotojas

Gimė 1882 metais balandžio 16 dieną Linkuvos valsčiaus Laborų kaime (dab. Pakruojo rajone) pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Kaimas buvo grynai lietuviškas. Jame gyveno 22 ūkininkai. Viename kaimo gale buvo dvarininko Tiškevičiaus žemė, o kitame - karčema. Ta karčema priklausė žydui. Kaime buvo 2 kalviai, penki labai neturtingai gyvenantys žmonės ir tik vienas tikrai raštingas ir apsiskaitęs žmogus.

Laborai buvo kaimas - 8 kilometrai iki Pakruojo ir 8 kilometrai iki Linkuvos. Tuo metu, spaudos draudimo metais, į kaimą užsukdavo ir knygnešiai. Jie platino lietuvišką žodį. Pradinių mokslo pamatų mokė kaime daraktorius. Pas daraktorių mokslus pradėjo ir Konstantinas. Daraktorius nuo vieno vaiko už mokymą gaudavo 10 kapeikų per savaitę. Bet jis buvo gana prastas mokytojas. Vėliau Konstantinas mokėsi pas Aleksandrą Bužinskį. Aleksandras Bužinskis buvo nusigyvenusio dvarininko sūnus. Dabar jau reikėjo mokėti 15 kapeikų už savaitę. Buvo mokoma ir rusų kalbos. Tokia slapta daraktoriaus A.Bužinskio mokykla veikė 3 metus. Per tą laiką carinė valdžia tos mokyklos ir neišaiškino. Apie 1890 metus Aleksandras Bužinskis išvyko į Rygą.

Konstantinas 1891-1900 metais mokėsi Mintaujoje. Nesutikęs stoti į kunigų seminariją neteko tėvų paramos ir nutraukė mokslą. Apsigyveno Šiauliuose 1900 metais. Gyveno viename kambaryje su J.Biliūnu. Jono Biliūno buvo propaguojamos socialistinės idėjos. Tai veikė jauną Konstantiną Jasiukaitį. Jis pradėjo rašyti apsakymus J.Biliūno redaguojamam „Darbininkų balsui“. Įsitraukė į Lietuvos socialdemokratų partijos veiklą. Socialdemokratų partijos nariu tapo 1902 metais.

1900-1906 metais feljetonus, apsakymus spausdino žurnaluose „Ūkininkas“, „Varpas“. 1902 metais sukurtas apsakymas „Beprotė“, 1904 metais apsakymas - „Kareiviai“. Protestavo prieš laukinį kapitalizmą. Dalyvavo 1905-1907 metų revoliucijoje. 1905-1906 metais dirbo „ Naujosios gadynės“ redaktoriumi. 1906 metais dirbo laikraštyje „Vilniaus žinios“.

1907 metais už apsakymą „Kareivio pasakojimas“ carinės valdžios buvo suimtas ir kalinamas. Šiame apsakyme buvo kviečiama karių nešaudyti į savo brolius. Carinei valdžiai tai labai nepatiko. Paleistas persikėlė į Panevėžį, o iš ten į Vilnių ir emigravo į užsienį. 1907-1912 metais gyveno Šveicarijoje, Belgijoje, Italijoje. Italijoje gyvendamas Kaprio saloje bendravo su M.Gorkiu. Bendraudamas su M.Gorkiu kai kuriuos kūrinius parašė rusų kalba. Bet ne visa M.Gorkio kūryba jam patiko. Rašė feljetonus JAV lietuvių laikraščiui „Lietuva“. Iš tiesų gyveno pusalkanis. Reikšmingiausias jo parašytas kūrinys iki karo 1908 metais „Alkani žmonės“. Tai buvo jo populiariausia drama. Daug kartų tas veikalas vaidintas Lietuvoje ir JAV lietuvių kolonijose. Šį vaidinimą ypač propagavo aušrininkų draugija. Šiame veikale vaizduojama 1905-1907 metų revoliucija carinėje Rusijoje ir aukštinama revoliucinė kova. Jau nepriklausomos Lietuvos laikais K.Jasiukaitis nebenorėjo, kad šis kūrinys būtų vaidinamas. Tai iš dalies nebeatitiko jo tuometinių pažiūrų. Gyvendamas užsienyje epizodiškai studijavo Fribūro, Briuselio universitetuose. Susipažino plačiau su Vakarų Europos gyvenimu. Mokslai irgi labai plėtė bendrą akiratį. 1913 metais sukūrė apysaką „Griuvėsiuose“ apie dvasininkijos reikalus. Parašė ir feljetonų. „Mažas feljetonas“ parašytas 1907 metais, išspausdintas 1909-aisiais. Feljetonas „Lapelis“ išspausdintas 1911-1912 metais.

1913 metais grižo į Lietuvos teritoriją ir buvo paimtas į carinę kariuomenę. Tarnavo carinės Rusijos armijoje. 1918 metais grįžo į Lietuvą. 1919 metais parašė atsiminimus „Raudonoji banga“, kuriuose pasmerkė socialistines ir komunistines idėjas. Faktiškai čia buvo iš dalies atsisveikinta su komunizmo ir socializmo idėjomis. Nors, aišku, abejonių dar liko. Šiuose atsiminimuose aprašoma raudonosios armijos viešpatavimo laikotarpis Panevėžio mieste. Nelabai teigiami atsiminimai buvo apie šį laikotarpį.

Naujas gyvenimo etapas buvo nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. Gyvendamas Panevėžyje aktyviai įsitraukė į politinę veiklą. Išrinktas į pirmąją Panevėžio miesto tarybą 1919 metais. Taryboje buvo 40 narių. Tai buvo pirmoji Panevėžio miesto taryba. 1921 metais išrinktas į antrą miesto tarybą nuo socialdemokratų partijos. Kartu išrinktas ir advokatas Česlovas Petruškevičius. Sąrašas Nr.5. Jų partija veikė labai aktyviai. Į miesto tarybą išrinkta daug ir kitų tautybių atstovų: žydų, lenkų. 1921 metais miesto tarybos protokolu Nr.1 K.Jasiukaitis išrinktas miesto tarybos pirmininku. Tai buvo labai atsakingos pareigos. Reikėjo spręsti daug miestui aktualių klausimų. 1921 metais, jam esant pirmininku, vasario 16 dieną Šeduvos gatvė pavadinta Vasario 16-osios gatve. Tarybos pirmininku išbuvo apie metus. 1922 metais sausio 21 dieną tarybos pirmininku išrinktas kunigas Maciejauskas. 1924 metais į miesto tarybą jau neišrinktas.

Konstantinas Jasiukaitis buvo aktyvus ir visuomeninėje veikloje. Buvo vienas iš Meno ir kultūros „Aido“ draugijos atkūrimo organizatorių. Kartu dalyvavo Vladas Kličmanas, Antanas Didžiulis, Mykolas Karka. Įstatai įregistruoti 1920 metų sausio 3 dieną. Tai pirmoji įregistruota Panevėžio miesto draugija. Atkurta adresu Šeduvos g. 21. 1921 metais gruodžio 19 dieną K.Jasiukaitis išrinktas „Aido“ draugijos valdybos pirmininku. Vykdė pastato remonto darbus. Suremontuotas 12 kambarių butas, įrengta scena. Iki 1923 metų salė ir likę 2 kambariai išnuomoti knygynui. „Aido“ draugijos nariai pastato remontui paaukojo 10 tūkst. auksinų.

Leido Konstantinas Jasiukaitis ir svarbiausią Panevėžio krašto laikraštį „Panevėžio balsą“. Iš pradžių „Panevėžio balso“ redaktoriumi nurodomas Stasys Liutkevičius, nors kartu leido ir Konstantinas Jasiukaitis. Nuo 1924 metų kovo 8 dienos“ Panevėžio balso“ vieninteliai savininkai nurodomi S.Liutkevičius ir K.Jasiukaitis. Nuo 16-o numerio laikraštį perėmė bendrovė „Žodis“. Nuo 6-o numerio redaktorius jau - Konstantinas Jasiukaitis. Tai buvo 1924 metų balandžio 10 dienos numeris. Laikraštis pradėjo eiti 1924 metų vasario 16 dieną. Redaktoriumi nurodomas 1926 metų sausio 28 dieną dar K.Jasiukaitis, bet susirinkimas dėl jo nušalinimo jau buvo įvykęs. Laikraštis skelbėsi, kad nepartinis. Dabar buvo rašoma, kad bus veikiamas klerikalų įtakos.

1926 metais Konstantino Jasiukaičio leistas laikraštis tautinės minties „Kraštas“. Išėjo šio laikraščio 8 numeriai. Pirmas numeris išėjo 1926 metų kovo 25 dieną. Paskutinis numeris išėjo gegužės 20 dieną. Laikraščiuose buvo aptariami įvairūs Panevėžio miestui aktualūs klausimai. Daug dėmesio buvo skiriama rinkimų klausimams. Nepriklausomos Lietuvos laikais Konstantinas Jasiukaitis jau kūrė mažai. Paskutinį kartą savo stambesnius darbus spausdino „Lietuvos aide“ 1926 metais.

Tai buvo labai įvairiapusiška asmenybė. Velžio kelyje įsteigė modernų ūkį. Ten buvo auginami gyvuliai, atgabenti iš Olandijos, Danijos ir kitų valstybių. Tai buvo pažangiausios valstybės žemės ūkyje tuo metu Europoje. Jo ūkis buvo vienas pažangiausių Panevėžio krašte. To meto spauda rašė, kad karvė auginama K.Jasiukaičio ūkyje daugiausiai duoda pieno.

1922-1940 metais buvo Ligonių kasų direktorius. Tai buvo jo pagrindinė tarnyba. Rūpinosi, kad neturtingiems būtų suteikiama medicininė pagalba. Pirma ligonių kasų taryba veikė 1928-1932 metais. 1928 metais rugsėjo 23 dieną vyko pirmi Ligonių kasų tarybos rinkimai. Pirmas posėdis vyko lapkričio 4 dieną. Kasos valdyba sudaroma iš 6 asmenų. Nuo samdinių pateko A.Kupstas, P.Mackevičius, V.Todovianskis ir A.Edelšteinas. Nuo darbdavių pateko A.Moigis ir Todesas. 1935 metais į Panevėžio ligonių kasų tarybą nuo darbdavių išrinktas A.Moigis ir Dembo, nuo samdinių Janonis ir Zalatorius, o į revizijos komisiją Kalkis, Šalūga ir Reklis, o į taikomąją komisiją K.Kanis-Kanevičius, V.Kličmanas. Jie glaudžiai bendradarbiavo su Ligonių kasų direktoriumi K.Jasiukaičiu. Jo rūpesčiu statomi Ligonių kasų rūmai. Jo ir kitų pastangomis ir rūpesčiu iš Aleksandros Gasiūnienės nupirktas žemės sklypas Respublikos ir Anykščių gatvių kampe. Leidimas statybai gautas 1936 metais rugpjūčio 21 dieną. Projektas parengtas miesto inžinieriaus Antano Gargaso. 1937 metais vyko varžytynės dėl statybos. Jose dalyvavo 5 firmos. Varžytynes laimėjo Jofes-Kaplano ir Ramo firma. Jie pasiūlė pastatyti už mažiausią kainą - 109 tūkst. ir 746 litus. 1937 metais gegužės mėnesį pradėta Panevėžio ligonių kasų rūmų statyba. Rugsėjo mėnesį pastato statybos darbai buvo baigti. Liko tik vidinis patalpų įrengimas. Pirmame aukšte įrengta vaistinė, ambulatorija, sargo butas, ambulatorijos diotermija ir helijotermija. Antrame aukšte - direktoriaus kabinetas, operacijų salė, gydytojo kabinetas, vestibiulis, rūbinė ir kt. Pastate įrengtas centrinis šildymas ir vandentiekis. Statyba kainavo apie 110 tūkst. litų. Panevėžio mieste šio inžinieriaus daugiausiai suprojektuota pastatų Respublikos laikais. 1937 metais rugsėjo 28 dienos „Lietuvos aido“ numeryje rašoma, kad Ligonių kasų rūmų statyba baigta ir kad Ligonių kasa nuo spalio 1 dienos persikels į naujus rūmus.

1937 metais spalio 16 dieną pašventinti Povilo Šidlausko Panevėžio ligonių kasų rūmai. Pastatas išlikęs iki šių dienų. Jis ir toliau naudojamas panevėžiečių poreikiams.

1940-1941 metai buvo sudėtingi. Lietuva neteko savo nepriklausomybės. Sudėtingi jie buvo ir Konstantino Jasiukaičio gyvenime.

Mirė 1941 metais rugpjūčio 4 dieną. Palaidotas Utenoje. Ant jo kapo pastatytas Stasio Karanausko sukurtas ąžuolinis stogastulpis.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“