Automobilių stovėjimas - kaip prakeiksmas

Pastaraisiais metais Vilniaus savivaldybė vis labiau plečia mokamų automobilių stovėjimo vietų plotus. 2017 m. apmokestinus automobilių stovėjimą Žvėryne, buvo tikinama, jog toks sprendimas priimtas dėl gyventojų gerovės. Esą nuolatiniai skundai dėl netvarkingai statomų automobilių dabar pasibaigs. Kadaise ir Upės gatvės dalis prie Baltojo tilto buvo neapmokestinta. Tačiau tokie laikai - jau praeitis. Nuo 2009 m. sostinės savivaldybė padidino mokamų stovėjimo vietų skaičių tris kartus - nuo 4000 iki 12000 vietų.

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė, vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą įvedimo tikslas yra reguliuoti transporto eismo srautus, skatinti alternatyvius kelionių būdus, pagerinti gyvenamosios ir miesto aplinkos ekologinę būklę. „Vietinė rinkliava pradedama rinkti, atsižvelgiant į viešąjį ir gyventojų interesą, eismo saugumą, įvertinant galimybes naudotis stovėjimo vietomis, siekiant sudaryti sąlygas, kad piko metu stovinčių automobilių kiekis neviršytų 85 proc. stovėjimo vietų užimtumo atskirose teritorijose“, - sako direktorė. Ji tikina, kad iš rinkliavos gautos lėšos patenka tiesiai į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą: „Surinktos vietinės rinkliavos lėšos skiriamos Vilniaus miesto viešojo transporto sistemos, dviračių infrastruktūros, automatizuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos, automobilių statymo infrastruktūros eksploatavimui, renovacijai ir plėtrai užtikrinti.“ Įdomu tai, kad palyginus su 2004 m. surinktomis lėšomis, pernai jų surinkta 12 kartų daugiau - per 12 mln. eurų. Regis, ir infrastruktūra savivaldybėje turėtų būti tiek kartų pasistiebusi nuo 2004 m.

Paskutinį kartą rinkliavos įkainiai buvo keisti 2017 m. Tuomet, kai buvo apmokestintas automobilių stovėjimas Žvėryne. „Remiantis augančiu automobilių skaičiumi ir zonų užimtumo rodikliu, mėlynojoje zonoje nustatyta 2,5 Eur rinkliava už valandos stovėjimą, raudonoje - 1,5 Eur. Geltonosios ir žaliosios zonų įkainiai nepasikeitę nuo 2005 metų“, - sakė M.Gusarovienė.

Įdomus sutapimas, kad 2016 m. buvo baigtas teismo procesas, kuriuo bankui „Nordea“ iš „Susisiekimo paslaugų“ buvo priteista 7 milijonai eurų dėl automatizuotos šviesoforų reguliavimo sistemos. Ją, kaip vieną iš surenkamų lėšų panaudojimo sritį, minėjo ir įstaigos vadovė. Ginčas kilo dėl to, kad dar 2006 m. „Susisiekimo paslaugos“ su „Urbico“ pasirašė 42 mln. eurų vertės paslaugų sutartį dėl naujos šviesoforų reguliavimo sistemos, kuri turėjo sudaryti galimybę atsirasti vadinamiesiems žaliems koridoriams. 2008 m. lapkritį projektas turėjo būti baigtas, tačiau laiku atidarytas buvo tik vienas iš planuotų šešių koridorių.

Projektą finansavusiam bankui „Nordea“ buvo perleistos rangovų reikalavimo teisės. Penkerius metus „Susisiekimo paslaugos“ ginčijo savo įsiskolinimą bankui ir tikino, kad darbai atlikti su daugiau kaip 7 mln. eurų vertės defektais, be to, užbaigti bei perimti žymiai vėliau nei nurodo rangovai. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas šiuos argumentus atmetė. Teismas priteisė „Nordea“ bankui palūkanas nuo priteistos skolos už visą ginčo laikotarpį, o taip pat iš „Urbico“ bankui „Nordea“ priteisė virš 53 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Interviu su Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariu Algiu STRELČIŪNU:

- 2016 m. teismas priteisia „Susisiekimo paslaugoms“ 7 mln. eurų ir daugiau kaip 10 metų nekeisti rinkliavų įkainiai pakeliami. Sutapimas?

- Kas gali paneigti... Tai gali būti vienas iš sprendimo būdų. Jeigu yra išlaidos, jas reikia padengti. Tik gražia forma. Ne viskas būna dėl gyventojų gerovės.

Jeigu problema būtų sprendžiama apmokestinimu, tuomet surenkamos lėšos turi būti investuotos į automobilių stovėjimo aikštelių didinimą. Kitu atveju tai nėra sprendimo būdas. Juk didžioji dalis dviračių takų buvo įrengta iš ES lėšų, kam sakyti, kad iš rinkliavos.

Kardinalių sprendimų trūksta. Kaip ir pačios savivaldybės iniciatyvos. Ne kartą teikiau savivaldybei įvairius siūlymus. Pavyzdžiui, galėtų atsirasti daugiaaukštės stovėjimo aikštelės. Savivaldybei buvo siūloma nusistatyti gatvių ribų raudonąsias linijas prie gyvenamųjų namų, tuomet būtų galima išplėsti automobilių stovėjimo aikšteles. Pavyzdžiui, buvo paruoštas detalusis planas, pagal kurį galėtų automobilių stovėjimo zona Lazdynuose padidėti 30 proc. Žaliųjų vejų, ant kurių dabar praktiškai ir statomi automobiliai, sąskaita. Žmonės rizikuoja, stato taip automobilius, o tada anksti ryte išvažiuoja, kad jo nenubaustų. Tai visiems žinoma praktika, reguliariai savivaldybė tokius gyventojus apdovanoja baudomis. Bet į siūlymus savivaldybė nereaguoja.

Su šviesoforais yra ir kita problema, STOP juosta nubrėžta per arti ir neįmanoma matyti, koks signalas dega. Domėjausi, paaiškėjo, kad galima nuleisti šviesoforus ir žemiau, bet pasirodo, kad praktika paimta iš Vokietijos. Tačiau ten tokia praktika taikoma autobanuose, kuriuose yra didelis greitis.

- Piktybiškai nenorima priimti reikalingų sprendimų?

- Nemanau, kad piktybiškai. Manau, kalti prioritetai, todėl neįsigilinama į šias problemas. Jas reikia spręsi žiūrint į perspektyvą. Kodėl neįrengiama daugiau skirtingų lygių sankryžų, kodėl vis dar nėra Šiaurinės gatvės, kodėl didžiausi kamščiai Liepkalnyje iki šiol nesprendžiami. Gerinant susisiekimą, tai turėtų būti prioritetai. Jeigu meras gyvena senamiestyje, galbūt į darbą eina pėsčias, tuomet tokių problemų ir nemato.

***

Savivaldybės kuriozai

Ieškant automobilių stovėjimo sostinėje problemų sprendimo būtų, savivaldybei vis nepavyksta priimti tinkamų sprendimų. 2017 m. už 30 tūkst. eurų buvo atidarytos „Statyk ir važiuok“ aikštelės, kurios turėjo paraginti gyventojus automobilius palikti atokesnėse miesto dalyse, o į darbus vykti viešuoju transportu. Tačiau šios nuolat būdavo tuščios. Pernai savivaldybė netgi keturis kartus sumažino mokestį už galimybę tokioje aikštelėje palikti automobilį visai dienai. Rinkliava sumažėjo nuo 2 eurų iki 0,5 euro.

Kitas įdomus atvejis - automobilių stovėjimo apmokestinimas Santaros miestelyje. Čia UAB „Santarų parkavimo paslaugos“ įsipareigojusios įrengti 7 skirtingo dydžio stovėjimo aikšteles. Bet kurioje iš jų palikti automobilį valandai kainuotų 60 centų. Gyventojai jau dabar skundžiasi, jog po tokio sprendimo šalia miestelio esančių daugiabučių kiemai neapsigina ne tik ligonių, lankytojų, bet net medicinos darbuotojų automobilių, o į didžiausią 1200 vietų aikštelę įvažiuoti galima tik iš Molėtų plento, o vienintelė galima kryptis išvažiavus iš aikštelės - link Molėtų. Sukti link centro prie šviesoforo draudžia ištisinė linija.