Švietimas Panevėžyje 1918-1940 m.

Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos. Jos veikė nuomojamose patalpose. 1918 metų sausio 1 dieną buvo atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 metų ji buvo nuomojamose patalpose Šeduvos gatvėje 26, B.Kusinskio privačiame mediniame name. Mokyklos vedėjas buvo Juozas Balčiūnas.

Postūmis statyboms buvo 1920 metais sukurtas Lietuvos atstatymo komisariatas. Jis formavo statybų gaires visoje Lietuvoje. Nemažas dėmesys buvo skiriamas ir statyboms Panevėžio mieste. Deja, iš pradžių viskam labai trūko lėšų.

1922 metais buvo pradėta naujos šešių komplektų pradžios mokyklos statyba. Jai vieta parinkta Marijos ir Klaipėdos gatvių kampe, statyba labai rūpinosi Panevėžio miesto burmistras Bronius Adomulis. Pirmas žymesnis pastatas - tai 1-oji pradinė mokykla, Marijos gatvėje pastatyta 1923 metų pabaigoje. Šios mokyklos projekto autorius - miesto inžinierius Marijonas Stanevičius.

Pradinis mokslas Lietuvoje ir Panevėžyje trečiame dešimtmetyje tapo vis populiaresnis. Panevėžio mieste iki 1931 metų Panevėžio apskrityje jis tapo privalomas. Bet mokykloms labai trūko gerų patalpų. Kai kurios mokyklos jų iš viso neturėjo ir privalėjo nuomotis. Ypač prastomis sąlygomis dirbo 3-ioji pradžios mokykla.

1935 metais Ukmergės gatvėje buvo pastatytas pats moderniausias 3-iosios pradinės mokyklos pastatas Panevėžio mieste pagal statybos inžinieriaus Antano Gargaso projektą. Toje vietoje buvęs arklių turgus iškeltas į Margių gatvę. Mokykla pašventinta 1935 metų gruodžio 7 dieną. Statybos kainavo 253 tūkst. litų. Iškilmėse dalyvavo vidaus reikalų ministras Julius Čaplikas ir švietimo ministerijos atstovas. 1938 metais pagal statybos inžinieriaus A.Gargaso projektą pastatyta pradžios mokykla Danutės gatvėje. Ji tapo 1-ąja pradžios mokykla. Statybos kainavo 180-190 tūkst. litų. 1940 metais užbaigta ir 2-osios pradžios mokyklos statyba Maironio gatvėje. Nuo 1936 metų buvo įvestos šešių skyrių pradžios mokyklos.

Nuo 1915 metų spalio 1 dienos Panevėžyje veikė pirmoji Lietuvoje gimnazija, kurioje buvo dėstoma lietuvių kalba. Ją baigė daug garsių Lietuvos žmonių, o mokytojais dirbo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Zikaras, Mykolas Karka ir kiti visai Lietuvai žinomi žmonės. Iki 1932 metų gimnazijoje atskirai buvo berniukų ir mergaičių klasės. Ypač gimnaziją išgarsino Meno kuopa.

Dalis pabėgėlių, grįžusių į Panevėžio miestą 1918 metų pabaigoje, buvo įpratę kalbėti rusų kalba, kuria jų vaikai mokėsi carinės Rusijos mokyklose. Atsižvelgdama į tai Lietuvos švietimo ministerija nusprendė atidaryti prie veikiančių valstybinių gimnazijų gretutines klases rusų kalba. Čia mokymas turėjo vykti pagal valstybinių gimnazijų programą. Panevėžyje prie valstybinės gimnazijos gretutinės klasės atidarytos 1919 metų sausio mėnesį. 1919 metų pabaigoje Panevėžio valstybinėje gimnazijoje gretutinėse klasėse mokėsi 276 mokiniai.

Pirmuoju direktoriumi tapo Petras Šernas. Iki 1925 metų gretutinėms klasėms vadovavo atskiras direktorius. 1925 metais įvesta bendra administracija su valstybine gimnazija, bet greitai gretutinėms klasėms paskirtas naujas direktorius. Gimnazijos direktoriais buvo P.Šernas, žinomi lietuvių visuomenės veikėjai Jonas Yčas, Konstantinas Šakenis, žinomas kalbininkas Juozas Balčikonis. Paskutiniu direktoriumi buvo žinomas istorikas ir vadovėlių autorius Karolis Kliuksinas. Belikus labai mažam mokinių skaičiui, Panevėžio valstybinėje gimnazijoje gretutinių klasių veikla buvo sustabdyta. 1928-1929 metais mokykla nustojo veikti.

1933 metų vasario 18 dieną kunigas J.Žitkevičius pašventino naujai pastatytus Panevėžio mergaičių gimnazijos rūmus. Dabar mergaitės mokėsi atskirai nuo berniukų. Projektą parengė žinomas architektas V.Landsbergis.

Didelis Mykolo Konkulevičiaus darbas - miškų technikos mokyklos įkūrimas Panevėžyje. Ši mokykla pradėjo veikti 1921 metų gegužės 1 dieną. Ji rengė miškų ūkiui reikalingus specialistus. Iš pradžių kursuose mokslas tęsėsi aštuonis mėnesius. Jį sudarė šeši mėnesiai teorijos ir du mėnesiai praktikos. Buvo priimami baigusieji ne mažiau kaip šešias gimnazijos klases. Baigusiems keturias ar penkias gimnazijos klases buvo rengiami papildomi egzaminai. Vasaros atostogų metu vykdavo būsimųjų miškininkų praktika. Pirmąją laidą baigė 27 mokiniai. Baigusieji mokslus labai gerais pažymiais įgydavo I laipsnio miškų techniko teises. Keturiolika iš baigusiųjų dirbo miškų technikais ir taksatoriais. 1923 metais kursai tapo visateise Panevėžio miškų technikos mokykla. Dabar mokslas trukdavo jau visus metus. Nuo 1924 metų mokslas truko dvejus metus. Pirmieji Lietuvos miškotvarkininkai ir buvo Panevėžio mokyklos moksleiviai. Mokykla veikė iki 1926 metų liepos 1 dienos.

Panevėžyje mokytojų seminarija buvo įsteigta 1919 m. liepos 1 d. Kartais įsteigimo data nurodoma birželio 13 dieną, nes tądien seminarijos direktoriumi paskirtas žinomas lituanistas J.Balčikonis. Seminarija kūrėsi nuomojamose patalpose Marijos gatvėje. Iš pradžių stojo neturtingų miestiečių ir kaimiečių vaikai, nes mokslas buvo nemokamas. Stodavo 14-16 metų vaikai, bet vienas kitas buvo sulaukęs ir 30 metų. 1936 m. paskutinę laidą baigė 29 seminaristės ir seminarija buvo galutinai likviduota.

Trumpą laiką, 1918-1919 metais, Panevėžyje veikė kunigo Juozapo Stakausko ir muziko Vlado Paulausko įkurta muzikos mokykla.

1927 metų gegužės 24 dieną Skaistakalnio dvaro patalpose buvo atidaryta vidurinė berniukų amatų mokykla. 1936 metais jie galutinai persikėlė į buvusios Panevėžio mokytojų seminarijos patalpas.

1927 metų spalio 3 dieną Panevėžyje pradėjo darbą Lietuvos švietimo draugijos dvimetė mergaičių amatų mokykla, rengusi amatininkes ir šeimininkes. Mokyklą įkūrė Švč.Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos seserys, kurioms vadovavo vienuolių bendruomenės sesuo Margarita Rimkevičaitė. Pirmąja mokyklos direktore paskirta Eleonora Porvanieckaitė. Buvo priimamos merginos nuo 14 metų, baigusios pradžios mokyklą. Nuo 1928 m. rudens, be įprastų bendrojo lavinimo dalykų, buvo mokoma specialiųjų dalykų: sukirpimo, siuvimo, audimo, nėrimo, knygrišystės, rankdarbių, bažnytinių rūbų puošybos, skalbimo, virimo, kepimo, konservavimo, tvarkos bei maisto laikymo. Pradėti dėstyti su žemės ūkiu susiję dalykai: daržininkystė, sodininkystė, bitininkystė, pienininkystė, gyvulininkystė bei paukštininkystė. Mokykla turėjo geras galimybes teikti praktinį lavinimą: sodą su šiltnamiais ir bitynu, pieninę, kitų ūkinių ir buitinių pastatų. Mokykla turėjo valstybinės mokyklos teises. 1935 metais pradėtas, o 1936 metais baigtas statyti didelis Panevėžio mergaičių amatų-ruošos mokyklos priestatas, jis pašventintas 1936 metų lapkričio 22 dieną.

Mieste veikė ir tautinių mažumų mokyklos. Iki 1930 metų veikė rusų pradinė mokykla. Ji prijungta prie 1-osios pradinės. Veikė lenkų pradinės mokyklos, o nuo 1919 metų vasario 7 dienos - lenkų gimnazija. Stiprias pozicijas mieste turėjo žydų bendruomenė. Veikė kelios žydų pradinės mokyklos. Jos keitė adresus. Buvo Ramygalos, Sodų gatvėje. Nuo 1920 metų veikė žydų gimnazija, nuo 1925 metų - žydų vidurinė mokykla. 1928 metais savo veiklą pradėjo žydų mergaičių gimnazija. Žydų vidurinė uždaryta 1935 metais.

Panevėžio mieste Respublikos laikais nebuvo valstybinių vaikų darželių. Jų tinklą koordinavo privačios struktūros. Du vaikų darželius 4-ojo dešimtmečio pradžioje Panevėžyje išlaikė Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius. Jis daugiausia rūpinosi neturtingų vaikų šelpimu. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius veikė nuo 1931 metų kovo mėnesio. Šie darželiai buvo skirti varguomenės vaikams. Juos lankė darbininkų vaikai. 1935 metų duomenimis, pirmasis darželis įkurtas 1931 metų birželio 1 dieną. Šv.Vincento ir Paulo draugija išlaikė vaikų lopšelį Tiškevičiaus aikštėje. Šis lopšelis veikė nuo 1920 metų. 1927 metais jo valdymą perėmė Šv.Vincento ir Paulo draugija. Iki 1937 metų šį lopšelį lankė 514 kūdikių. Lopšelyje kai kurie vaikai buvo visai našlaičiai. Kai kurių motinos sėdėjo kalėjime. Dalis kūdikių buvo palikti tėvų. Draugijos lėšas gaudavo iš rėmėjų. Dalį jų skirdavo draugijoms ir miesto savivaldybė.

1930 metais Šv.Vincento ir Paulo draugija atidarė vaikų darželį Varnaičių gatvėje. 1933 metų spalio-lapkričio mėnesiais jis perkeltas į Šiaulių gatvę. 1933 metų lapkričio 26 dieną iškilmingai pašventintos šio darželio patalpos, pašventintas vaikų darželio naujas pastatas Šiaulių gatvėje 13. Šis gražus medinis pastatas pastatytas Šv.Vincento ir Paulo draugijos iniciatyva.

1933-1935 metais Panevėžyje veikė vaikų darželis inteligentų vaikams. 1939 metais buvo du Lietuvos vaiko draugijos darželiai - Senamiesčio ir Pušaloto gatvėse, o spalio- lapkričio mėnesiais Senamiesčio parapijos iniciatyva įsteigtas katalikų vaikams skirtas vaikų darželis.

Panevėžyje nemažai buvo ir kitų tautų. Prie žydų „Javnės“ gimnazijos buvo atidarytas vaikų darželis.

1939 metais veikė iš Klaipėdos atkeltas pedagoginis institutas. Tai buvo pirmoji aukštoji mokykla mieste.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika"