Beždžionė tapo baisesnė už liūtą

Lietuvoje yra privačių asmenų, auginančių liūtus, tigrus ir pumas, bet Aplinkos ministerijos valdininkams užkliuvo tik japoninę makaką savo zoosodyboje apgyvendinęs salantiškis Mindaugas Ivanauskas. Skyrę baudą už laikyti laukinius gyvūnus draudžiančio įstatymo pažeidimą, klerkai liepė ją neatlygintinai perduoti. Tik kas ją imtų, nepasakė, nes puikiai žino, kad mūsų šalyje tokio gyvūno perduoti tiesiog nėra kam.

Svajonės link

Pačiuose Salantuose (Kretingos rajonas) įsikūrusios privačios zoosodybos šeimininkas 38 metų M.Ivanauskas savo gyvenimą su gyvūnais susiejo dar mokykloje. Vyras puikiai prisimena, kaip jam, dar tik vienuolikmečiui, 1984-aisiais miesto vidurinės mokyklos direktorius padovanojo Kaukazo fazaną.

Šį faktą salantiškis ir laiko simboline savo zoosodybos kūrimo pradžia. Per tuos metus ji gerokai išsiplėtė ir dabar čia gyvena apie 150 pačių įvairiausių gyvūnų, daugiausia - paukščių.

„Visada svajojau dirbti zoologijos sode. Ši svajonė neišsipildė, tad pats įkūriau zoosodybą“, - pradėdamas pasakojimą apie savo augintinius šypsojosi M.Ivanauskas.

Šioje ne tik Lietuvoje žinomoje zoosodyboje galima apsilankyti nemokamai, nes bilietai į ją nepardavinėjami. Tuo ypač naudojasi ne tik šalia esančios šio miesto gimnazijos pedagogai ir moksleiviai. Gyvūnams galima skirti savanorišką auką, koks jos dydis - nusprendžia pats svečias.

„Paaukoja - labai gerai, nepaaukoja - irgi gerai. Svarbu, kad žmonės pamatytų gyvūnus ir išeitų nors kiek laimingesni“, - sakė „Respublikai“ M.Ivanauskas.

Šitaip surenkamų pinigų išlaikyti gyvūnams neužtenka, tad jie tiesiogine šio žodžio prasme suvalgo ne tik M.Ivanausko atlyginimą, kurį jis gauna sargaudamas Salantų gimnazijoje, bet ir vyro neįgalumo pašalpą.

Ožį išmainė į beždžionę

M.Ivanausko zoosodybą, kaip ir visas kitas, kiekvienais metais tikrina aplinkosaugininkai ir veterinarai. Ir iki praėjusių metų nė su viena iš šių institucijų nekilo jokių problemų.

Tačiau viskas pasikeitė, kai 2010 metų lapkritį iš Rygos zoologijos sodo į Salantus atkeliavo beždžionė - japoninė makaka.

„Draugauju su daugeliu Baltijos šalių zoologijos sodų. Tad kai man latviai pasiūlė šią beždžionę, sutikau iš draugiškumo. Juk ji nebijo šalčio ir gali mūsų gamtinėmis sąlygomis gyventi lauke. Be to, ji negali būti laikoma kartu su kitomis makakomis. Ją išaugino žmonės ir kitos beždžionės ją paprasčiausiai sudraskytų, todėl Rygos zoologijos sodo darbuotojai neturėjo jos kur dėti. Išmainiau ją į Kamerūno ožį“, - prisiminė visų savo bėdų pradžią M.Ivanauskas.

Salantiškis neslepia, kad prieš parsiveždamas makaką tarėsi su Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus darbuotojais. Nes žinojo, kad dar 2009 metų rugsėjį priimtas nutarimas, draudžiantis privatiems asmenims laikyti laukinius gyvūnus.

„Man pasakė, kad net minties tokios neturėčiau. Neva draudžia įstatymas. Tačiau patarė, kad jei beždžionė bus įvežta Klaipėdos rajone veikiančio privataus gamtininkų centro „Mini Zoo“ vardu, viskas bus gerai. Jei ne - konfiskuos. Labai nustebau, kaip tai gali būti, nes tiek mano zoosodybos, tiek „Mini Zoo“ statusas yra vienodas. Todėl pyktelėjęs beždžionę ir parsivežiau“, - tvirtino M.Ivanauskas.

Bauda ir konfiskacija

Japoninė makaka tapo tikra Salantų zoosodybos įžymybe, džiuginančia ne tik lankytojus, bet ir patį šeimininką.

Tačiau po praėjusių metų rugsėjį įvykusio patikrinimo ji salantiškiui tapo ir didžiausiu galvos skausmu.

Zoosodyboje apsilankęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta už laukinių gyvūnų laikymą reglamentuojančio įstatymo pažeidimą surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą.

Išnagrinėjus administracinę bylą, gruodžio 10 d. M.Ivanauskui skirta 300 litų bauda ir liepta japoninę makaką neatlygintinai perduoti. Tai turėtų būti padaryta iki šių metų kovo 10 d.

Pasak M.Ivanausko, minėtas įstatymas neliečia laikančių mažiau nei dešimt laukinių gyvūnų, todėl dar lapkričio pabaigoje jis kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydamas tikslesnio išaiškinimo ir patarimo. Oficialaus atsakymo nesulaukė iki šiol. Tik telefonu Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius griežtai pasakė, kad leidimo laikyti makaką gali net nesitikėti.

Salantiškis įtaria, kad ministerijos valdininkai specialiai delsė, laukdami, kol administracinės bylos sprendimas įsiteisės.

„Baudą, gavęs invalidumo pašalpą, aš sumokėsiu. Bet mane įpareigojo ir neatlygintinai perduoti beždžionę, tačiau nepasakė kam. Lietuvoje tokios institucijos nėra. Ją galėtų priglausti tik Kauno zoologijos sodas. Tačiau jo darbuotojai puikiai žino situaciją ir patikino, kad to negali padaryti. Rygos zoologijos sodas atsisakė priimti atgal. Net neįsivaizduoju, ką reikės daryti. Beždžionės užmigdyti tikrai neleisiu. Jei reikės, kreipsiuosi į teismą, o jei prireiks - ginsiu ir su šakėmis rankoje“, - tvirtino M.Ivanauskas.

Įstatymas galioja tik vienam?

Į kampą įspraustas salantiškis neatmeta galimybės, kad tapo savotišku atpirkimo ožiu. Neva taip Aplinkos ministerijos valdininkai nori įrodyti, kad minėtas nutarimas dėl laukinių gyvūnų laikymo tikrai veikia, o ne egzistuoja vien tik popieriuje.

„Mano kolegos iš visos Lietuvos stebisi ir klausia, kodėl ant manęs taip užsisėdo. Ir juokauja, kad, matyt, norėta nemokamai Kauno zoologijos sodo kolekciją papildyti. Bet manau, kad jie mane pasirinko specialiai. Aš turiu tik beždžionę, o kiek Lietuvoje yra neteisėtai laikančių liūtus, tigrus, pumas ir kitus laukinius žvėris, įvežtus į šalį po 2009 m. rugsėjo 1 d. Juk tai ne karosai tvenkinyje - visi mato ir žino. Tačiau jie yra turtingi ir labiau žinomi, todėl jų niekas neliečia. Apsimeta, kad jų nėra. Matyt, bijo pajudinti, nors įstatymai galioja visiems“, - piktinosi M.Ivanauskas.

Privačios Salantų zoosodybos šeimininkas vylėsi, kad paviešinus šią situaciją koks nors sprendimas bus priimtas. Ir jei jis yra palankus laikantiems liūtus, turi būti palankus ir laikantiems beždžiones.

Toli iki zoologijos sodo

Vakar Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas S.Paltanavičius „Respublikai“ patvirtino, kad privatūs asmenys jokių beždžionių Lietuvoje laikyti negali.

Jo teigimu, M.Ivanausko priekaištai dėl kitų jo kolegų, laikančių liūtus, tigrus, pumas ir kitus laukinius gyvūnus, yra nepagrįsti.

„Tik laiko klausimas, kada jie bus įregistruoti kaip zoologijos sodai. Šiuo metu vyksta registracijos procesas. Jie yra sudarę visas tam reikalingas sąlygas. O Mindaugui iki zoologijos sodo dar labai toli. Jis gyvūnus laiko kieme“, - neabejojo sprendimo palikti M.Ivanauską be japoninės makakos teisingumu S.Paltanavičius.

Kartu ir patvirtindamas, kad minėtus laukinius žvėris laikantys salantiškio kolegos taip pat pažeidinėja įstatymą, nes oficialiai dar neturi gavę zoologijos sodo statuso. Ir neaišku, kada dar jį gaus.

Paklaustas, kodėl esant draudimui laikyti beždžiones jų šeimininkai, nieko nesibaimindami, dažnoje šventėje siūlo už pinigus nusifotografuoti su savo augintiniais, S.Paltanavičius patikino, kad ilgai tai nesitęs.

„Kiek aš žinau, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas visus tokius beždžionių šeimininkus jau perspėjo apie gresiantį konfiskavimą“, - sakė aplinkosaugininkas.

Paklaustas, kur M.Ivanauskui dėti makaką, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos agentūros vedėjas R.Kašėta sakė, kad Aplinkos ministerijos nurodyme aiškiai parašyta, kad ją reikia perduoti institucijai, turinčiai leidimą laikyti laukinius gyvūnus.

„Kiek aš žinau, Kauno zoologijos sodas yra vienintelis šalyje tai galintis daryti“, - tvirtino R.Kašėta.

Tačiau M.Ivanausko tai neguodžia - Kauno zoologijos sodas makakos neima, nes su namie augintu gyvūnu gentainiai paprasčiausiai nesugyventų.