3 nuotr.Juozas Masiulis gimė 1864 m. kovo 6 d. Panevėžio apskrities Šeduvos valsčiaus Prastavonių kaime. Kitą dieną po gimimo buvo pakrikštytas. Tėvai Izidorius ir Veronika Masiuliai buvo karališkieji valstiečiai, turėjo didesnes teises nei baudžiauninkai. Juozas buvo jauniausias sūnus šeimoje, kurioje augo 7 vaikai. Nuo ankstyvos jaunystės kartu su kitais šeimos nariais dirbo tėvų ūkyje. Tėvui mirus, ūkį paveldėjo vyriausias sūnus Baltramiejus. Juozas nusprendė gyventi savarankiškai ir ieškoti darbo išvyko į Panevėžio miestą. Panevėžyje jis įsidarbino seserų Jokubauskaičių prekybos namuose Šeduvos gatvėje.
Praėjus keleriems metams, nusprendė verstis savarankiškai - prekyba, drauge su Vladu Kuzma. Iš pradžių jie prekiavo įvairiausiomis prekėmis. Bet Juozui Masiuliui labai patiko knygos ir jis galvojo verstis knygų prekyba. Tuo metu Lietuvoje buvo spaudos draudimo metai. Spausdinti knygas lietuviškais rašmenimis buvo draudžiama. Juozas susisiekė su Garšvių knygnešių draugija ir slapta ėmė platinti uždraustas lietuviškas knygas, pardavinėjo maldaknyges. Palaikė labai artimus ryšius su kunigu Jonu Karbausku. Už slaptą prekybą knygomis J.Masiulis nukentėjo - buvo ištremtas į carinės Rusijos gilumą.
1904 m. gegužės 7 d. spaudos draudimas Lietuvoje buvo panaikintas. Knygyną buvo galima atidaryti legaliai. Tam buvo gautas carinės valdžios leidimas. 1905 metais spaudoje buvo rašoma, kad Panevėžyje veikia J.Masiulio knygynas. Jis veikė Bajorų gatvėje. Tai buvo pirmas lietuviškas knygynas Panevėžio mieste. Knygynas veikė nuomojamose patalpose, vėliau tas patalpas J.Masiulis su žmona įsigijo. Žmonės noriai pirko knygas, maldaknyges, kitas prekes, ir reikalai klostėsi neblogai.
1908 metais J.Masiulis vedė Juozapotą Kuzmaitę iš Panevėžio apskrities Pumpėnų valsčiaus. 1909 m. gimė duktė Onutė, o 1911 m. - sūnus Jonas. Abu sutuoktiniai darbavosi knygyne, o vaikais rūpinosi auklė. Prie knygyno buvo didelis sodas, verstasi ir įvairia ūkine veikla. J.Masiulis palaikė ryšius su kitais garsiais knygynų savininkais. Tai buvo J.ir M.Šlapelių, J.Zavadskio, S.Banaičio ir kiti garsiausi Lietuvos knygynai. Daug knygų buvo gaunama iš M.ir J.Šlapelių knygyno Vilniuje. Šalia knygyno veikė rašymo reikmenų parduotuvė. Taip pat buvo prekiaujama įvairiomis galanterijos prekėmis.
Pirmojo pasaulinio karo metais J.Masiulis su šeima pasitraukė į Rusijos gilumą. Gyveno Smolensko mieste. Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, grįžo į Panevėžį. 1919 metų sausį į Panevėžį įsiveržė raudonoji armija. Norėdami susikurti prabangų gyvenimą, vietiniai komisarai įkaitais paėmė žinomus panevėžiečius ir reikalavo išpirkos. Tarp suimtųjų buvo ir J.Masiulis. Jam teko kurį laiką pasėdėti Panevėžio kalėjime. Už užstatą iš kalėjimo buvo paleistas. Tuo metu kūrėsi nepriklausoma Lietuvos valstybė, virė aktyvus politinis gyvenimas. Juozapota Masiulienė dalyvavo rinkimuose į Panevėžio miesto tarybą ir buvo išrinkta. Pirmojoje Panevėžio miesto taryboje ji dirbo nuo 1919 m. rugsėjo 8 d. iki 1921 m. birželio 30 d.
J.ir J.Masiuliai vėl ėmė verstis knygyno verslu. Užmezgė ryšius su Latvijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kt. šalių knygynais. Didėjo ir knygyno darbuotojų skaičius - jame dirbo 8 asmenys. Knygyne tvyrojo draugiška atmosfera. Darbuotojai gyveno čia pat, antrame aukšte, buvo rūpinamasi jų buitimi. Knygynas dirbo be pietų pertraukos. Darbuotojai gaudavo nemažas algas, apie šimtą ir daugiau litų. Alga priklausė ir nuo darbuotojo pastangų. Ypač didelė prekyba būdavo švenčių dienomis.
J.Masiulienė buvo labai energinga moteris ir Panevėžyje dar atidarė galanterijos parduotuvę. Nuo 1932 metų knygyne dirbo ir komercijos mokslus Belgijoje ir Prancūzijoje baigusi dukra Ona Masiulytė.
J.Masiulis garsėjo kaip didelis mecenatas. Jis daug prisidėjo prie Šv.Stanislovo bažnyčios statybos. Ši bažnyčia statyta kaip Panevėžio katedra. Garsiausia Panevėžyje labdaringa organizacija buvo Šv.Vincento ir Paulo draugija. Ji rūpinosi senelių namais, taip pat našlaičių globa. J.Masiulis buvo šios draugijos valdybos narys, veiklą rėmė savo lėšomis. J.Masiulis garsėjo ir kitais mecenatiškais poelgiais. Jo lėšomis 1929 metais buvo pastatytas medinis kryžius ant tais metais mirusio kunigo J.Karbausko kapo senosiose Panevėžio kapinėse. 1938 metais ant to paties kunigo kapo J.Masiulio lėšomis buvo pastatytas paminklinis akmuo ir kryžius.
1924 metų pabaigoje Panevėžyje buvo įkurta draugija skautams remti. Jai priklausė ir J.Masiulis. Ši draugija nuveikė nemažus darbus, nes jai priklausė daug žinomų panevėžiečių. Skautai tarp panevėžiečių buvo labai populiarūs. J.Masiulis pagarsėjo kaip geros širdies žmogus. Kaip rašė tuometinė spauda, renkant aukas nukentėjusiems nuo gaisro jis paaukojo 50 litų. 1931 metais J.Masiulis buvo išrinktas Panevėžio miesto savanorių ugniagesių draugijos valdybos nariu.
J.Masiulis aktyviai dalyvavo ir Panevėžio miesto politiniame gyvenime. 1931 m. rinkimuose į miesto tarybą surinko 1025 balsus - pagal juos buvo penktas ir pateko į tarybą, o patekęs aktyviai dalyvavo jos veikloje. J.Masiulis nuosekliai dirbo iki pat mirties ir buvo populiarus tarp panevėžiečių. Varduvių proga jo pasveikinti atžygiuodavo Panevėžio gaisrininkų orkestras. Mirė 1940 m. kovo 26 d., palaidotas kovo 29 d. Prasidėjus sovietų okupacijai, šeima buvo išblaškyta, turėjo trauktis į Vakarus. Žmona Juozapota mirė 1963 metais JAV. Dukra Ona JAV mirė 2000 metais. Sūnus Jonas mirė 1995 m. Šveicarijoje. J.Masiulio knygynas Panevėžyje veikia ir šiandien, prekybos knygomis tradicijas tęsia knygyno įkūrėjo anūkė Karolina.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
