3 nuotr.Šiandien, vasario 22-ąją, minima Nusikaltimų aukų rėmimo diena. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė sako, jog Lietuvoje nusikaltimų aukos žodžiais jau seniai apgintos, kas jas apgins darbais?
Nesvarbus prestižas?
Kai kalbame apie atkirtį prekeiviams žmonėmis, prostitucijos organizatoriams, galvojame ne tik apie socialinę, psichologinę pagalbą aukoms, bet ir apie teisinį nusikaltėlių persekiojimą. Natūralu, kad aukos ir jų artimieji tikisi juridinio teisingumo, kompensacijų. Pasak K.Mišinienės, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pačiame teisme šie nusikaltėliai aršiai ginasi, naudoja visas leistinas ir neleistinas priemones, kad išsisuktų nuo bausmės. „Šalia sutenerio ir prekeivio žmonėmis stovi stiprūs advokatai, o šalia aukų? Dar ir šiandien neretai girdime iš teisėsaugos abejonę - kam aukai reikalingas advokatas, tegu tik sako tiesą ir viskas bus gerai. Tačiau nėra liūdnesnio vaizdo, kaip teismo salėje matyti arogantiškus teisiamuosius, jų advokatų komandą, sutrikusią, neprakalbančią auką, nosį į popierius įkišusį prokurorą ir šaltą, suprask, neutralų, teisėją“, - neslėpė nusivylimo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.
Pašnekovės teigimu, šiandien aukų teisinis atstovavimas yra vienas iš labiausiai nesutvarkytų, apleistų kovos prieš prekybą žmonėmis, prostituciją aspektų. Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, pabrėžia K.Mišinienė, yra smarkiai surūdijęs mechanizmas, niekaip nesiderinantis su aukštos kvalifikacijos, disciplinuota, motyvuota mokamų advokatų gvardija. „Tikrai nenoriu įžeisti sąžiningų valstybės tarnybos darbuotojų, tačiau tie keliolika nuolat mūsų „išžvejojami“ valstybės apmokami aukų advokatai yra pervargę, nusiplūkę, perkrauti bylomis. Nuoširdžiai nesuprantame - negi taip nesvarbu nemokamos teisinės pagalbos prestižas, čia atliekamo darbo kokybė?“ - retoriškai klausė ji ir akcentavo, jog, ragindami aukas bendradarbiauti su teisėsauga, įsipareigoja joms surasti ir kvalifikuotą teisinį atstovą. „Ieškome galimybių samdyti advokatus, mokėti jiems suderėtą užmokestį. Įtikinėjame užsienio rėmėjus, privačius fondus, asmenis paremti tokią teisinę pagalbą, tačiau vis rečiau pavyksta atverti jų pinigines. Rėmėjai klausia, kodėl pati valstybė tuo nepasirūpina? Turime ir vieną kitą gerąją praktiką - pirmą kartą per mūsų darbo istoriją savivaldybė skyrė lėšų prekybos žmonėmis aukų advokatui, būtent Kauno miesto savivaldybė nupirko šią paslaugą keliolikai nukentėjusiųjų“, - pasakojo K.Mišinienė.
Išverčia kailį
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė tikina, jog centras niekaip nepripranta prie situacijos, kai sąvadautojus, prievartautojus, prekeivius žmonėmis gina baudžiamosios teisės žinovai, Romerio universiteto profesūra. „Taip, kiekvienas įtariamas nusikaltimu asmuo turi neginčijamą teisę į gynybą, tačiau ar daug matėte teismo salėse šios profesūros atstovaujamų aukų? Gal atsakymas daug paprastesnis - mokėk, ir aš tavo? O moraliniais išvedžiojimais tegu užsiima sentimentalios moteriškės... Kitas nuoširdų pasipiktinimą keliantis momentas yra matyti buvusius prokurorus, dabar jau su advokatų mantijomis, uoliai padedančius nusikaltėliams regzti gynybos versijas“, - dėstė K.Mišinienė. Pasak jos, Lietuvoje yra atvejų, kai buvę specializuoti prieš prekybą žmonėmis prokurorai vėliau specializuojasi jau prekeivių žmonėmis gynime. Pašnekovė svarstė: ar nebūtų tikslinga čia įvesti kokių apribojimų, saugiklių? „Nežinau, kiek teisėje yra svarbu etika, tačiau, patikėkite, matyti kitoje „barjero“ pusėje žmones, kuriems kažkada atskleidei visą aukų gyvenimą, jų problemas, kvietei į mokymus, - yra sunkiai pakeliama neteisybė“, - piktinosi K.Mišinienė.
Pavojaus grupės
Šiandien pagrindinės prekybos žmonėmis formos yra priverstinis nusikaltimų atlikimas, seksualinis išnaudojimas, vergiškas darbas, šalia yra prostitucijos organizavimas ir pelnymasis iš jos. Aukomis dažniausiai tampa apleisti nepilnamečiai, nesimokantis, nedirbantis jaunimas, vienišos motinos, smurtą patyrusios moterys, priklausomybių kamuojami asmenys.
