Nors bibliotekininkai, kaip ir kiti kultūros darbuotojai, jau seniai guodžiasi mažomis algomis, iš valdžios dėmesio sulaukia tik pažadų forma bei naujų kompetencijų užkrovimu.
Finansai menki
„Dalyvaujame įvairiausiuose mokymuose, o mūsų atlyginimai - nė iš vietos. Vyko „Bibliotekos pažangai 2“ pristatymas, kuriame dalyvavo mūsų premjeras, jis pažadėjo, kad situacija keisis, bibliotekininkams algos kils. Labai daug yra bibliotekininkų, kurie gauna minimalią algą, tai yra šiek tiek daugiau, nei dirbantys nekvalifikuotą darbą. Antrą metų pusmetį bus paskirstyti 24 milijonai litų, tikimės, kad padėtis pasikeis“, - kalbėjo Lietuvos bibliotekininkų draugijos vadovė Alina Jaskūnienė.
Šalies bibliotekoms trūksta pinigų fondams komplektuoti, anot pašnekovės, tai labai didelė problema.
„Mes net nesugrįžtame į prieškrizinį lygį šiuo požiūriu. 2008 metais viešosioms bibliotekoms knygoms įsigyti turėjome 8,9 mln. litų. Tačiau 2009 metais lėšos buvo labai sumažintos, prasidėjus krizei, sumažintos iki 2,4 mln. litų. Šiais metais knygoms, garso, vaizdo dokumentams skirta 5,8 mln. litų, o duomenų bazėms - 413 tūkst. litų“, - aiškino Lietuvos bibliotekininkų draugijos vadovė.
Anot jos, bibliotekos verčiasi kaip išmano. A.Jaskūnienė tikino, jog pirmenybę, pavyzdžiui, Birštono viešoji biblioteka, kurioje moteris eina direktorės pareigas, teikia vaikų literatūrai, klasikai, lietuvių literatūrai.
„Šias knygas perkame pirmiausia, paskui, kas lieka, įsigyjame populiariąsias knygas. Žmonės labai domisi naujomis knygomis, - tvirtino ji. - Aišku, skaudžiausia yra dėl vaikų, nes kai būna tik keli vaikų knygų egzemplioriai, o norinčiųjų paskaityti daug, kyla nepatogumų.“
Ateina skaitytojų, kurie domisi fantastikos knygomis ir tikisi atrasti naujausių šio žanro knygų, tačiau tenka nusivilti.
„Mūsų skaitytojai labai įvairūs, džiaugiamės, kad jaunimas labai domisi knygomis, todėl jauniems žmonėms turi būti skiriama daug dėmesio. Reikia užsiauginti išsilavinusią kartą“, - kalbėjo A.Jaskūnienė.
Mažina atskirtį
Kultūros ministras Šarūnas Birutis gyrėsi, jog vien pernai viešosiose bibliotekose gebėjimus naudotis informacinėmis technologijomis pagerino daugiau kaip 21 tūkst. gyventojų.
Už tai ačiū sakyti reikia paslaugiems bibliotekininkams, kuriems „prikabinama“ vis daugiau funkcijų.
„Kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija vykdome projektą, bibliotekininkai dabar mokosi, jie savo bendruomenėse galės konsultuoti duomenų apsaugos klausimais. Tai žmonėms aktualu šiais laikais, bibliotekininkai įgyja vis naujų kompetencijų, pareigų, bet alga nuo to nesikeičia. Tai nėra teisinga mūsų atžvilgiu“, - sakė Alina Jaskūnienė.
Skeptikai teigia, jog bibliotekos praranda savo tikrąją funkciją - sudominti knyga, o tampa tarsi socializacijos centrais, kuriuose mokoma kompiuterinio raštingumo, į kuriuos žmonės ateina prisiglausti, susimokėti mokesčius ir panašiai.
Anot A.Jaskūnienės, tai nėra blogai, nes bibliotekos mažina socialinę atskirtį tarp žmonių, juo labiau kad žmonės, gyvenantys atokiuose šalies kampeliuose, ne visada turi namie prieigą prie interneto, ne visada turi galimybę prenumeruoti spaudą.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
