respublika.lt

Rusiškasis Faustas - Michailas Bulgakovas

(0)
Publikuota: 2021 gegužės 17 12:47:36, Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Michailas Bulgakovas. Vikipedijos nuotr.

Prieš 130 metų, 1891 m. gegužės 15-ąją, Kijeve gimė rašytojas Michailas Bulgakovas, visą gyvenimą savo kūrybą vertinęs pagal aukščiausius - sąžinės ir amžinumo - standartus. Jis nugyveno 48-erius metus, iš jų 20 - literatūroje.

 

Gyvenimo mistika

M.Bulgakovas, save vadinęs „pjudomu literatūros vilku" (jis paskaičiavo, kad iš 301 kritikų atsiliepimų apie jo kūrybą, tik 3 - teigiami), buvo labiau už visus negailestingas sau: „Suplėšyti, sudeginti... nuo žmonių paslėpti. Bet nuo savęs - niekada."

Visa M.Bulgakovo kūryba, net ir po rašytojo mirties, yra susijusi su tam tikra „mistika". Bet daug nepaaiškinamo yra ir jo gyvenime. Mistiškas ir pats jo likimas. Lyg per stebuklą jis nežuvo per karus, nedingo kruvinoje revoliucijos, bolševikų ir Stalino diktatūrų mėsmalėje. 1926 m. per kratą buvo konfiskuoti rašytojo dienoraščiai ir „Šuns širdies" tekstas, kurio egzistavo tik vienas egzempliorius. Dienoraščiai dingo negrįžtamai, o „Šuns širdį" jis po poros metų atgavo. Buvo kalbama, kad tekstui stebuklingai grįžti iš saugumiečių nagų padėjo Maksimas Gorkis. Jis tik vieną kartą buvo apklaustas saugumo - tada, 1926-aisiais, kai buvo daroma krata jo bute, paskundus kažkam iš dalyvavusiųjų „draugų", kuriems jis skaitė „Šuns širdį". Kadangi jo pažįstamų ratas buvo labai platus, skundikai ir agentai rašytoją supo visada (buvo kalbama, kad net Jelena, trečioji jo žmona, ištikima draugė, jo archyvo saugotoja, neva buvusi jam „pakišta", įpareigota jį sekti ir pranešinėti „kam reikia"). O juk M.Bulgakovas valdžiai, regis, turėjo būti idealus taikinys. Giminėje ir iš tėvo, ir iš motinos pusės - dvasininkai, tėvas - Kijevo dvasinės akademijos profesorius, teologijos daktaras, pirmoji žmona Tatjana Lapa - iš dvarininkų. Abiejų tėvai prieštaravo jų santuokai. Bet jie susituokė ir kartu nugyveno sunkiausius 11 metų, iki 1924-ųjų.

1916 m., baigęs universitetą, M.Bulgakovas įsidarbino vienoje Kijevo karo ligoninėje, o netrukus gavo zemstvos gydytojo vietą atokiame Smolensko gubernijos kaime. Jaunoji žmona, metusi universitetą, išvyko su juo. Ji, dirbusi medicinos seserimi, su vyru buvo ir Pirmojo pasaulinio karo, ir pilietinio karo frontuose, asistuodavo atliekant amputacijas. Ir darbo kaimo gydytoju metais, kai M.Bulgakovas įjunko į morfijų, Tatjana tylėdama nešė ir šį kryžių. Ji gyveno kaip ant vulkano, nežinodama, kuo baigsis kitas vyro priepuolis - ašaromis ir maldavimais atleisti ar nevaldoma agresija. Kartą įtūžęs rašytojas paleido į žmoną karštą primusą, kartą taikėsi į ją šauti... Morfijaus vargais negalais gaudavo Tatjana, leisdavo taip pat ji, vėliau po truputį mažindama dozes. Tokiu būdu žmona atpratino sutuoktinį nuo baisios priklausomybės. Paskui laukė skurdus gyvenimas Kaukaze. M.Bulgakovas taip prisiminė tuos laikus: „Ir visiškai aiškiai ir paprastai priešais mane atsidūrė loterijos bilietas su užrašu - mirtis. Aš - nežuvau."

Bedarbis, benamis ir skurdžius

Be pinigų, be namų, be jokių ryšių 30-metis M.Bulgakovas 1921 m. rudenį atvyko į Maskvą. Alkanoje sostinėje teko ne gyventi, o bandyti išgyventi. Tačiau tai netrukdė M.Bulgakovui kurti. Naktimis jis nemiegojo, rašė „Baltąją gvardiją". Žmona ir dabar palaikė vyrą - nešiodavo jam dubenis su karštu vandeniu, kad jis galėtų sušildyti suledėjusius pirštus. Jie gyveno sesers kambaryje Bolšaja Sadovaja gatvėje, 10-me name, tame pačiame 7 kambarių „negerame bute" Nr. 50, paverstame nešvaria, prasmirdusia „komunalke". Anuška, kartu su „Meistru" patekusi į pasaulio literatūrą, buvo Bulgakovų kaimynė Ana Goriačeva. Beveik visi jo personažai yra „kilę" iš to komunalinio buto. M.Bulgakovas šios naujosios tarybinės buities nekentė ir, būdamas negailestingas satyrikas, liejo ant jos įniršį ir pyktį.

Jo mylėtos moterys

Tatjanos pasiaukojimas, jos pasirengimas visada ir visur remti vyrą nepadėjo išsaugoti jų santuokos. 1924 m. balandį T.Lapa ir M.Bulgakovas išsiskyrė dėl naujos rašytojo meilės. Skirtis rašytojas nutarė sutikęs Liubovę Belozerskają. Ji buvo visiškai kitokia nei Tatjana - madinga, rafinuota, pažįstanti daugelį pažangių to meto žmonių, gyvenusi užsienyje. Santuoką su L.Belozerskaja rašytojas įregistravo 1925 m. balandį. Pora aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime, M.Bulgakovo populiarumas po truputį augo. Liubovė dažnai atlikdavo vyro sekretorės darbą. Rašytojas jai diktuodavo ir dedikuodavo savo kūrinius bei naudojosi jos ryšiais kūrybai „prastumti".

Kadaise paveržusi rašytoją iš Tatjanos Lapos, po 7 metų Liubovė pati atsidūrė jos vietoje. 1929 m. M.Bulgakovas susipažino su Jelena Šilovskaja, kuri, nors ir buvo ištekėjusi, leidosi į romaną su rašytoju. Jelena turėjo vyrą ir du vaikus, bet tai įsimylėjėlių nesustabdė. Apgautasis vyras atbėgo pas M.Bulgakovą su pistoletu ir grasinimais, bet nieko negalėjo padaryti. J.Šilovskaja bandė užgniaužti plykstelėjusią aistrą, bet atsitiktinai susidūrė su rašytoju gatvėje ir jis iškart pavergė ją paprastais žodžiais: „Aš negaliu be tavęs gyventi." Jie abu išsiskyrė ir pradėjo naują gyvenimą drauge. Rašytojui Jelena tapo trečiąja žmona, o jis jai - trečiuoju vyru. Ši moteris buvo M.Bulgakovo žmona ir mūza, sekretorė ir biografė, draugė, patarėja ir literatūros agentė, turinti teisę sudarinėti jo kūrinių leidybos ir inscenizavimo sutartis, o jis tiesiog buvo jos gyvenimo prasmė. Tikriausiai nesunku suprasti, kas tapo Margaritos prototipu garsiausiame M.Bulgakovo romane...

Ji padarė viską, kad būtų išsaugotas rašytojo archyvas, jos dėka po M.Bulgakovo mirties pasaulio šviesą išvydo jo anksčiau neišleisti kūriniai, tarp jų - „Meistras ir Margarita". Jelena 30 metų pergyveno vyrą ir daugiau neištekėjo.

Sandėris su nelabuoju

M.Bulgakovas labai mėgo „Faustą" - istoriją apie mokslininką, dėl sėkmės ir slaptų žinių pardavusį sielą velniui. Jis rimtai manė, kad ir jo gyvenime buvo panašus sandėris: lygino save su Faustu, nes pardavė sielą... J.Stalinui.

Su J.Stalinu rašytoją siejo gana keisti santykiai. Viena vertus, „tautų tėvas" labai mėgo M.Bulgakovo pjesę „Turbinų dienos" ir, pasak legendos, šį spektaklį žiūrėjo bene 15 kartų. Kita vertus, M.Bulgakovas daugybę metų buvo stebimas slaptųjų tarnybų. M.Bulgakovas, niekam nežinomas provincialas, literatūroje pasirinko pavojingiausią - satyriko - kelią. Satyriko, aštriai, drąsiai, kandžiai vaizduojančio tarybinę tikrovę.

3-ojo dešimtmečio viduryje, kai gimė tų laikų supratimu visiškai „antivalstybiški" kūriniai „Purpurinė sala", „Lemtingi kiaušiniai", „Šuns širdis", spaudoje prasidėjo kampanija „Šalin bulgakovščiną!" Jo kūrybos niekas nebenorėjo spausdinti. Iš Dailės teatro repertuaro buvo išbrauktas spektaklis „Turbinų dienos", uždrausti „Moljeras", „Baltoji gvardija". 1930 m. M.Bulgakovas realiai susidūrė su skurdo ir bado grėsme. O tada... rašytojas atsidavė žmogaus pavidalo velnio malonei - parašė nevilties kupiną laišką J.Stalinui, kuriame prašė „arba statyti jį prie sienos, arba leisti išvykti į užsienį, arba duoti darbo". Nuo 1928 m. iki 1938 m. jis parašė 6 laiškus valdžiai, penkis iš jų - asmeniškai J.Stalinui. „Prašau atkreipti dėmesį į tai, kad negalėti rašyti man yra tas pats, kas būti gyvam palaidotam", - supratimo tikėjosi kūrėjas. 1930 m. „tautų vadas" pats paskambino skandalingajam rašytojui, apie tą skambutį kalbėjo visa Maskva. M.Bulgakovas gavo galimybę dirbti režisieriumi Dailės teatre, „Turbinų dienos" buvo skubiai vėl įtrauktos į repertuarą. Buvo leista net parašyti pjesę apie jauną J.Staliną - revoliucionierių. M.Bulgakovas, kuris buvo „pribaigtas, iškankintas, apnuodytas liūdesiu" (tai iš jo laiškų „viršūnėms"), atgijo. Bet daugiau „tautų vadas" M.Bulgakovui nebeskambino ir neatsakė nė į vieną laišką, o pjesę apie save „Batumis" statyti uždraudė. Žmogus velnias - J.Stalinas - M.Bulgakovo nesunaikino, bet jo aukos - „parduotos sielos" - taip pat nepriėmė.

1939 m. M.Bulgakovas mirtinai susirgo ir 1940 m. kovo 10-ąją baisiai kankindamasis mirė nuo tos pačios ligos kaip ir jo tėvas - hipertoninės nefrosklerozės, pats ją diagnozavęs ir stebėtinai tiksliai numatęs mirties datą. Jis mirė Atleidimo sekmadienį (septintas sekmadienis prieš stačiatikių Velykas), Didžiojo pasninko išvakarėse. O prisiminus jo garsiausią romaną, kurio veiksmas vyksta gavėnią užbaigiančią Didžiąją savaitę, tai taip pat atrodo mistiška.

„Meistras ir Margarita"

Paskutiniam savo romanui „Meistras ir Margarita" M.Bulgakovas atidavė visas gyvybines jėgas. Paskutinis romano pataisymas - įrašyta frazė apie literatus, einančius paskui karstą. Tai buvo 1940 m. vasario 13-ąją, o jau po mėnesio M.Bulgakovas mirė.

Pirmąjį kūrinio variantą M.Bulgakovas, kaip ir jo herojus romane, sudegino. Sudegino, bet paskui dešimt metų be perstojo galvojo apie romaną: „Ne kitaip, velnias mane užkerėjo, esu palaidotas po tuo romanu." Pasakymas, kad garsusis „amžiaus romanas" buvo kuriamas kankinamai sunkiai, iš esmės nieko nepasako. M.Bulgakovas jį tiesiog iškentėjo. Jis jį šifravo, slėpė, diktavo mirtinai sirgdamas, įveikdamas baisius skausmus, kartais jau temstant protui. Ir, vos kvėpuodamas, prieš mirtį ištarė žodžius taip pat apie romaną: „Kad žinotų. Kad žinotų", prieš tai gavęs žmonos Jelenos priesaiką, kad ji išsaugos rankraštį ir „Meistras ir Margarita" išvys dienos šviesą. Ir skaitytojai sužinojo: romanas buvo išspausdintas žurnale „Maskva" 1966-aisiais, praėjus 26 metams po autoriaus mirties. Ir nuo tada į šimtus kalbų išverstas kūrinys gyvuoja, apie jį kalba ir diskutuoja mokslininkai ir ekstrasensai, filosofai ir dvasininkai. „Meistras ir Margarita" yra vertinamas kaip XX a. literatūros viršūnė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s