1 nuotr.Stasys Banelis buvo vienas iš tų, kuris kūrė nepriklausomą Lietuvos valstybę, gynė ją, o vėliau buvo aktyvus jos valstybingumo stiprintojas.
S.Banelis gimė 1897 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Vilkapievių kaime. Carinės okupacijos metais baigė tris klases. Vokiečių okupacijos metais mokėsi privačiai ir baigė reporterių ir korespondentų kursus Kaune, įgijo raštvedybos specialybę. Pagal tikybą buvo katalikas.
Nuo 1919 m. vasario 19 d. iki 1921 m. gruodžio 3 d. kaip savanoris kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. Vėliau dirbo Panevėžio šaulių rinktinėje raštvedžiu ir kuopos vadu. Kaip savanoris Panevėžio apskrities Panevėžio valsčiaus Pinigėlių kaime gavo 11 ha žemės. S.Banelis buvo aktyvus laikraščių „Panevėžio balsas“ ir „Mūsų kraštas“ bendradarbis. Jis rašė straipsnius ir respublikiniams laikraščiams.
1918 m. vasario 16 d. atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. Labai sustiprėjo domėjimasis Lietuvos istorija, jos praeitimi. Buvo pradėti rinkti eksponatai, menantys Lietuvos istoriją. Tas procesas ypač vyko gimnazijose, pradinėse mokyklose. Panevėžio mieste gyveno nemažai žmonių, kurie turėjo privačias senienų kolekcijas. Tai buvo Jurgis Elisonas, Petras Bliumas, Jonas Moigis, Vladas Rozmanas ir kiti. Buvo nemažai inteligentų, kurie domėjosi krašto istorija. Vienas iš jų S.Banelis.
1924 m. Panevėžio mieste įsteigiama draugija „Gimtajam kraštui tirti“. Jos valdybos nariais buvo Vladas Rozmanas, Jurgis Elisonas, Ilja Gurvičius ir Petras Bliumas. Šios draugijos įstatai registruoti 1924 m. kovo 15 d. Draugijos registravimo posėdyje dalyvavo Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas Vladas Rozmanas, Panevėžio apskrities valdybos pirmininkas Jurgis Bukėnas ir taikos teisėjas Pranas Dauguvietis. Didelis istorijos mylėtojas buvo nuo 1923 m. Panevėžio miesto ir apskrities viršininku dirbęs Vladas Rozmanas. Minėta draugija ėmė rūpintis muziejaus įsteigimu Panevėžio mieste. 1924 m. birželio 2 d. Panevėžio miesto tarybos posėdyje svarstytas Panevėžio „Gimtajam kraštui tirti“ draugijos raštas dėl akmeninio namo Kranto Nr.25 nusavinimo iš Ničajienės ir jo perdavimo minėtai draugijai. 1924 m. šis pastatas nusavintas kaip istorinis paminklas ir valstybės turtas. Pastato remontas kainavo 5000 litų.
Atradus patalpas jau rimtai pradėtas svarstyti muziejaus įkūrimo klausimas. Muziejų ir įkūrė Panevėžio „Gimtajam kraštui tirti“ draugija. Tuo metu draugijoje buvo 165 nariai. Atidarymo iškilmės vyko 1925 m. sausio 18 d. Ta data skirta Klaipėdos sukilimo ir išvadavimo dvejų metų jubiliejui.
Muziejui įsikūrus, pirmuoju jo prižiūrėtoju tapo S.Banelis. Jis rimtai domėjosi krašto istorija. Dar tik muziejui kuriantis, Jurgio Elisono iniciatyva kraštotyrininkas mėgėjas S.Banelis buvo išsiųstas į Kauną ir ten mokėsi iš profesoriaus Tado Ivanausko asistentų bei preparatorių gaminti paukščių ir žvėrelių iškamšas, daryti žuvų ir kitų gyvūnų preparatus gamtos skyriaus ekspozicijai. Panevėžio muziejus per dvejų metų laikotarpį sukūrė penkis skyrius: archeologijos - 700 eksponatų, numizmatikos - 2000 eksponatų, istorijos - 200 eksponatų, liaudies meno - 300 eksponatų, gamtos - 200 eksponatų. Bet tas turtas buvo laikomas mažose patalpose, visai netinkančiose eksponatams laikyti. Muziejus negaudavo reikalingos finansinės paramos. Nepaisant visko, muziejaus veikla buvo aktyvi nuo pat įkūrimo. 1925 m. muziejų aplankė 7366 lankytojai. 1925 m. gauta 6363,92 lito lėšų. Jau 1925 m. muziejaus komisija vykdė kelis archeologinius kasinėjimus Pajuosčio dvare. Buvo kasinėjami pilkapiai. Aktyvi muziejaus veikla daug priklausė ir nuo S.Banelio iniciatyvos ir sumanumo. 1931 m. gegužės 1 d. S.Banelis skiriamas Panevėžio apskrities valdybos Statybos skyriaus raštvedžiu su 280 litų per mėnesį atlyginimu.
Jis tuo metu turėjo tris vaikus: sūnų Algirdą, gimusį 1924 m. liepos 26 d., Vytautą, gimusį 1926 m. vasario 26 d., ir jauniausią sūnų Algimantą, gimusį 1931 m. vasario 27 d. Kaip valstybės tarnautojas už vaikus jis gaudavo pašalpą - 20 litų per mėnesį. Šiame darbe jis išdirbo iki 1933 m. birželio 15 d. Iš darbo buvo atleistas savo paties prašymu.
1931 m. birželio 23 d. Panevėžio miesto statybos komisijos posėdyje S.Baneliui buvo leista statyti medinį gyvenamąjį namą ir medinį sandėliuką ant jo žemės Varpo gatvėje. Nuo mokesčio miesto savivaldybės naudai buvo atleistas kaip apskrities savivaldybės tarnautojas.
1932 m. Panevėžio muziejus gavo naujas patalpas fotografo Jono Žitkaus name. 1933 m. gruodžio 9 d. Revizijos komisija, susidedanti iš K.Juknevičiaus, daktaro Aleksandro Babianskio ir daktaro Antano Didžiulio, tikrino muziejaus finansinius dokumentus. Pinigai smulkioms išlaidoms buvo laikomi pas S.Banelį. Pas jį rasti 92 litai. 1933 m. muziejus turėjo 5010 litų pajamų ir 4195 litus išlaidų. Išlaidos - tai atlyginimai tarnautojams, butų nuoma, kuras ir apšvietimas. Muziejaus veikla buvo įvertinta teigiamai ir jo prižiūrėtojui S.Baneliui už gerą darbą pareikšta padėka. 1934 m. nauju muziejaus prižiūrėtoju - vedėju paskiriamas Antanas Kasperavičius. S.Banelis ir toliau nenutraukė savo kraštotyrinės veiklos.
Jis aktyviai dalyvavo ir Panevėžio apskrities savanorių-kūrėjų sąjungos veikloje. 1928 m. išrinkta II Panevėžio apskrities savanorių valdyba. Jos pirmininku išrinktas Tadas Chodakauskas, o į valdybą išrinkti Stasys Balčas, Bronius Antanaitis, Pranas Aižinas ir S.Banelis.
S.Banelio nuopelnai buvo įvertinti ir kaip aktyvaus savanorio. 1930 m. kaip Panevėžio krašto savanoris jis vyko į suvažiavimą Kaune. 1931 m. prezidento Antano Smetonos dekretu S.Banelis apdovanojamas Vytauto Didžiojo ordino III laipsnio medaliu. Šis medalis skiriamas už nuopelnus sėkmingai dirbant valstybės tarnyboje. Pasireiškė ir aktyvia visuomenine veikla. Dalyvavo savanorių ugniagesių organizacijos veikloje. 1940 m. balandžio 30 d. S.Banelis išrenkamas Panevėžio kraštotyros draugijos valdybos nariu. Ši draugija ypač rūpinosi naujo Panevėžio kraštotyros muziejaus pastato statyba. Bet darbus nutraukė 1940 m. sovietinė okupacija. 1940 m. liepos 4 d. S.Banelis išrenkamas Panevėžio kraštotyros draugijos valdybos nariu.
1944 m., vengdamas represijų, S.Banelis pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje dalyvavo Augsburgo-Haunšteteno tremtinių stovyklos komiteto veikloje. Vėliau persikėlė gyventi į Kanadą. Dirbo Toronto lietuvių namų valdybos vicepirmininku ūkio reikalams. 1954 m. liepos 1 d. įsteigtas pirmasis šaulių padalinys tremtyje - Toronto šaulių klubas. Steigiamajame susirinkime dalyvavo ir S.Banelis. Savo aktyvia visuomenine veikla jis pasižymėjo ir emigracijoje. Tolesnis jo likimas nėra žinomas.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
