Gestų kalbą tikrai verta mokėti

Gestai - nėra lietuvių kalbos vertimas

Šiuo metu kolegijoje gestų kalbos vertėjus rengiantis specialistas teigia, kad dažnai žmonėms kyla klausimas dėl gestų kalbos sudėtingumo. Tačiau jis pats mano, kad kiekviena kalba yra unikali, tik kartais kai kuriems žmonėms sudėtingesnė nei kitiems: „Mokantis kiekvienos kalbos yra sudėtingų dalykų. Štai lietuvių kalboje sudėtingas kirčiavimas, anglų kalba gal atrodo lengvesnė iš pradžių, bet pradedant studijuoti gramatiką tampa sudėtingiau. Tas pat pasakytina ir apie gestų kalbą. Iš pradžių ją mokytis gana lengva ir atrodo, kad nėra gramatikos. Vėliau pasirodo, kad ji yra, tad ir mokytis tampa šiek tiek sunkiau. Gestų kalba išskirtinė tuo, kad ji labai greita: reikia greitai stebėti viską, o girdintieji nėra įpratę analizuoti kalbos vaizdu.“

Dažna klaida, kurią daro gestų kalbos nemokantys žmonės, - manymas, kad gestais parodomi lietuviški žodžiai ar frazės. Mantrimas karštligiškai (akivaizdu, kad apie tai tenka pasakoti nelabai retai - aut. past.) bando paaiškinti, kad tokia nuostata yra klaidinga. „Gestų kalboje gestas reiškia sąvoką, o ne konkretų tam tikros kalbos žodį. Todėl gestų kalba kalbantys žmonės lengviau supranta kitose šalyse gyvenančius kurčiuosius, priešingai nei skirtingomis kalbomis kalbantys žmonės. Taip, gestų kalba turi pirštų abėcėlę, tačiau tai tik būdas parodyti žodžius, kuriems dar nėra sukurtas gestas ir tai nėra gestų kalbos dalis. Pirštų abėcėle galima parodyti savo vardą, jei gestų kalboje neturi savo vardo“, - paaiškino Mantrimas.

Ir politikai turi vardus gestų kalba

Vardo ženklas dažniausiai susiformuoja daugiau bendraujant su kurčiaisiais. Jų iniciatyva natūraliai atsiranda tam tikras gestas, kuris ir reiškia žmogaus vardą. Mantrimas paaiškina, kad jis gali atsirasti pagal vardo, pavardės prasmę, išvaizdą. Vyras priduria, jog gali būti, kad žymiausi šalies politikai nežino, bet ir jie gestų kalboje turi jų asmenybes ženklinančius gestus. „Kurtieji apie juos taip pat dažnai kalba, todėl yra atsiradę visiems suprantami gestai, reiškiantys vieną ar kitą politiką. Pavyzdžiui, Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vardas gestų kalba yra iškeltas nykštys, o virš jo sulenkta ranka, taip sukuriant grybo ženklą. Visi suprantame kodėl. Jeigu pavardė kažką reiškia, dažniausiai ir gestas toks atsiranda. Pavyzdžiui, Andriaus Kubiliaus pavardės gestas susijęs su išvaizda, o europarlamentaro Ralando Pakso - pagal jo pomėgį skraidyti“, - teigia Mantrimas ir priduria, kad greičiausiai ne visi gestų vardai politikams patiktų, tačiau jie atsiranda ne siekiant pasišaipyti, o norint rasti visiems kurtiesiems vizualiai suprantamą ženklą.

„Buvo tokia politikė, kuri gestų kalboje buvo nurodoma gestu pagal jos išvaizdą. Iš šalies galėjo atrodyti, kad tas gestas yra pašiepiantis, tačiau kurtieji neturi tikslo pasišaipyti. Jie to nesureikšmina. Pamenu, buvo situacija, kai transliuojant prezidentės metinę kalbą ta politikė taip pat buvo paminėta, tada kilo diskusija, ar galima ją viešai tuo gestu vadinti“, - įdomiu nutikimu pasidalija specialistas.

Nuo suvokimo, kad gestų kalba nėra lietuvių kalba, rodoma rankomis, pasak Mantrimo, priklauso ir visas požiūris į Lietuvoje gyvenančius kurčiuosius: „Jei mes galvojame, kad gestai yra tiesiog lietuvių kalbos rodymas rankomis, mes galvojame apie gestų kalbą panašiai kaip apie Brailio raštą. Dabar pagal mūsų mąstymo sistemą kurtieji priskiriami prie neįgaliųjų, bet jei suprastume, kad gestų kalba yra tiesiog kita kalba, turėtume suprasti, kad ir kurtieji nėra neįgalieji, jie tiesiog yra kalbinė mažuma, bendruomenė, kalbanti kita kalba.“

Kurtieji nelaiko savęs neįgaliais

Specialistas atskleidžia, kad kurtieji gyvena vadovaudamiesi būtent šia nuostata ir savęs nelaiko neįgaliais žmonėmis, nes nesijaučia kažko negalintys: „Kurčiųjų neįgalumas yra nebent socialinis, bet ne fizinis. Kai kurčiasis eina gatve, niekas juk negali pasakyti, kad jis neįgalus, kol jo neužkalbins. Taip, galbūt yra darbų, kurių kurtieji negali dirbti, tačiau yra darbų, kurių negali dirbti ir kiti. Aš gal irgi negaliu būti muzikantas, nes neturiu tinkamos klausos. Taip, kurčiasis negali išgirsti, kaip dainuoja Andrius Mamontovas, bet ir be jų Lietuvoje yra žmonių, kurie nežino, ką šis atlikėjas dainuoja. Tai nieko nereiškia, tai yra tik interesų sritis. Mes kartais per daug kategoriški ir pamirštame, kad esama ir sveikų žmonių, kurie negali gerokai daugiau nei kurtieji. Tas pats alkoholikas irgi daug ko nebegali.“

Mantrimas pasakoja, kad kurtieji, gyvendami savo bendruomenėje, taip pat turi ir savo kultūrą, bendrą istoriją. Vienas iš bendrų dalykų, pasak specialisto, yra ilgai trunkanti „priespauda“, kuri yra stipresnė ar silpnesnė visose pasaulio šalyse, nors iš tiesų gestų kalba gali puikiai praversti net ir nebendraujant su kurčiaisiais. „Girdintieji visada juos verčia mokytis žodinės kalbos. Aš nekalbu apie tai, kad kurtieji šiandien yra atriboti nuo televizijos ir radijo. Be to, nors yra didelis gestų kalbos vertėjų poreikis, tam trūksta finansų. Pagalvokime, gal gestų kalbos mokėjimas gali būti pranašumas kur nors įsidarbinant“, - svarsto lingvistas. Jis prisipažįsta, kad gestų kalba jam ne kartą yra pravertusi. Juk auginant mažą vaiką su žmona patogu pasikalbėti per langą nešūkaujant, kai namuose miega mažylis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“