A.Landsbergienės mokyklų septynmečiams - pasakos apie dviejų princų meilę

„Tolerancijos savaitę pradėjome su mažaisiais“ - taip Tolerantiško jaunimo asociacija feisbuke viešai pranešė apie tai, kad jau organizuoja ir veda įvairius „pasikalbėjimus“ su Vilniaus pradinukais. Kaip skelbia pati TJA, 2017 m. lapkričio 17 d. vienoje iš Vilniaus mokyklų šie „pasikalbėjimai“ su 1-2 ir 3-4 klasių moksleiviais vyko „apie supratimą, pažinimą ir pagarbą“.

Nors tolerantiškas jaunimas to nenurodė, minima mokykla yra A.Landsbergienei priklausanti Karalienės Mortos mokykla. Tai atskleidžia pačios mokyklos feisbuko paskyros tos pačios dienos įrašas apie joje vykusius Tolerantiško jaunimo asociacijos užsiėmimus. Visi kalba puse lūpų - A.Landsbergienės mokykla giriasi, kad vyko užsiėmimai, bet nenurodo jų turinio, o Tolerantiško jaunimo asoaciacija giriasi turiniu, bet nenurodo, kuri mokykla buvo juos priėmusi. Sujungę taškus gauname aiškų situacijos vaizdą.

Atvirai brukama seksualinių mažumų ideologija

„Supratimo, pažinimo ir pagarbos“ lozungas abstraktus, bet TJA nepalieka mūsų nežinioje - pasirodo, „pasikalbėjimuose“ asociacijos nariai 1-2 ir 3-4 klasių moksleiviams seka pasakas iš knygos „Gintarinė širdis“. Atsivertus knygą jau pirmoje pasakoje paaiškėja, kad ši knyga turi įprastinėms pasakoms nebūdingų elementų - čia atvirai brukama LGBT (seksualinių mažumų judėjimo) ideologija. To neslepia ir pati TJA, kuri šią pasakų knygą apibūdina kaip tokią, kurioje kalbama apie „šeimas sukuriančius vienos lyties asmenis“.

Šioje knygoje randame „Pasaką apie karalaitę, batsiuvio dukterį ir dvylika brolių, lakštingalom giedančių“. Joje pasakojama, kaip daugelis jaunikaičių bandė užkariauti karalaitės širdį. Nė vienam nepavyko. Galiausiai karalaitės širdį užkariavo jaunuoliu apsimetusi batsiuvio duktė. Karalaitė ir batsiuvio duktė prisiekė būti kartu, kol mirtis išskirs, ir susituokė. Tik iškart po vestuvių įvyko sukrečiančiai netikėtas dalykas: karalaitė suprato, kad jaunuoliu apsimetusi batsiuvio duktė nėra jaunuolis. Vis tik didelių problemų dėl to karalaitei nekilo. Priešingai, karalaitė atpažino, kad jos sutuoktinė - vaikystės draugė, kurios „skaisčios akys jai kasnakt sapnuodavosi“. Po to aprašoma, kaip sutuoktinės leidosi į kelionę ieškoti batsiuvio dukters brolių. Kelyje, kaip dažnai pasitaiko ir įprastose pasakose, sutinkama senolė. Tik čia ta sutiktoji senolė kiek „patobulinta“ - ne tik nurodė karalystę, kur bus galima rasti ieškomus brolius, bet ir nepagailėjo neįkainojamo patarimo: „Bet saugokitės - jei kas nors pamatys jus, susikibusias už rankų, apsikabinusias ar besibučiuojančias, gyvos neištrūksite. Ten žmonės nežino, kas yra meilė.“ Šios karalystės valdovas, aišku, senolės žodžius pateisino: aptikęs besibučiuojančias sutuoktines pasakė, kad šitoje karalystėje „uždrausta mylėti“, ir sutuoktines pasiūlė sudeginti. Visgi, lemiamu momentu jos buvo išgelbėtos nuo laužo, o karaliui baigėsi kiek liūdniau: „didžiulis vėjas, pagavo jį į sūkurį, iškėlė ir nunešė nežinomais keliais“. Kai kurie karalystės gyventojai tuomet pasiteiravo, kaip reikės gyventi be valdovo. Karalaitė patikino, kad valdovas valstybei visiškai nebūtinas, tereiks priprasti gyventi pagal pagrindinį įstatymą: „Visi skirtingi - visi lygūs“.

Kitoje pasakoje „Kaip karaliaus sūnūs išminties ieškojo“, nenusižengiant „lyčių lygybės“ (angl. gender equality) standartams, galime atrasti dar vieną ideologinę pasakėlę apie karalaičio ir jaunikaičio „meilę“.

Pasinaudojo teismų maratono spraga

Ar TJA atstovai turi teisę Lietuvos pradinėse mokyklose septynmečiams sekti tokio turinio pasakas? Lietuvos edukologijos universitetas - pasakų rinkinio „Gintarinė širdis“ leidėjas - 2014 m. kovo mėn. patvirtino taip nemanąs, kuomet pats sustabdė šios knygos platinimą, ją pavadinęs „žalinga bei primityvia ir angažuota homoseksualizmo propaganda“. 2014 m. balandį Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos priimtoje išvadoje teigiama, kad knygoje pateikiama informacija žalinga nepilnamečiams ir rekomenduojama ją platinti specialioje pakuotėje su žyma „N-14“. Knygos autorė Neringa Mikalauskienė protestuodama prieš „diskriminaciją“ kreipėsi į teismą. Po teismų maratono Aukščiausiasis teismas nutartimi grąžino bylą atgal į Apygardos teismą, kuriame ir paaiškės galutinis knygos likimas. Na, o kol paaiškės, Tolerantiško jaunimo asociacija be jokių „N-14“ apribojimų su šiuo pasakų rinkiniu pradėjo žygį per Lietuvos pradines mokyklas.

Tolerantiško jaunimo asociacijos viešai skelbiamoje nuotraukoje, iš A.Landsbergienės valdomoje Karalienės Mortos mokykloje vykusios „pamokėlės“, aiškiai matyti bent dvi dešimtys vaikų. Ar visų jų tėvai buvo informuoti dėl vaikams skaitomų pasakų turinio? Ar buvo gautas nedviprasmiškas ir aiškiai išreikštas tėvų pritarimas dėl vaiko dalyvavimo TJA „pamokėlėje“? Ar veikiau, naudojantis minėta Aukščiausiojo Teismo palikta spraga, „Gintarinės širdies“ pasakos A.Landsbergienės valdomos Karalienės Mortos mokykloje traktuotos kaip eilinės pasakos (kaip nesiskiriančios nuo, pavyzdžiui, H.K.Anderseno „Bjauriojo ančiuko“) ir dėl to tėvai nebuvo informuojami apie „pamokėlių“ turinį?

Aptartas agresyvios seksualinių mažumų ideologinės propagandos sklaidos Lietuvos pradinėse mokyklose atvejis yra konkreti tinkama galimybė pademonstruoti, jog pradinių klasių moksleiviai nėra LGBT socialinių inžinierių eksperimentinė medžiaga, o pati Lietuva nėra LGBT ideologų eksperimentų arena. Todėl būtina griežtai pareikalauti, jog TJA ir jos siūlomas „pamokas“ įsileidžiančių mokyklų, taigi ir A.Landsbergienės valdomos Karalienės Mortos mokyklos, atstovai atsakytų į pateiktus klausimus.



Rimantas Jonas Dagys, Parlamentinės grupės „Už šeimą“ pirmininkas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys:

Apie Tolerantiško jaunimo asociacijos žygius per mokyklas ir jų sekamas pasakas apie dviejų princų meilę dar neteko girdėti, bet būta ir kitų signalų, kuriuos gavau iš sunerimusių tėvų, pedagogų. Todėl, kaip jau žinote, ir kreipiausi į švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę prašydamas atsakymų dėl viešosios įstaigos „Įvairovės ir edukacijos namų“ vedamų mokymų lytinio švietimo temomis turinio.

Tėvai ir pedagogai susitikimuose ir laiškais informuoja, kad minėtos įstaigos pateikiama medžiaga yra pagrįsta LGBT nuostatomis ir mokymu apie „socialinę lytį“, „galimybę išbandyti įvairias lytinės tapatybės ir nestereotipinius lyties raiškos būdus“, jų mokymuose teigiama, kad „svarbu, jog vaikai suprastų savo socialinės lyties tapatybę ir tai, kad jie neprivalo tilpti į binarės lyčių sistemos rėmus“. Jaunimas yra jautrus informacijai ir lengvai pasiduoda įtakai, todėl tėvai ir mokytojai kelia pagrįstus klausimus. Suaugę žmonės turi prisiimti atsakomybę ir nuspręsti, ko norime išmokyti jaunuomenę: žongliruoti lytimis bei lengvabūdiškai santykiauti, kadangi galima apsisaugoti nuo ligų ir nėštumo, ar lytiniais santykiais užsiimti suprantant savo bei kito žmogaus vertę, moralinę atsakomybę už savo veiksmus, orientuojantis į ilgalaikius santykius ir tik tuomet rūpinantis „saugumu“. Ši dilema programoje lyg jau buvo išspręsta, tačiau pasiekianti informacija sudaro įspūdį, kad jos nesilaikoma.

Tad ministrės paprašiau atsakyti, ar „Įvairovės ir edukacijos namų“ mokymų turinys lytinio švietimo temomis yra suderinamas su 2016 m. švietimo ir mokslo ministro patvirtintomis Sveikatos ir lytinio ugdymo ir rengimo šeimai bendrosios programos nuostatomis. Pasiteiravau, ar viešoji įstaiga „Įvairovės ir edukacijos namai“ turi tinkamą akreditaciją, leidžiančią organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus pedagogams ar moksleiviams ir ar šie mokymai yra apmokami mokinio krepšelio lėšomis.

Atsakymo iš ministrės dar negavau, dar yra laiko iki 20-osios dienos, kai turėčiau jį gauti. Bet pagal tėvų ir pedagogų reakciją ir pasipylusius laiškus dėl lytinio švietimo mokyklose supratau, jog užkabinau jautrią temą ir kad vyksta abejotini procesai.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“