3 nuotr.Vakar, lapkričio 3 d., buvo minima Šv.Huberto - medžiotojų globėjo - diena. Žvėrių medžiojimas Lietuvoje turėjo gilias tradicijas. Savo medžioklės plotus turėjo ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Jo plotai buvo Kauno apylinkėse, Davalgonių miške. Prezidentas medžiodavo ir savo gimtinėje Ukmergės krašte. Gilios medžioklės tradicijos buvo ir Panevėžio krašte. Tiems reikalams reglamentuoti buvo kuriamos medžioklės draugijos.
Panevėžio medžioklės draugija įsteigta 1921 m. liepos 1 d. Kitaip buvo vadinama Taisyklingos medžioklės ir žūklės draugija. Draugijos tikslas buvo rūpintis medžiokle ir taisyklingu medžioklės vykdymu, kelti medžioklės ir šaudymo sportą, prisidėti prie gyvosios gamtos išsaugojimo. Svarbus punktas buvo gyvosios gamtos išsaugojimas. Kartu reikėjo rūpintis ir gyvūnų veisimu savo medžioklės plotuose. Draugija nuomojo medžioklės plotus iš valstybės ir privačių asmenų. Draugija nustatydavo medžiojimo taisykles. Jos buvo privalomos visiems draugijos nariams. Medžioklė neturėdavo tapti verslo ir pasipelnymo šaltiniu. Tas, kuris paversdavo medžioklę verslu, buvo šalinamas iš draugijos narių. Draugijos nariai buvo mokomi ir rengiamos šaudymo pratybos. Draugija turėjo antspaudą su užrašu „Panevėžio medžioklės draugija“. Draugijos veikimo plotas buvo visa Panevėžio apskritis. Buvo draugijos valdyba, revizijos komisija ir garbės teismas. Jie renkami vieniems metams visuotiniame susirinkime. Kadencija būdavo vienų metų. Draugijos valdybą sudarė 5 asmenys ir 3 kandidatai. Joje buvo renkamas pirmininkas, vicepirmininkas, iždininkas, revizorius ir vienas narys. Valdybos nariai juos rinkdavo iš savo gretų. Valdybos posėdžiai buvo šaukiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Visi klausimai sprendžiami valdyboje paprasta balsų dauguma. Revizijos komisija buvo sudaryta iš 3 narių ir 2 kandidatų. Ji tikrindavo valdybos narių prasižengimus. Garbės teismas renkamas iš 3 narių ir 2 kandidatų. Garbės teismo nariai nagrinėdavo įvairius pažeidimus. Jų sprendimai buvo neskundžiami. Jeigu draugijos narys neklausydavo garbės teismo sprendimo, jis buvo šalinamas iš draugijos narių. Teismo posėdyje dalyvaudavo teisėjai, asmuo, kuris buvo svarstomas, liudininkai ir ekspertai. Išlaidas apmokėdavo draugija arba teisiamas asmuo.
Draugija nustatydavo medžiojimo taisykles, ji rūpinosi kova su žalingais gyvūnais. Prie žalingų gyvūnų buvo priskiriami kai kurie plėšrieji gyvūnai. Draugija galėjo turėti savo šunynus ir žuvų ūkius. Ji rengdavo šaudymo pratybas. Paprasti ir visuotiniai susirinkimai turėjo būti šaukiami ne rečiau kaip kartą per metus. Draugijoje buvo tikrieji nariai ir garbės nariai. Garbės nariais buvo ypač draugijai nusipelnę asmenys. Jie gaudavo neterminuotus nario bilietus. Rinkti garbės nariais rekomenduodavo valdyba ir juos tvirtindavo visuotinis susirinkimas. Garbės nariams nereikėjo mokėti ir nario mokesčio. Valdyba įteikdavo draugijos nario bilietus. Jos nariais galėjo būti ir svetimšaliai, jeigu jie turėjo leidimą metus gyventi Lietuvoje ir turėjo vidaus reikalų ministro leidimą. Kandidatai į draugijos narius buvo siūlomi valdybos ir priimami visuotiniame medžioklės draugijos narių susirinkime. Du rekomenduojantys asmenys būtinai pristatydavo kandidato charakteristikas. Iš viso buvo reikalinga penkių narių rekomendacijos. Draugijos nariu galėjo būti 21 metų sulaukęs asmuo. Kiekvienas įstojęs gaudavo nario bilietą. Galima buvo priimti ir 18 metų, bet už tokius asmenis turėjo būti laiduotojas. Buvo priimami ir kandidatai. Už juos balsuodavo susirinkime, ne mažiau kaip pusė dalyvavusiųjų susirinkime, ir tada jie tapdavo tikraisiais nariais. Draugijos nariai, laiku nesumokėję draugijos mokesčio, buvo laikomi išstojusiais. Vienkartinis įstojimo mokestis buvo 35 litai, o metinis mokestis - 30 litų. Panevėžio medžioklės draugija priklausė respublikinei draugijai ir nuo kiekvieno draugijos nario mokėdavo po 8 litus respublikinei draugijai.
Draugija ypač aktyviai pradėjo veikti 4-ajame dešimtmetyje. Panevėžio medžioklės draugija perregistruota 1936 m. birželio 19 d. 1937 m. priimti šios draugijos įstatai. Pirmuoju draugijos pirmininku tapo atsargos pulkininkas Jonas Laurinaitis, vicepirmininku - pulkininkas leitenantas Jonas Andrašiūnas, iždininku - kapitonas Juozas Rinkevičius, sekretoriumi - Kriminalinės ir saugumo policijos Panevėžio apygardos valdininkas Vytautas Bliumfeldas, nariu - notaras Algirdas Moigis. Buvo išrinkta ir revizijos komisija: pirmininkas Jonas Kabelis - valdininkas ir 2 nariai: Lučkauskas Steponas - girininkas ir Teofilis Butkevičius - valdininkas. Buvo net garbės teismas. Jo pirmininku išrinktas Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Romanas Cerpinskas, sekretoriumi - advokatas Antanas Milčius ir teisėju - atsargos generolas Pranas Tamašauskas. Draugija galėjo būti paleista tik trijų ketvirtadalių narių sprendimu.
Draugijai priklausė gana daug pasiturinčių asmenų. Nemažai jų ėjo atsakingas pareigas. Jie užsiėmė ir visuomenine veikla. Buvo renkamos aukos įvairiomis progomis. 1938 m. medžiotojų draugijos nariai Ginklų fondui paaukojo 300 litų.
1939 m. sausio 1 d. draugija turėjo 153 narius. 1939 m. kovo 26 d. perrinkta valdyba. Pirmininku išrinktas pulkininkas leitenantas Pranas Kaunas, vicepirmininku - notaras Algirdas Moigis, iždininku - Jonas Kabelis, sekretoriumi - Vytautas Bliumfeldas. Valdybos nariu - ūkininkas Jasinskas Leonas. Draugijos būstinė buvo įsteigta Vasario 16-osios, Nr.23. 1940 m. kovo 3 d. pirmininku išrinktas švietimo inspektorius Jonas Skučas.
Medžioklės draugijai priklausė daug įtakingų ir žinomų panevėžiečių. Draugija atliko savo vaidmenį keliant medžioklės kultūrą. 1940 m., Lietuvai netekus Nepriklausomybės, draugijos veikla buvo sustabdyta.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
