1 nuotr.Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko pasitarimas dėl Šv.Jono bažnyčios su bokštu atstatymo. Projekto įgyvendinimui bus renkamos lėšos ne tik iš privačių rėmėjų. Taip pat bus kreipiamasi tiek į Lietuvos, tiek į Vokietijos vyriausybes.
„Pasitarimo metu buvo aptartas sutarties tarp evangelikų liuteronų bendruomenės ir projektuotojų pasirašymas. Sutartis yra parengta ir bus pasirašyta artimiausiu metu", - pasakojo Savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas.
Diskutuota ir lėšų, skirtų projekto įgyvendinimui, klausimu.
Anot pašnekovo, dėl lėšų skyrimo Šv. Jono bažnyčiai atstatyti bus komunikuojama ir su Vokietijos vyriausybe.
Numatoma, kad vasaros viduryje jau turėtų pasirodyti specialiai šiam projektui sukurta interneto svetainė. „Bus organizuojamas aukų rinkimas iš privačių rėmėjų: tiek pavienių, tiek organizacijų. Aukų rinkimo darbo pradžią siejame su naujo interneto tinklalapio paleidimu, kuris bus parengtas vasaros viduryje. Jame taip pat bus nurodytos tiesioginio projekto rėmimo galimybės", - kalbėjo patarėjas.
Pasak R.Zulco, archeologinius darbus bažnyčios teritorijoje ir toliau vykdys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė.
Vyriausiojo patarėjo teigimu, pasitarime buvo atkreiptas dėmesys į objektų, atstatymo problematiką Klaipėdos mieste.
„Stebint situaciją dėl Pilies bokšto atstatymo piliavietėje, matome analogiją kalbėdami ir apie Šv. Jono bažnyčios su bokštu atstatymą. Todėl manome, kad turėtų atsirasti kažkokie bendri principai, numatantys, kaip turėtų vykti bendradarbiavimas tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir evangelikų liuteronų bendruomenės, kuri yra bažnyčios statytoja, ir tarp Valstybinio kultūros paveldo komisijos", - situaciją komentavo R.Zulcas.
1944 m. Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu Šv. Jono bažnyčia buvo apgadinta. Pažeidimai buvo lengviau pataisomi nei 1854 metų gaisro pasekmės. Tačiau visoms Vakarų krikščionybės apraiškoms priešiškai nusiteikusi sovietinė valdžia bažnyčios bendruomenei negrąžino ir remontuoti neleido. Apleista bažnyčia stovėjo apdegusiomis sienomis ir apgadintu stogu. Jos sienos imtos ardyti, o plytos ruošiamos antriniam naudojimui. Po kelerių metų griuvėsiais virtęs pastatas buvo galutinai nugriautas.
