Pats švietimo reformos įkarštis. Ji sako: lietuviui išmokti rašyti be klaidų jau ne svarbiausias dalykas, gramatika vyresniems moksleiviams - nebūtina, valdininkus mokėti lietuviškai ketinama priversti nebent įstatymais. Specialistai reformos rezultatus įvardija paprastai: auginama beraščių karta.
Nurodyta nemokyti
Vienos Kauno mokyklos mokytoja (pavardė redakcijai žinoma) nusistebėjo: aštuntos klasės mokiniams savaitinių lietuvių kalbos gramatikos pamokų neliko - tik literatūra. Mokiniai esą rašo su klaidomis, o švietimo klerkai, išeitų, čia neįžvelgia nieko bloga.
Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos lituanistai tvirtina, kad per dešimtmetį Švietimo ir mokslo ministerijos formuojami reikalavimai moksleiviams gerokai sušvelnėjo: net už dvidešimt klaidų, padarytų egzamino rašinyje, nebegalima skirti neigiamo įvertinimo, jei tai, ką parašė moksleivis, egzaminuotojai dar gali bent suprasti. Pedagogai tvirtina, kad tai lemia ir neraštingumo augimą, bet palengvina naštą tiems, kurių gimtoji kalba - ne lietuvių. Mat jie gali tikėtis lengvesnio priėmimo į aukštojo mokslo specialybes, kur reikalaujama lietuvių kalbos egzamino.
Praėjusią savaitę diskusijoje apie vykdomą aukštojo mokslo reformą tą patį akcentavo ir Vilniaus universiteto (VU) rektorius Benediktas Juodka. Jis teigė, kad Lietuvoje į aukštąsias mokyklas gali įstoti “beveik debilai”, ir siūlė nustatyti minimalų priėmimo į aukštąją mokyklą balą. Pavyzdžiui, VU jau nepriima asmenų, surinkusių mažiau nei dešimt balų. Taip atsijojami nemotyvuoti, silpni studentai. Bet nemažai aukštųjų tik gaudo studentus, kad kuo daugiau užsidirbtų, nekreipia dėmesio į jų pasiruošimo lygį, kuris esą labai smunka.
Beraščiai valdininkai
Kad vis didėjantis neraštingumas - rimta problema, sunerimo ir Seimo narys Valdemaras Valkiūnas. Jis valstybės tarnyboje įsidarbinantiems asmenims siūlo įstatymais numatyti privalomą valstybinės lietuvių kalbos žinių testą ir taip įvertinti kalbos mokėjimą.
“Ne tik rašyti jau nemokame be klaidų - ir kalbėti, - “Vakaro žinioms” dėstė parlamentaras. - Bendravimas kompiuterine kalba, SMS žinutės išniekino lietuvių kalbą. Globalizacijos šalininkai tuoj pasieks, kad lietuvių kalba apskritai taps nereikalinga. Gal norima, kad lietuviai anglų ar kita užsienio kalba vienas su kitu bendrautų?”
Anot jo, net valstybės tarnautojai rašo su klaidomis, kalba nerišliai. “Valstybės tarnyba - ne turgus, čia raštai su klaidomis ar gatvės žargonas - nepriimtini, - tęsė V.Valkiūnas. - Todėl turime susigriebti, jau nuo darželio vaikus mokyti taisyklingai rašyti ir kalbėti gimtąja kalba. Mokyklose tą reikia dar labiau užtvirtinti, o ne nustumti į šalį lietuvių gramatiką.”
Reformos grimasos
Kad švietimo reforma turi trūkumų, kad mokiniai neišmokomi rašyti be klaidų, pažymi ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė.
“Neraštingumas - didelė problema. Per daug skubama perimti naujas madas iš viso pasaulio, neįvertinus, ar jos vietoj naudos neatneš žalos”, - tvirtino ji.
J.Palionytės nuomone, meškos paslaugą šiuo atžvilgiu padarė ir visuotinis testų pamėgimas. “Žinių patikrinimo testai nėra absoliuti blogybė, bet reikia viską daryti apgalvotai, o ne griebti ir naudoti užsieninę metodiką, kuri mūsų šaliai galbūt visai netinka”, - atkreipė dėmesį J.Palionytė.
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys nenorėjo pripažinti, kad “švelniai” reformuojant švietimo sistemą mokėti rašyti be klaidų tapo nebeprivaloma.
“Programose tikrai tas numatyta, turi mokyti, - patikino jis. - Ir kalbos kultūros, ir kirčiavimo kursas yra. Gal mokykla moksleivius moko ne pagal programą? Kompiuteriai, kitos modernios technologijos bei vykstantys procesai padarė savo. Reforma tikrai niekuo dėta.”
Mokyti kalbos dar tik mokomasi
Valentinas STUNDYS - Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas:
Kad yra problemų dėl lietuvių kalbos mokymo mokyklose ir apskritai dėl žmonių raštingumo, - tai faktas. Lietuvis turi mokėti rašyti ir kalbėti be klaidų. Dėl to Švietimo ir mokslo ministerija parengė naują lietuvių kalbos strategiją, kurios tikslas - sutelkti dėmesį į gimtosios kalbos, raštingumo dalykus, stiprinti lietuvybę. Yra numatyti priemonių planai, kaip tai įgyvendinti. Gramatikos kursas turi būti numatytas iki 12 klasės, kasmet nagrinėjant atskiras dalis. Jei kai kuriose mokyklose to atsisakyta aukštesnėse klasėse, - blogai.
Iš tikrųjų nėra teisinga gimtosios kalbos mokyti pagal užsienio kalbos mokymo metodiką, daugiausia dėmesio skiriant tik komunikacijos dalykams. Todėl parengta nauja gimtosios kalbos mokymo strategija šią problemą turėtų išspręsti.
Girdėjau Vilniaus universiteto rektoriaus B.Juodkos nuomonę apie stojančiųjų nepakankamą išprusimą ir taip pat dėl to apgailestauju. Prastus moksleivius priimančios aukštosios mokyklos turi tik komercinių interesų. Reikia nustatyti tam tikrus kriterijus ir reikalavimus, kurių netenkinantys moksleiviai neturėtų galimybės patekti į aukštąją mokyklą. Įsivesti tokią tvarką yra kiekvienos aukštosios mokyklos prestižo reikalas.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
