2 nuotr.1918 m. Panevėžio miestui dar vadovavo vokiečių valdžios atstovai. Miesto burmistru dirbo vokietis Hesė (Hesse). 1918 m. lapkričio 27 d. Ramygalos gatvėje susirinko daugiau kaip 25 buvusios Panevėžio miesto dūmos narių ir visuomenės veikėjų. Burmistro pareigas patikėta eiti buvusiam burmistrui A.Vitartui. Jam padėti išrinkta keletas specialistų, o reikalų vedėju išrinktas Vladas Kličmanas. Kitą dieną A.Vitartas, P.Dauguvietis ir V.Kličmanas lankėsi pas vokiečių valdžios atstovus ir perdavė jiems susirinkimo dalyvių pageidavimus. Vokiečių valdžia jiems nieko nepažadėjo.
1918 m. gruodžio 9 d. toji miesto valdyba įsikūrė Savitarpinės paskolos draugijos patalpose ir pradėjo veikti pusiau oficialiai. Gruodžio 23 d. susikūrė raudonoji darbininkų taryba. 1919 m. sausio 6 d. Raudonoji armija artėjo prie Panevėžio. Miesto savivaldybė buvo paleista. Tai tęsėsi iki kovo 27 d., kol bolševikai buvo išvaryti. Vėliau trumpam Raudonoji armija vėl buvo sugrįžusi į Panevėžį. 1919 m. gegužės 23 d. Lietuvos kariuomenė galutinai išvijo Raudonąją armiją iš miesto ir apskrities. Atkurti miesto savivaldybę buvo nelengva. Miesto prezidentu laikinai išrenkamas lenkų tautybės advokatas Teodoras Liudkevičius. Miesto ūkis per karą buvo apleistas, gatvės netaisytos, silpnas apšvietimas, nors tam naudota elektra. Senas tiltas per Nevėžį Respublikos gatvėje vos laikėsi, jam reikėjo kapitalinio remonto. Miesto valdybos kasa buvo beveik tuščia.
1919 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio miesto prezidentu išrinktas Bronius Adomulis. Valdybą sudarė 4 asmenys. B.Adomulio padėjėju tapo Vladas Kličmanas, pirmuoju miesto tarybos pirmininku tapo kunigas Jonas Maciejauskas. Pirmas savivaldybių įstatymas priimtas 1919 m. spalio 10 d. Savivaldybės gavo teisę sudaryti savo biudžetą, tvarkyti ūkį, steigti ligonines, tiesti kelius, gatves, statyti tiltus. Lėšų jos gaudavo iš gyventojų mokesčių, rinkliavų, notarinių prievolių, valstybės subsidijų.
1923 m. liepos 19 d. miesto taryba svarstė miesto ribų nustatymo klausimą. 1923 m. rugpjūčio 4 d. miesto taryba išklausė V.Kličmano pranešimą apie elektrinės statybą Panevėžio mieste. Dėl lėšų trūkumo nutarta pardavinėti elektros obligacijas. Iš svarbiausių miesto savivaldybės nuveiktų darbų, be abejo, buvo nuosavos elektros stoties įsteigimas. Kitos savivaldybės elektros stotis atidavė privačiam kapitalui. Panevėžio miesto savivaldybė pati nutarė rūpintis apšvietimu. 1922 m. supirktos reikalingos medžiagos. 1923 m. spalį nauja elektrinė pradėjo savo darbą. Pajamos iš elektrinės sudarė didžiausią savivaldybės pajamų dalį.
1924 m. lapkričio 6 d. įvyko miesto tarybos prezidiumo ir valdybos rinkimai. Pirmininkaujant advokatui T.Liudkevičiui, prasidėjo susirinkimas. V.Kličmanas tarybos pirmininku pasiūlo J.Grabį. Už jį balsavo 30, prieš 5, nebalsavo 4 darbininkų frakcijos nariai. Pirmininku išrinktas krikščionių demokratų frakcijos narys kun. J.Grabys, vicepirmininku - advokatas H.Landau, išrenkama valdyba.
1924 m. gruodžio 1 d. posėdyje miesto burmistras T.Chodakauskas konstatavo, kad valdybos kasoje tik 176 litai. Burmistras pasiūlė imti paskolą. Iš Lietuvos banko pasiskolinama 35 tūkst. litų. Be to, Plentų ir Vandens kelių valdyba buvo pažadėjusi duoti pašalpos iki 30 tūkst. litų tiltui per Nevėžį statyti, iš jų 12 tūkst. miesto valdyba jau gavo. Tame pat posėdyje miesto taryba nutarė 1925 m. leisti steigti Panevėžyje, išskyrus Senamiesčio ir Plūkių kaimus, 20 aludžių.
Panevėžio miesto taryba paruošusi atitinkamą medžiagą, nutarė deleguoti T.Chodakauską, Č.Petraškevičių ir V.Kličmaną į Ministrų kabinetą, kad gautų pašalpą viešiesiems darbams, turint tikslą šelpti bedarbius. Tuojau pradėta bedarbių registracija, miesto valdyba steigia darbo biržą. 1925 m. Ministrų kabinetas viešiesiems darbams organizuoti Panevėžio miesto valdybai suteikė 65 tūkst. litų kreditą. Dėl žemės reformos Panevėžio miesto plotas labai padidėjo - prijungtos Panevėžio dvaro, Senamiesčio, Fermos ir Navadolio dvaro teritorijos. Prasidėjo privačių namų statyba.
Vienas svarbiausių savivaldybės atliktų darbų buvo gelžbetoninio tilto per Nevėžį statyba. Konkursą laimėjęs tilto projektą parengė inžinierius Pranas Morkūnas. Svarbus veiklos baras buvo ir mokyklų statyba (savivaldybė išlaikė apie 90 proc. mokyklų), nes 1928-1929 m. įvedamas privalomas pradinis mokslas. Iš gyventojų buvo renkami tiksliniai mokesčiai pradinėms mokykloms steigti. 1923 m. pastatyta pirmoji 6 komplektų pradžios mokykla Klaipėdos ir Marijos gatvių sankryžoje.
1934 m. lapkričio 9-10 d. vyko rinkimai į savivaldybės tarybą. Rinkimų komisijos pirmininku buvo Jurgis Elisonas. 1934 m. Panevėžio miesto savivaldybėje dirbo 78 asmenys. Panevėžyje buvo 122 gatvės, iš jų grįstos 45, miestas užėmė apie 3000 ha plotą. Mieste buvo 6 viešos aikštės, 3 grįstos, 3 ne. Mieste buvo 13 artezinių šulinių, veikė tik viena pirtis (ji priklausė žydų bendruomenei), 3 turgavietės. Vienas iš svarbių darbų buvo miesto plano sudarymas. Miesto plano sudarymo darbus pavesta atlikti rangovui - geodezijos inžinieriui M.Ratautui. Sutartis su juo sudaryta 1933 m., išlaidos planui siekė 44 551 90 litų. 1935 m. mieste užregistruotas 661 bedarbis.
Buvo platinamos svarbesnės miesto gatvės: Stoties, Vasario 16, Elektros, P.Puzino ir Prez. A.Smetonos. Mieste atsirado naujų gražių statinių: Lietuvos banko rūmai, Ligonių kasa, Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito bankas ir kiti. 1930 m. baigta statyti Katedra. Išaugo „Maisto“ fabriko, mergaičių gimnazijos ir kiti pastatai. Dešinysis Nevėžio krantas tarp Respublikos gatvės tilto ir apskrities savivaldybės ligoninės buvo beveik sutvarkytas, pakraščiu įrengta lanko formos plačiais šaligatviais medžiais apsodinta alėja - Jakšto prospektas. Tas prospektas vėliau tapo jaunimo susitikimų vieta ir buvo pavadintas „Neilės alėja“. Nuo apskrities savivaldybės ligoninės ligi „Laisvės“ tilto Nevėžio vaga ištiesinta, krantas iškeltas ir pratęstas iki Jakšto prospekto.
Miesto savivaldybė rūpinosi labdara: išlaikė 6 prieglaudas, 9 pradžios mokyklas (2 žydų ir 7 lietuvių). Jose mokėsi 2000 vaikų. 1934 m. savivaldybė užsakė apie 800 porų batų vaikams. Visai neturtingiems nemokamai duodavo vadovėlių, sąsiuvinių, teikdavo pirties paslaugas ir medicinos pagalbą. Vien tik pradžios mokykloms ir mokytojams išlaikyti savivaldybė skirdavo 100 tūkst. litų per metus. Gaminami dviviečiai suolai. Tik 4 pradžios mokyklos turėjo tinkamas patalpas. Visose mokyklose dirbo 42 mokytojai, savivaldybė jiems duodavo butpinigius, apmokėdavo už kurą ir elektros apšvietimą. 1934 m. savivaldybė išleido vaistams ir medikamentams 19 444 litus, beturčiams gydyti - 94 189 litus, sveikatos įstaigoms subsidijuoti - 5200 litų. 1935 m. Panevėžio miesto biudžetas siekė 1 239 970 litų.
1936 m. paskelbtas naujas Seimo rinkimų įstatymas. Pagal jį kandidatus į Seimą kėlė apskričių ir miestų tarybos. 1936 metais vyko Seimo rinkimai. Panevėžio apygardos Seimo rinkimų komisijos pirmininku buvo paskirtas Panevėžio apygardos teismo teisėjas L.Vabalas, nariais Panevėžio apygardos teismo prokuroro padėjėjas J.Merkys, pradinės mokyklos vedėjas S.Janauskas ir pradinės mokyklos mokytojas P.Daukas. Balsavo 59 744 gyventojai. Rinkikų buvo 77 559. Balsavo 77,03 proc.
1938 m. Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto pajamos siekė 2 259 692 litus, išlaidos - 2 138 696 litus. Buvo pasiektas 120 995 litų perteklius. Padaryti pagrindiniai darbai: galutinai baigta 6 komplektų pradžios mokyklos mūrinė statyba Danutės gatvėje, suremontuoti miesto savivaldybės rūmai.
1940 m. numatytas Panevėžio miesto biudžetas - 2 mln. 236 tūkst. litų, Šiaulių - 4 mln. 403 tūkst. litų, Kauno - 19 mln. 759 tūkst. litų, Marijampolės - 999 tūkst. litų, Alytaus - 480 tūkst. litų, Ukmergės - 653 tūkst. litų. Darbai tęsėsi iki pat 1940 m. vasaros. 1940 m. vasarą prasidėjusi sovietinė okupacija daug ką pakeitė miesto gyvenime.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
