2 nuotr.Panevėžio krašto partizanai buvo vieni aktyviausių Aukštaitijoje. Pirmieji partizanų junginiai Panevėžio krašte kūrėsi antrosios sovietų okupacijos pradžioje, 1944 m. Šie būriai buvo pakankamai judrūs, neturėjo nuolatinių gyvenamųjų slėptuvių, pagal aplinkybes susitelkdavo atskiroms operacijoms ir vėl kuriam laikui išsisklaidydavo.
1944 metų rugpjūtį Panevėžio krašte jau minimi tikrieji partizanai. Pamažu kūrėsi partizanų apygardos. 1944 metais Ukmergės apskrityje susikūrė du partizanų rajonai, jų pagrindu įkurta Vyčio apygarda. Panevėžio apskrityje pirmoji įkurta Vyčio apygarda, kurios centras iš pradžių buvo Ukmergės apskrityje. Tiksli apygardos įkūrimo data nėra žinoma, bet vietos NKGB organų spec. pranešime LSSR saugumo komisarui generolui Efimovui nurodoma, kad 1944 m. pabaigoje Siesikų, Pagirių, Taujėnų, Raguvos, Ramygalos ir Vadoklių valsčiuose įkurta apygarda „Vytis“.
1944 m. vasarą visoje Lietuvoje kovai su sovietų okupantais kūrėsi ginkluotų partizanų būriai. Gausu jų buvo ir Krekenavos krašte, kurio apylinkių partizanai priklausė Vyčio apygardai. Nuo pirmųjų kovos metų čia veikė Stasio Eitminavičiaus-Rupūžėno, Kazimiero Šniūtės-Savanorio, taip pat Petro Pakšio-Mokytojo, Antano Žygo-Aptiekoriaus ir kiti partizanų būriai. 1945 m. nuo Rupūžėno būrio atsiskyrė Alfonso Vaičiūno-Parašiuto būrys, pavadintas Varnakalnio vardu. Baublio būriui vadovavo vienas žymesnių partizanų Krekenavos apylinkėse Ipolitas Lukoševičius-Baublys iš Glitėnų kaimo. Šio krašto apylinkių partizanai buvo vieni aktyviausių kovotojų pokario rezistencinėse kovose. Krekenavoje stovėjo atskira NKVD įgula su 100 NKVD kareivių.
Vienas žymiausių Krekenavos krašto partizanų vadų Jonas Vepštas gimė 1925 m. sausio 8 d. Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus Petriškių kaime. Buvo ketvirtas vaikas gausioje Lietuvos ūkininkų Antano ir Mortos Vepštų šeimoje, kuri pasižymėjo darbštumu. Ji savo jėgomis įdirbo žemę, kur anksčiau buvo miško plotas. Pamažu ta vietovė tapo tinkama žemės ūkiui, šeima prasigyveno ir sėkmingai dirbo savo ūkyje. Vepštų kaip ir daugelio šeimų likimą palietė sovietinė okupacija. Pirmaisiais jos metais šeima dar mažai nukentėjo. Per daug jos nepalietė ir nacių okupacija 1941-1944 metais. Tik Krekenavos valsčiaus gyventojus veikė įvairios nacių valdžios prievolės.
Antroji sovietinė okupacija Vepštų šeimai buvo tragiška. Jai prasidėjus 1944 m., broliai Vepštai slapstėsi, nenorėdami tarnauti okupacinėje armijoje. Dėl šios priežasties lapkričio mėnesį sovietiniai okupantai ir jų talkininkai įsiveržė į Vepštų namus Miško-Palivarko kaime. Šeimos tėvas Antanas Vepštas, jo žmona Morta (penkiasdešimties metų), sūnūs Alfonsas (keturiolikos metų) ir Algirdas (devynerių metų) bei šešiametė duktė Veronika buvo sušaudyti, sunkiu darbu susikurta šeimos sodyba padegta. Penkiolikmetis sūnus Vytautas išsigelbėjo, iššokęs pro langą. Jis nubėgo pas vyresnę, jau ištekėjusią seserį, kurį laiką slapstėsi. Šis įvykis labai sukrėtė Krekenavos valsčiaus gyventojus. Buvo išžudyta vos ne visa valsčiuje gerbiama šeima - penki nekalti žmonės.
Netekę gimtųjų namų ir artimųjų, broliai Jonas ir Vytautas Vepštai įsitraukė į partizaninę kovą. Tuo metu Vytautui buvo tik 14 metų. Iš pradžių priklausė Vyčio apygardos Petro Pakšio-Mokytojo partizanų būriui. Vėliau J.Vepštas-Paukštelis vadovavo Paukštelio partizanų būriui. Žymesni šio būrio partizanai buvo Stasys Strikulys-Fricas, Leonas Štarolis-Aras, Grigalius Štarolis-Plienas, Edvardas Daučiūnas-Jokeris, Jonas Kalvaitis-Pažįstamas, Stasys Zalomskis-Lūšis, Andrius Ramanauskas-Komaras. Jono Vepšto-Paukštelio vadovaujamas partizanų būrys veikė Krekenavos ir Ramygalos apylinkėse. Šie valsčiai priskiriami prie tų, kuriuose partizanai buvo aktyviausi. 1951 m. sausį J.Vepštas-Paukštelis paskirtas Vyčio apygardos Gedimino rinktinės vadu. Jis tapo vienu svarbiausių partizanų vadų Vyčio apygardoje.
Reikėjo telkti ir organizuoti partizanų būrius. Padėtis buvo nelengva. Daug šeimų jau buvo ištremta į tolimuosius SSRS rajonus, dėl to mažėjo ir partizanų rėmėjų. Okupacinė valdžia juos ir partizanus vis labiau persekiojo. Jonas Vepštas žuvo 1951 m. kovo 14 d. partizanų rėmėjų sodyboje netoli Krekenavos. Tuo metu čia buvo apsistoję aštuoniolika Paukštelio būrio ir Broniaus Juospaičio-Direktoriaus vadovaujamo Vėtros būrio partizanų. Operacijoje dalyvavo sovietų saugumiečiai ir jiems pavaldūs kariniai daliniai ne tik iš Krekenavos, bet ir iš Panevėžio bei Ramygalos. Operacijos padariniai skaudūs: vienuolika partizanų žuvo, trys suimti. Keturi partizanai, nors ir sužeisti, ištrūko iš apsupimo. Jonas Vepštas buvo vienas žymiausių Vyčio apygardos partizanų vadų. Jaunesnysis brolis Vytautas Vepštas-Žvaigždutė, partizanavęs beveik devynerius metus, žuvo 1953 m. balandžio 18 d. Jis buvo vienas ilgiausiai partizanavusių kovotojų Vyčio apygardoje.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
