Lietuva - geriausiai miškus saugojanti valstybė pasaulyje. Tai paaiškėjo Jeilio (JAV) universiteto mokslininkams paskelbus kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą. Tuo tarpu Lietuvos mokslininkų tyrimas atskleidė, kad Lietuva sugeba ne tik geriausiai saugoti savus miškus, bet ir iš jų gauti didžiausią nuosavo kapitalo grąžą. Anot generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko, tai geriausias atsakas į daugelį metų trukusią šmeižto kampaniją, kuria buvo norėta parodyti, kad valstybinė miškų sistema dirba neefektyviai ir būtina ją reorganizuoti.
Lyderiai pasaulyje
Pagal miškų išsaugojimo vertinimą, mūsų šalis pripažinta pirma pasaulyje. Mokslininkams atliekant miškų išsaugojimo vertinimą, vadovautasi trimis kriterijais: medynų tūrio pokyčiai (vertinimo laikotarpis: 1995-2010 m.); miško kirtimai (vertinimo laikotarpis: 2000-2010 m.); miškingumo pokyčiai (vertinimo laikotarpis: 2000-2010 m.). Įvairių sričių mokslininkai nuolat renka duomenis apie kiekvienos iš 132 pasaulio valstybių padėtį aplinkosaugos išsaugojimo srityje. Lietuvos artimiausi kaimynai užėmė šias vietas: Latvija ir Baltarusija - 32 vietoje, Lenkija - 42-oje, Rusija - 50-oje, Suomija - 53-ioje, Švedija - 64-oje, Estija - 75-oje.
Remiantis patikimais metodais, ne iš vieno šaltinio reguliariai gaunama informacija leidžia tvirtinti, kad Lietuvos ištekliai - plotai ir medienos tūriai - nuolatos didėja, kertama gerokai mažiau, nei priauga, iškirsti miškai laiku atkuriami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas biologine įvairove pranoksta daugelio gretimų šalių miškus.
Miškingumas didėja
Per pastarąjį dešimtmetį krašto miškingumas padidėjo nuo 30,9 proc. iki 33,2 proc., brandžių medynų tūris - nuo 73,7 mln. iki 94,6 mln. kubinių metrų. Valstybinių miškų plotas per dešimtmetį padidėjo 63 tūkst. ha, o medynų tūris - 25 mln. kubinių metrų.
Negana to, Lietuvos valstybinio miško sektoriaus generuojama nuosavo kapitalo grąža yra didžiausia - 16,3 proc., kai, pavyzdžiui, Lenkijoje - 10,4 proc., Suomijoje - 13,9 proc. ir t.t. Tai patvirtino Aleksandro Stulginskio universiteto ir prof. akademiko Antano Buračo vadovaujamos grupės mokslo tiriamųjų darbų medžiaga.
Kreipsis į saugumiečius
„Visą dešimtmetį esame kaltinami, kad neefektyviai dirbame ir panašiai, kad kenkiame, kenkiame, kenkiame. O JAV ir Lietuvos mokslininkai įrodė, kad tvarkomės geriausiai pasaulyje. Tai reiškia, kad nesame tokie blogi, kaip bando parodyti Ūkio ministerija, kuri net Didžiosios Britanijos žurnalistams apie tai pranešė.
Aš kreipsiuosi ir į Valstybės saugumo departamentą, kad šis išsiaiškintų, kieno pastangomis klaidingai formuojamas neigiamas Lietuvos įvaizdis. Tegul aiškinasi, kas britų laikraščiui „The Economist“ perdavė informaciją, kad Lietuvos miškų sistemos ūkininkavimas yra blogas pavyzdys“, - „Respublikai“ sakė B.Sakalauskas.
Atsakas už „Visuomį“
Anot jo, ypač šmeižto kampanija įsisiūbavo tada, kai kilo idėja reorganizuoti valstybinių miškų sistemą į vieną įmonę, akcinę bendrovę, vėliau sekė bandymas įtraukti urėdijas į kažkokią pasaulyje neturinčią analogų struktūrą „Visuomis“.
„Spauda rašė, kad „Visuomio“ Ūkio ministerijai nepavyko įkurti, nes pasipriešino miškininkai, o jų vadovas turi būti atleistas iš darbo. Tai ta šmeižto kampanija buvo savotiškas kerštas. Tačiau aš įžvelgiu ir kitokių sąsajų. Nors ir JAV, ir Lietuvos mokslininkai tvirtino, kad dirbame geriausiai, Ūkio ministerija nusisamdė švedų pseudoekspertus, ir šie pareiškė, kad dirbame blogai, o pavyzdys yra Švedija. Tačiau kiti mokslininkai nustatė, kad Švedija kaip tik yra ne pavyzdys, o valstybė, iš kurios reikia atimti valstybinių miškų sertifikatą. Ji yra pavyzdys, kaip negalima ūkininkauti. Tačiau jos tikslas - supirkinėti miškus, todėl domisi, kada ir Lietuvoje bus pakeisti įstatymai ir kada bus galima supirkinėti mūsų miškus kaip Latvijoje. Miškai turi likti valstybės žinioje, nes tai vienas iš valstybingumo pagrindų“, - akcentavo generalinis miškų urėdas.
Milijardų trauka
Anot jo, skleidžiami įvairiausi gandai, kad dabartinę miškų sistemą reikia išardyti, nes miškai yra vertingiausias ir dar neišparceliuotas valstybės turtas, ir tam tikroms grupuotėms labai rūpi jį priglausti, mat jo vertė - apie 8 mlrd. litų.
„Todėl vienas iš geriausiai dirbančių sektorių yra menkinamas ir tas menkinimas platinamas. Atseit miškininkai blogai dirba, todėl sistemą būtina pertvarkyti. O kai visuomenė bus tuo įtikinta, seks kiti žingsniai, nesvarbu kokiu pavidalu, kad tik miškus būtų galima išparceliuoti. Gal seks antras „Visuomis“, gal dalinis privatizavimas ar visiškas išparceliavimas. Juk jau dabar išparceliuoja rezervuotus miškus. Vadina pardavimu, o iš tikrųjų parceliuoja, nes pradinis įnašas yra juokingas, o paskui gali ir nebelikti kam likusią sumą sumokėti“, - dėstė B.Sakalauskas.
Nori pagausinti prievolių
Anot jo, valdžios sluoksniuose jau sklando idėja dar labiau pasunkinti urėdijų darbą. Generalinio urėdo teigimu, ypač aktyviai reiškiasi prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas.
„Štai mums norima primesti prievolę gaminti susmulkintą biokurą. Šiuo metu mūsų darbas baigiasi tuo, kad į katilinių sandėlius suvežame rąstus ir šakas - maksimaliai, kiek jų galima paimti iš miško. Tai mums dabar nori įsūdyti ir smulkinimą, nors jokios infrastruktūros tam neturime“, - tvirtino B.Sakalauskas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
