Gamtos kalendorius pranašauja gerą vasarą

Žmogus gamtą stebėjo ir pagal ją žemės ūkio darbus rikiavo nuo neatmenamų laikų, tačiau moksliškai pagrįsti kasmet besikartojančių sezoninių reiškinių stebėjimai, vadinami fenologiniais, pradėti maždaug prieš šimtmetį. Lietuvoje jų pradininkas (1923 m.) buvo agronomas prof. Stasys Nacevičius.

Stebėjimų archyvas

Dabar fenologijos centras yra Trakų Vokėje. Čia veikiančiame Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filiale, be kitų darbų, atliekami fenologiniai tyrimai. Šiame padalinyje dirbusių fenologų Augusto Vaineikio, Leonijos Kulienės iniciatyva pradėtas kaupti archyvas šiandien apima daugiau nei penkiasdešimties metų stebėjimus. Šie tomai būtų daug kuklesni, jeigu ne mokslo darbuotojų talkininkai. Vienu metu visuomeninių stebėtojų anketos buvo siunčiamos iš 200 skirtingų Lietuvos vietų. Dabar jų gerokai mažiau, bet stebėjimo tinklas vis tiek tolygus. Tam tikrų augalų sužydėjimo pradžią, kai kurių vaisių sunokimą, paskutines šalnas, kai kuriuos kitus fenologinius reiškinius registruoja apie dvidešimt savanorių. Yra tokių, kurie šia neatlygintina veikla užsiima trisdešimt metų. Daugiausia tai - tokios veiklos svarbą suprantantys pensininkai: buvę agronomai, miškininkai, pedagogai. Per mokyklas pavyksta pritraukti ir jaunimo.

Kitų mokslininkų pradėtus fenologinius tyrimus Trakų Vokėje tęsianti dr. Danuta Romanovskaja „Respublikai“ sakė, kad stebėtojų tinklas, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje yra neblogas. Pavyzdžiui, už Lietuvą gerokai didesnėje Suomijoje fenologinio stebėjimo punktų yra perpus mažiau.

Rodė staigų atšilimą

Kaip sako dr. D.Romanovskaja, šiemet paprastieji lazdynai pražydo beveik mėnesiu anksčiau nei vidutiniškai - vasario 25 d. Daugiamečiais duomenimis, šis augalas žydi kovo pabaigoje. Pirma laiko žydėti suskato ir baltalksnis, jau pasirodė ir šalpusniai. Šie trys augalai yra pavasario pirmūnai.

Kitur Lietuvoje tie patys augalai nubunda skirtingu metu. „Pavasarį anksčiausiai ima žydėti Dzūkijoje ar prie jūros, nes ten didesnę įtaką daro Baltijos jūra. Šiaurės Lietuvoje žydėjimas prasideda vėliau negu pietiniuose rajonuose, apie savaitės skirtumu“, - teigia fenologė.

Stebėdama šiųmečio pavasario žingsnius, LAMMC mokslo darbuotoja prognozavo staigų atšilimą: „Dar užvakar žibuoklių buvo pavieniai žiedai, o vos sniegas nutirpo, jau kupsteliai pilni pumpurų... Paprastai žibuoklės pas mus žydi balandžio pradžioje.“

Sezoninius reiškinius fenologai vertina pagal klimato normą apskaičiuotas vidutines sužydėjimo datas ir pokyčius, įvykusius pastaruosius dešimtmečius. Pasak dr. D.Romanovskajos, pavasario reiškinių ankstyvėjimas dėl šiltėjančio klimato ypač ryškus buvo prieš porą dešimtmečių, dabar procesas sulėtėjęs. Nuo 1961 m. augalų žydėjimas paankstyvėjo savaite ar dviem, nelygu kokie augalai. Vasaros pokyčiai nedideli, liepos medumi pakvimpa tik 3-4 dienomis anksčiau. Dar mažiau pasikeitė rudenys - klevo lapai gelsta tik 2-3 dienomis vėliau nei prieš penkiasdešimt metų. Labiausiai pakito pavasariai: jie tapo ankstyvesni, ilgesni.

Žydėjimo seka

Į augalų sužydėjimo eiliškumą atkreipė dėmesį dar prof. S.Nacevičius: kuris augalas ima žydėti pirmutinis - lazdynas, baltalksnis ar šalpusnis? Pagal tai, kaip pavasarį išsirikiuoja jų žydėjimas, galima prognozuoti tolesnius vasaros ar rudens reiškinius.

„Dažniausiai visoje Lietuvoje pirmasis žydi lazdynas, paskui - baltalksnis, paskutinis šalpusnis. Per ilgesnį nei 50 metų periodą tokie buvo 29 pavasariai, - sako dr. D.Romanovskaja. - Tuomet mūsų šalį daugiausia veikia šiltos oro masės, iš pietų. Būna ankstyvesnis pavasaris ir šiltesnė vasara, palankus ruduo“.

Kai pirmas pražysta baltalksnis, po jo lazdynas ir galiausiai šalpusnis, tą sezoną vyrauja oro masės iš vakarų, nuo Baltijos jūros. Paprastai jie taip pat pranašauja gana palankius orus. Tačiau pasitaiko ir taip, kad pirmutinis ima žydėti šalpusnis, o lazdynas, baltalksnis - vėliau. Tada būna šaltas, vėlyvas pavasaris. Vėluoja ir vasara, dažnai ji būna nepastovi.

Taigi, pagal pavasarinius augalus galima spręsti, kad šiemet turėtų būti gera vasara.

Klimato kaita

Pavasariai nepastovūs, tad gamtos ženklai yra patikimiausi pasirenkant sėjos, sodinimo laiką. Ankstyvieji augalai sodinami ne anksčiau nei sužaliavus ievai. Mokslininkams fenologiniai požymiai daug iškalbingesni.

„Susidomėjimas fenologiniais stebėjimais pasaulyje yra padidėjęs. Jie padeda įvertinti klimato pokyčius, sudaryti įvairias prognozes“, - sako mokslo darbuotoja. Ilgėjant vegetacijos periodui, svarstoma galimybė auginti augalus, kuriems reikia daugiau šilumos.

Analizuodami per ilgus dešimtmečius stebėtojų sukauptus duomenis, mokslininkai atskleidžia dėsningumų, aktualios informacijos. Dr. D.Romanovskaja ketina sutelkti dėmesį į bičių fenologiją, kaip skiriasi šiems vabzdžiams pavasarį aktualių augalų žydėjimo laikas: „Pasaulyje bičių populiacija sparčiai mažėja, plinta bičių ligos, galbūt fenologiniai tyrimai padėtų sužinoti, kokia yra situacija“. Pasak bitininkų, nors bitės ima skraidyti sužydus pirmiesiems augalams, kai šiemet žydėjo lazdynai ir baltalksniai, jų žiedų bitės dar nelankė.

Fenologinis darbas vyksta ne tik Vokėje. Kai kurie fenologiniai stebėjimai atliekami meteorologijos stotyse. Svetimžemių augalų, nebūdingų mūsų klimatui, žydėjimas stebimas botanikos soduose. Tačiau ryšių tarp šių įstaigų, bendrų projektų kol kas nėra. Kada nors bus, mano dr. D.Romanovskaja.