Lygių galimybių projektus Lietuvoje finansavusi Šiaurės šalių ministrų taryba uždaro nuo 1970-ųjų veikusį Šiaurės šalių lyčių lygybės institutą. Tokių veiksmų imtasi, kai viena norvegų televizija parodė dokumentinių filmų ciklą apie šio instituto veiklą. Jame dirbantys pseudomokslininkai buvo demaskuoti, kai paaiškėjo, kad jų genderizmo teorijos grįstos tik ideologija, o ne įrodymais.
Genderizmas patyrė fiasko
Ar dar pamenate prieš keletą metų darželiuose bandytą įgyvendinti „Gender Loops“ projektą, kurio metu vaikams norėta paaiškinti apie seksualinio elgesio įvairovę, skatinta rengtis priešingos lyties drabužiais?
Dabar į darželius braunasi kitas projektas - „Danijos darželiuose naudojamos lygių galimybių ugdymo patirties pristatymas“. Rengiamos dviprasmiškos knygelės „Diena, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Diena, kai Frederikas buvo Frida“.
Šį projektą finansuojančiai Šiaurės ministrų tarybai teko pripažinti: jų remiami lyčių lygybės moksliniai tyrimai yra ne kas kita, o saldi propaganda.
Nuo 1970 m. Šiaurės ministrų taryba remia Norvegijoje, Osle, veikiantį Šiaurės šalių lyčių lygybės institutą, skirdama jam 65 mln. eurų (224,25 mln. litų) per metus.
Jį nuspręsta uždaryti, kai nacionalinė Norvegijos televizija parodė skandalingą dokumentinių filmų ciklą „Smegenų plovimas“. Paaiškėjo, kad instituto skelbiamos teorijos apie lyčių lygybę, homoseksualumą ir kt. yra pagrįstos tik įsitikinimu, o ne moksliniais įrodymais.
Pseudomokslininkus demaskavo komikas
Dokumentinių filmų ciklą sukūrė žymus norvegų komikas Heraldas Aja (Herald Eia), kuris taip pat yra įgijęs sociologijos mokslų krypties išsilavinimą.
Su filmavimo komanda H.Aja apsilankė Šiaurės šalių lyčių lygybės institute ir jo mokslininkams pateikė nesudėtingų klausimų apie vyrų ir moterų skirtumus.
Nufilmuotus atsakymus H.Aja nuvežė prestižinių JAV, Didžiosios Britanijos universitetų mokslininkams.
Pasaulyje pripažintiems profesoriams „kolegų“ iš Norvegijos teorijos sukėlė juoką, nes prieštaravo esminėms genetikos mokslo tiesoms.
Štai viename iš filmų „Lyčių lygybės paradoksas“ H.Aja nusprendė išsiaiškinti, kodėl vyrai ir moterys renkasi skirtingas profesijas, jei, kaip teigia genderizmo teorija, iš prigimties yra vienodi.
Norvegija skelbiasi esanti ta šalis, kurioje lyčių lygybė tarp vyrų ir moterų yra viena didžiausių Europoje. Šios šalies moterys dominuoja politikoje: tampa ministrėmis, partijų vadovėmis ir t.t. Teigiama, kad lyčių lygybės srityje nuveikta tiek daug, kad moterys mielai renkasi techniškas profesijas.
H.Aja pastebėjo, kad oficiali statistika rodo kitką. Štai 90 proc. slaugių Norvegijoje yra moterys. 90 proc. inžinierių - vyrai. Kur dingo lyčių lygybė?
Skiriasi tik išorė
Šiaurės šalių lyčių lygybės instituto docentas Jorgenas Lorensenas (Jorgen Lorentzen) šį lyčių lygybės paradoksą aiškina taip: vyrų ir moterų pasirinkimą formuoja socialiniai veiksniai ir stereotipai. Anot jo, vyrai ir moterys yra visiškai vienodi, neegzistuoja jokių smegenų skirtumų. Skiriasi tik jų lyties organai. Kitaip tariant, visi esame iš Veneros.
Be to, J.Lorensenas teigia, kad „kuo modernesnė šalis, tuo lyčių lygybė didesnė“.
Tokie „mokslininko“ pamąstymai buvo parodyti JAV ir Didžiosios Britanijos profesoriams. Kolumbijos universiteto psichiatrijos daktaras Ričardas Lipa (Richard Lippa), pristatydamas savo atlikto tyrimo rezultatus, paneigė genderistų teorijas.
Apklausęs 200 tūkst. žmonių iš 53 pasaulio šalių R.Lipa išsiaiškino, kad vyrai iš tiesų yra linkę į techniškas profesijas. Tuo tarpu moterys - į socialinės krypties specialybes, darbą su žmonėmis.
„Rezultatai buvo vienodi visose 53 šalyse. Ir Indijoje, ir Pakistane, ir toje pačioje Norvegijoje“, - teigia R.Lipa. Pasak jo, tai leidžia daryti rimtą išvadą, kad vyrų ir moterų mąstymo būdas, psichologinės savybės skiriasi iš prigimties. Todėl ir jų pasirinkimai, pomėgiai skirtingi.
Dar svaresniu įrodymu tapo britų mokslininko, Kembridžo universiteto profesoriaus Saimono Barono Coheno (Simon Baron Cohen) atliktas tyrimas. Tirdamas naujagimius jis pastebėjo, kad jau pirmąją gimimo dieną berniukų ir mergaičių pomėgiai skiriasi. Berniukų dėmesį traukia techniški daiktai, o mergaičių - žmonių veidai.
Norvegų psichiatras Trondas Hakenas Disefas (Trond Haaken Diseth) tą patį pastebėjo ir atlikęs eksperimentą su vienų ar kelerių metų vaikais. Iš žaislų krūvos sveikos mergaitės rinkosi lėles, berniukai - mašinėles. Tuo tarpu vaikai, turintys lytinių organų anomalijų, rinkosi neutralius žaislus (pavyzdžiui, kubelius).
Ironišką britų mokslininkų šypseną sukėlė norvegų teorijos, esą skirtumai tarp vyrų ir moterų yra tik išoriniai. „O kaip hormonai, kurių santykis nulemia antrinius lytinius požymius?“ - klausė britų mokslininkė Ana Kembel Keler (Anne Campbell Keller) ir leido suprasti, kad norvegų lyčių lygybės „specialistai“ neturi elementarių genetikos žinių.
Pritrūko argumentų
JAV ir Didžiosios Britanijos mokslininkų kontrargumentai buvo parodyti Šiaurės šalių lyčių lygybės instituto mokslininkams. J.Lorensenas įtikinėjo, kad garsių pasaulio mokslininkų studijos yra „silpnos“. Tačiau, paklaustas, ar pats turi įrodymų, kurie pagrįstų jo skelbiamas teorijas, pritrūko žodžių.
„Mano hipotezė sako, kad vidinių skirtumų (tarp vyrų ir moterų - red. past.) nėra. Tačiau mokslas dar nėra to įrodęs“, - pripažino jis.
Patyrė viešą fiasko
Beje, istorija tuo nesibaigia. Po to, kai buvo parodyti ir kiti dokumentiniai filmai (homoseksualumo, rasizmo temomis), instituto mokslininkai patyrė viešą fiasko. Norvegai ėmė piktintis, kad jų, mokesčių mokėtojų, lėšos skiriamos tariamiems mokslininkams išlaikyti.
Norvegijoje viešai imta diskutuoti apie tai, kad „lyčių lygybės“ teorijos tėra pelninga ideologija, o lyčių ir rasės nelygybė, homoseksualų diskriminacija - išpūstas burbulas.
Spaudimą pajutusiai Šiaurės ministrų tarybai teko institutą uždaryti. Be to, sustabdytas finansavimas ir lyčių lygybės tyrinėjimams.
Birutė Obelenienė, profesorė, edukologijos mokslų daktarė:
- Kokia prasmė versti mergaites žaisti su mašinėlėmis, o berniukus - su lėlėmis, jei iš prigimties vis vien esame skirtingi?
- Lyčių lygybės projektai reikalingi toms organizacijoms, kurios juos rašo. Dažniausiai niekam kitam jų nereikia. Naudos iš jų mums tikrai nėra. Jei kalbame apie lyčių lygybę, teisingiau būtų kalbėti apie lygiavertiškumą. Vyras ir moteris yra visiškai skirtingi. Jei norime įgyvendinti lygiavertiškumo principą, privalome pripažinti skirtybes. Pripažinti, kad skirtingos lyties asmenys yra iš esmės skirtingi, bet vienodai vertingi ir tai yra gerai. O jau kitas žingsnis - mokytis, kaip būti kartu, kokie yra ugdymo ir pagarbos vieno kitam principai, kad nekiltų konfliktai.
Tai, kad mergaitės yra mergaitės, o berniukai yra berniukai, turime suprasti nuo mažų dienų. O dabar galvojama, kad suvienodinsime skirtingų lyčių asmenis, atsiras pagarba vieno kitam. Tikrai neatsiras. Toks mąstymas visiškai neteisingas.
- Ar teorijos, kad lytis nėra įgimta, o įgyjama, yra moksliškai pagrįstos?
- Tai visiškai nepagrįsta moksliškai. Kai taip sakoma, pasakoma tik pusė tiesos. Feminizmo klasikė prancūzų filosofė Simona de Bovuar (Simone de Beauvoir) yra pasakiusi, kad moterimi ne gimstama, o tampama. Šitą sakinį labai greit pasigavo feminizmo teoretikai, pamiršdami kitą tiesos pusę. Moterimi iš tiesų tampama, tačiau kad ja taptum, reikia gimti mergaite. Lygiai taip pat ir su vyrais. Skirtybes tarp lyčių būtina nuo mažens pripažinti, nes skirtumai tarp vyrų ir moterų nėra tik anatominiai. Lytiškumas nėra vien fizinis dalykas. Moterys ir vyrai mąsto ir mato kitaip, pažįsta save ir pasaulį kitaip, išreiškia save ir kuria kitaip. Ir tai yra gerai. Tokiu būdu mes galime matyti, kaip sakoma, abi mėnulio puses.
- Lyčių lygybės tyrimai - mokslas ar labiau propaganda?
- Tai daugiau teorija. Visos teorijos bandomos grįsti mokslu. Tačiau kai pradedama stengtis bet kokią teoriją prievarta padaryti visuotinę, totalitarinę... Dabar tai ir yra daroma, net per darželius. Visa tai kvepia totalitarizmu. Teorija pavirto į ideologiją. Sugalvotas ištisas represinis mechanizmas. Žmonės, kurie pasisako prieš, išvadinami homofobais ir kitokiais fobais. Prasideda gąsdinimai ir bauginimai.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
