KT prioritetai kelia nuostabą

Ankstesnysis KT pirmininkas Dainius Žalimas visada didžiavosi, kad KT išaiškinimais „sustiprinta vakarietiška kryptis", kitaip tariant, neslėpė, kad svarbiausias tikslas buvo ne objektyviai išaiškinti Konstituciją, o „pritempti" ją prie europietiškų „vertybių". Dabartinis KT pirmininkas G.Goda didžiuojasi kitokiais, bet irgi gana keistais dalykais. Pavyzdžiui, kad pradėta formuoti oficialioji konstitucinė doktrina, įtvirtinant konstitucinius reikalavimus dėl konkrečių asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo ribojimo, siekiant užkirsti kelią žmonių užkrečiamųjų ligų plitimui ar jį suvaldyti.

Vyriausybei dėl COVID-19 ligos sukeltos epideminės situacijos 2020 metais paskelbus karantiną numatytas ribojimas teikti grožio paslaugas ir atidėtas odontologijos paslaugų, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą, teikimas 2023 m. sausio 24 d. nutarimu pripažinti neprieštaraujančiais Konstitucijai ir įstatymui. Karantino metu galiojusio daugiau nei 5 asmenų artimų kontaktų uždarose erdvėse ribojimo konstitucingumas taip pat patvirtintas 2023 m. gegužės 31 d. nutarimu.

„Aptartose situacijose pusiausvyra tarp asmens teisių ir laisvių ir žmonių sveikatos apsaugos buvo išlaikyta", - teigia G.Goda.

Lietuvos eksparlamentarų klubo prezidentas H.Žukauskas „Vakaro žinioms" sakė, kad KT apskritai sunku pavadinti teismu, nes tai yra grupelė niekieno nerinktų žmonių, uzurpavusi valdžią.

„Net dar nepatvirtinus teisės akto, į KT kreipiamasi, ar jis prieštarautų Konstitucijai, ar ne. Jau pati logika yra... nelogiška. KT pasidarė aukštesnis už įstatymų leidėjus, nes jis iš anksto gali parodyti, ką įstatymų leidėjai turi ir net privalo daryti. Daugumai, aišku, tai paranku, ir ji tuo net naudojasi. Pavyzdžiui, kalbant apie gėjų teises, visų pirma reikia įstatymą priimti, vieniems sakant, kad jis yra blogas, kitiems - kad jis yra geras, tretiems pareikalavus kreiptis į KT. Tik tada KT išaiškintų, bet jie iš anksto nesuformuluotų, kokį įstatymą privaloma priimti. Primenu, kad KT teisėjai nėra renkami, jie yra paskirti. Todėl tikrieji teisėjai - apylinkių, apygardų - žiūri teisingumo. KT teisėjai žiūri visai kitų dalykų. KT sprendimų turinys priklauso nuo to, kas jame sėdi, kieno yra paskirti ir kieno valiai atstovauja", - įsitikinęs H.Žukauskas.

Jam didžiulę nuostabą kelia tai, kad niekino nerinktų KT teisėjų sprendimai yra neginčytini.

„Jei didelę dalį KT sudarys teisėjai, paskirti politikų, pasisakančių už gėjų teises arba nesuvokiančių, kas yra šeima, tai aišku, kad toks KT visada šnekės apie tai, kad yra dvasios, kad tarp eilučių galima įskaityti, jog jos sako viena ar kita. Deja, KT tapo ne Konstitucijos aiškintoju, o jos perrašinėtoju. Kai išaiškina tam tikrus straipsnius taip, kad nei Konstitucijos kūrėjai, nei žmonės, balsavę už Konstituciją prieš tris dešimtmečius, apie tai nė nebūtų susapnavę", - baisėjosi eksparlamentaras.

Pasak jo, KT jau senokai yra tapęs ir politinio susidorojimo įrankiu.

„KT dabar sprendžia, yra Remigijus Žemaitaitis antisemitas, ar ne. Tai gali nuspręsti tik normalus bendros kompetencijos teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes. KT gi aplinkybių nenagrinėja, žiūri, kas spaudoje parašyta, ką šneka politikai ar ambasadoriai ir pagal tai vertina. Priima grynai politinius sprendimus. Kiekvienas pilietis turi teisę reikšti savo nuomonę. Tik, deja, vienu atveju nusprendžiama, kad tai yra nuomonė, kitu, kad tai - nusikaltimas. Ir nusprendžia, kaip minėjau, ne normalus, o politizuotas teismas.

KT yra politinio susidorojimo įrankis. Kadangi iš Vakarų atkeliauja globalizatijos idėjos ir kitokios „vertybės", KT negali neveikti atitinkamai, nes yra spaudžiami tų, kurie juos paskyrė. Pati KT paskirtis yra iškreipta, o tas yra blogai", - reziumavo H.Žukauskas.