Vieni garsiausių Panevėžio krašto savanorių - broliai Balčai

1918 m. vasario 16 d. paskelbta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Tuo metu Lietuvoje dar buvo okupacinė kaizerinės Vokietijos valdžia, tačiau karas klostėsi vokiečiams nepalankia linkme. Vokiečiams traukiantis iš Lietuvos teritorijos, į ją veržėsi Raudonoji armija.

1918 m. pabaigoje ginti Lietuvos valstybės buvo pakviesti savanoriai. Lietuvos teritorija padalyta į sritis. Panevėžio srities vadu paskirtas karininkas Jonas Variakojis. 1918 m. gruodžio 29 d. jis atvyko į Panevėžį kviesti stoti į jo vadovaujamą Panevėžio srities apsaugos būrį.

Broliai Balčai - Boleslovas, Vladas ir Stasys - savanoriais įstojo 1919 m. sausio 7 d. Vladas gimė 1888 m. spalio 8 d. Niujorke, kur tuo metu gyveno Justinas ir Paulina Balčai. Vladas pakrikštytas spalio 21 d. Sulaukusį ketverių metų motina jį parvežė į Lietuvą. Buvo baigęs pradinę mokyklą. 1907-1912 m. vėl buvo grįžęs į JAV. Sausio 7 d. tapęs savanoriu kovėsi fronte prieš Raudonąją armiją.

1919 m. kovo 21 d. buvo paskirtas Panevėžio bataliono 1 kuopos viršila. V.Balčas buvo vienas pirmųjų savanorių, įvertintų aukščiausiu kariniu apdovanojimu - Vyčio kryžiumi „Už Tėvynę“ (Nr.39) už kautynes ties Šėta. Buvo apdovanotas 3-io laipsnio Vyčio kryžiumi. Raitųjų žvalgų būryje tarnavo savanoriu iki spalio 6 d.

V.Balčui ir Onai Rimšaitei-Balčienei 1927 m. sausio 19 d. gimė sūnus Valerijonas. Nurodoma, kad jo tėvai - žemdirbiai iš Velžio valsčiaus. 1928 m. vasario 21 d. Panendrės vienkiemyje gimė sūnus Vladislovas. Jis krikštytas kovo 4 d. Krikšto tėvai Leonas Zopelis ir Alfonsa Taruškienė, krikštijo kunigas P.Paškevičius.

1928 m. kovą Vladas su žmona, sūnumi Vladislovu ir dukra Onute grįžo į JAV. Lietuvoje liko sūnus Valerijonas. V.Balčas gyveno Čikagoje. 1928 m. birželio 22 d. jam suteiktas savanorio kūrėjo statusas, tuo pasirūpino jo brolis Stasys. Savanorio kūrėjo medalį išsiuntė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Jį V.Balčas gavo 1929 m. vasario 20 d. Mirė Vladas Balčas 92 metų.

Stasys Balčas gimė 1886 m. vasario 6 d. Panevėžio apskrities Panevėžio valsčiaus Panendrės vienkiemyje. Panevėžio realinėje mokykloje baigė dvi klases. 1907-1912 m. buvo išvykęs į JAV.

1919 m. sausio 7 d. stojo savanoriu. Turėjo paslėpęs šautuvų, kuriais apsiginklavo pirmieji savanoriai. Savo atsiminimuose J.Variakojis rašė, kad Balčų motina juos palaimino ir „su visa brangenybe - ginklais - išvykome Kėdainių link“. Sausio 7 d. Stasys paskirtas raštininku bataliono štabe. Važinėjo į Kėdainių ir Panevėžio apylinkes, ragindamas stoti savanoriais į Lietuvos kariuomenę. Panevėžio srities apsaugos būryje buvo Rikiuotės skyriaus vedėju, o nuo 1919 m. birželio 1 d. - Panevėžio komendantūros rikiuotės skyriaus vedėju. Savanoriu tarnavo iki birželio 1 d. Viršilos laipsnis suteiktas 1919 m. gegužės 18 d. bataliono vado J.Variakojo įsakymu. Tuo metu jau turėjo nuolatinę tarnybą - dirbo Panevėžio komendantūroje. 1920 m. sausio 7 d. išėjo į atsargą.

1920 m. jis išrinktas Steigiamojo Seimo nariu, vėliau pirmojo Seimo nariu. Steigiamajame Seime buvo ūkininkų frakcijos pirmininkas. Pirmajame Seime irgi buvo aktyvus, rūpinosi miškų reikalais. Grįžęs į Panevėžį buvo Ūkininkų sąjungos banko direktorius (1924-1926 m.) ir valsčiaus tarybos narys. Buvo aktyvus visuomenininkas, dalyvavo labdaringoje veikloje. Panendrės bitininko slapyvardžiu rašė eilėraščius, bendradarbiavo su „Šaltiniu“, „Vienybe“. 1927 m. sausio 7-8 d. dalyvavo steigiamajame Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos suvažiavime, atstovaudamas Panevėžio savanoriams. Vėliau buvo ilgametis Panevėžio skyriaus valdybos narys. Su žmona Anastazija Rimšaite augino sūnų Vytautą, gimusį 1927 m.

S.Balčas sukūrė žodžius „Savanorių maršui“ (muzika Vlado Paulausko). Šis kūrinys buvo atliekamas Panevėžio krašto ir visos Lietuvos savanorių renginiuose. 1931 m. savanoris Stasys Balčas apdovanotas 5-ojo laipsnio Vytauto ordinu. 1928 m. apdovanotas kūrėjo savanorio medaliu. 1934 m. išrinktas į Lietuvos savanorių kūrėjų sąjungos L.K.M. Panevėžio skyriaus valdybą.

1949 m. kovo 25 d. S.Balčas ištremtas į Irkutsko sritį, ten buvo iki 1958 m. Mokėjo rusų, lenkų, vokiečių kalbas. Mirė 1963 m. liepos 6 d., palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse.

Boleslovas Balčas gimė 1887 m. balandžio 3 d. Panevėžio apskrities Panevėžio valsčiaus Panendrės vienkiemyje. Baigė pradžios mokyklą. 1919 m. sausio 7 d. tapo savanoriu ir iškart buvo paskirtas Panevėžio srities apsaugos būrio budinčiu. Tai rodo didelį pasitikėjimą šiuo savanoriu. Tą pačią dieną jis paskirtas ir artileristu.1919 m. minimas kaip sužeistas mūšyje ir išsiųstas į ligoninę. 1919 m. birželio 10 d. išleistas mėnesiui atostogų. Dalyvavo karo veiksmuose prieš Raudonąją armiją. Į atsargą išėjo 1919 m. rugpjūčio 14 d. Vėliau ūkininkavo, bendra nuosavybe su broliais valdė 65 ha žemės. 1928 m. jam suteiktas savanorio kūrėjo statusas. Boleslovas Balčas mirė 1955 m., palaidotas Šv.Petro ir Povilo bažnyčios kapinėse.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“