Gamtos mėgėjas šiaulietis Petras Turskis turi ypatingą globotinę - 30 kamienų liepą, kuri aplinkinių jau praminta Girinio liepa. Šis medis puikuojasi Žadvainių girininkijoje (Rietavo urėdija). Pasak vyro, Lietuvoje tai bene vienintelė liepa, turinti tiek daug kamienų.
Atrado netikėtai
Pasakojimą apie įspūdingą medį vyras pradėjo nuo atradimo: „Šią liepą aš prižiūriu, nes esu miško, kuriame ji auga, savininkas. Ši liepa nėra sena - jai tik 80 metų. Anksčiau šioje vietoje buvo ūkis, tačiau kai jo gyventojai buvo ištremti į Sibirą, taip viskas ir sunyko. Kai atgavau savo tėvų žemę, iš karto apėjau savo valdas, taip šią liepą ir suradau. Žiūriu, krūmuose įdomus medis, pradėjau skaičiuoti kamienus. Liepą aptvėriau, kad visuomenė galėtų ją pamatyti“.
P.Turskis akcentavo, jog netoli šio ypatingo medžio esantis upelis rudenį ir pavasarį užkerta priėjimą prie liepos.
„Jis kaip koks Nemunas, padarau lieptelį, bet vanduo vis jį nuneša, išardo, dar šalia gyvenantys bebrai šunybių prikrečia, taigi liepą geriausia pamatyti vasarą“, - kalbėjo jis.
Pasak pono Petro, ypatingos priežiūros šiam didingam medžiui nereikia, svarbu, kad aptvertas, pasak vyro, taip kultūringiau atrodo.
Matavimai skiriasi
Tiesa, jokių liepžiedžių nuo gražuolės Girinio liepos nenusiskinsi, nes vieta - aukštapelkė, be to, aptverta.
„Liepos storis, kai aš matavau, buvo 8 metrai ir 80 centimetrų, tačiau kai gamtininkai atvažiavę matavo, mažiau paskaičiavo. Čia santykinis matavimas, juk miške medžiai matuojami krūtinės aukštyje, o ta krūtinė gali būti ir du metrai, ir metras. Tai tokia ir situacija, - aiškino P.Turskis. - Pasak vyro, jo globojamoje liepoje paukščiai čiulba, tačiau nesiperi. Bandžiau valyti kamienų tarpus, kad jie nepūtų, tai net rankos negalima įkišti. Matavau ir kamienus atskirai, didžiausi kamienai yra apie 60 centimetrų skersmens, o mažiausi - apie 15-20 centimetrų.“
Girinio liepa anksčiau turėjo 31 kamieną, tačiau vienas nupuvo. O kad tų kamienų ateityje padaugės, pasak pono Petro, nėra šansų.
„Nebėra galimybių ten niekam išlįsti jau, kitas dalykas, tie patys kamienai pradės nykti ir lūžti“, - teigė jis.
Vienintelė tokia liepa
Daugiakamiene liepa žmonės daugiausia gėrisi internete. P.Turskis neslėpė, jog nori, kad apie šį medį sužinotų kuo daugiau žmonių.
„Džiugu, kad Žadvainių girininkija turi tokį medį, kurio niekas kitas neturi. Išgirstu, kad viena liepa tai 13, tai 16 kamienų turi, bet tokios, kaip maniškė, nėra. Medkirčiai juokauja, kad gali nukirsti šią liepą, esą bus medienos, tai aš atsakau, aš jus nukirsiu tada“, - kvatojo P.Turskis.
Paklaustas, iš kur paveldėjo tokią meilę gamtai, ponas Petras teigė, jog jau nuo vaikystės gamta jam buvo viskas.
„Aš gimiau Sibire, daug metų užsiiminėjau sportiniu turizmu, keliavau, į kalnus ėjau, upėmis plaukiau, urvuose lankiausi. Kad ir blogas oras būna, tačiau gamta yra gyvenimas. Visi gyvena joje, ir mes, žmonės, tik esame nuo jos nutolę per daug, - sakė jis. - O Lietuva - graži, žalia šalis, kai nuvažiuoji į pusdykumes, matai - augmenijos nėra. Lietuvos žmonės dažnai neįvertina, kas yra žaluma, kas yra vandens kaina. Nuvažiuokite į kokią Sacharą ir pabandykite pagyventi. Nėra kapšo pinigų, o reikia ir gert, ir valgyt, ir kas tada? Amen.“
Gamta - visas gyvenimas
P.Turskis prisipažino, jog savo sodyboje, netoli garsiosios liepos, jau keletą metų nesėkmingai bando eglaitėmis užsodinti kiemą, tačiau niekaip nesiseka.
„Šernai visą laiką išknisa. Labai įdomios ten ir samanos, per jas niekas neįsiskverbia. Natūraliai nukritusi medžio sėkla per šias samanas neprasimuša, žūva. Bandžiau padėti, bet kad tie šernai kipšai knisa, randa šaknų. Užauga tik dvi trys eglaitės“, - teigė pašnekovas.
Paklaustas, kiek laiko praleidžia miške, vyras juokiasi, esą vasarą tikrai mažai namie būna.
„Pagyvenu miške ir mėnesį, ir ilgiau. Draugai visi žino mane - Girinis Petras, ir viskas tuo pasakyta“, - juokėsi P.Turskis.
