2 nuotr.Respublikinė Šv. Zitos draugija įkurta Kaune 1906 metais, o įregistruota tik 1907 metais. Ją įkūrė kunigai P.Dogelis ir J.Jarašiūnas. Ypač aktyvus buvo kunigas P.Dogelis. Draugijos tikslas buvo propaguoti lietuvybę tarp tarnaičių. Iš esmės tai buvo tarnaičių ir darbininkių draugija, bet faktiškai daugiau veikė tarp tarnaičių. Panašiu laiku draugija įkurta ir Vilniuje.
Keleriais metais vėliau ji atsirado Panevėžyje ir vadinosi Panevėžio Šv. Zitos draugija. Ji veikė Panevėžio mieste ir apskrityje nuo 1909 metų ir vienijo tarnaites bei darbininkes, stengėsi jas auklėti katalikų tikėjimo dvasia. Draugijos narės turėjo rūpintis ligonėmis ir bedarbėmis.
Draugijai priklausė tikrieji ir garbės nariai. Tikrąja nare galėjo būti tarnaitė ir darbininkė, dauguma jų buvo jaunos merginos. Vyresnės nei 40 metų turėdavo pristatyti gydytojo pažymą apie gerą sveikatos būklę. Taip pat turėdavo įnešti 200 litų ir dar 300 litų į draugijos ligonių kasą. Draugijos garbės nariu galėdavo būti daug nusipelnęs draugijai asmuo, įnešęs 500 litų. Į narius priimdavo turėdami dviejų narių rekomendacijas. Tikruosius narius priimdavo valdyba. Pašalinti iš draugijos jos valdyba galėjo po dviejų įspėjimų. Tikrieji draugijos nariai turėjo griežtai laikytis įstatų ir stengtis pritraukti kuo daugiau naujų narių. Stojantysis mokėjo 5 litų mokestį ir kasmet po 12 litų bei dar 6 litus ligonių kasai. Draugijos nariai, išbuvę 15 metų, mokėdavo tik 6 litus per metus.
Draugijos turtą sudarė narių mokesčiai ir įvairios aukos. Narys galėjo naudotis ligonių kasų paslaugomis, knygynu ir kitomis privilegijomis. Draugijos valdyba buvo renkama visuotiniame susirinkime vieniems metams. Išrinkta valdyba pasiskirstydavo pareigomis. Revizijos komisija buvo sudaroma iš trijų narių. Visus svarbiausius draugijos raštus pasirašydavo valdybos pirmininkas, jo pavaduotojas arba sekretorius. Draugija galėjo būti likviduota trimis ketvirtadaliais balsų. Tikrieji nariai turėjo nario pažymėjimus.
Šv. Zitos draugija buvo Panevėžyje perregistruota 1937 metų birželio 10 dieną. Tada įregistruoti jos nauji įstatai, o pirmininku tapo kunigas Povilas Šidlauskas. Jis buvo gimęs 1890 metų spalio 15 dieną. Jis buvo draugijos dvasios vadas. Vicepirmininke tapo Pranė Kubiliūnaitė, gimusi 1888 metais. Garsiausia iš draugijos narių - kasininkė Salomėja Stakauskaitė, gimusi 1890 metų gegužės 20 dieną. Jos broliai buvo kunigai Juozapas ir Pranciškus Stakauskai, o sesuo - Ona Stakauskaitė-Račiūnienė.
S.Stakauskaitė 1911-1912 m. studijavo Varšuvos aukštuosiuose moterų kursuose, lankė pedagogikos ir gamtos mokslų paskaitas. Baigusi kursus kurį laiką pati dėstė privačiuose mokytojų kursuose ir ūkio mokykloje Lenkijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Panevėžyje, rengė mokytojų kursus. Nuo 1920 m. gegužės 15-osios iki lapkričio 13 d. - Steigiamojo Seimo narė. Buvo Krikščionių demokratų frakcijos narė. Vėliau mokytojavo Krekenavoje, Šėtoje ir kitose vietose.
1937 metais draugija Panevėžyje turėjo rūbų skalbyklą. Ji buvo Zitos gatvėje 23. Metinė apyvarta siekė 8772 litus. Taip pat turėjo pasenusių žmonių ir ligonių bendrabutį tuo pačiu adresu. Draugija nuomojo patalpas duonos kepyklai.
Lietuvai netekus nepriklausomybės, draugijos veikla tapo sudėtinga. Draugija buvo uždaryta 1940 metų rugsėjo 10 dieną.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
