Visuomenė skirtingai reaguoja į paviešintą faktą, jog Gitanas Nausėda nutylėjo, kad 1988 m. gegužę įstojo į Tarybų sąjungos komunistų partiją (TSKP). Viena vertus, TSKP priklausė daug dabartinių veikėjų, nes Tarybų Sąjungoje be partiškumo buvo beveik neįmanoma padaryti karjerą. Tad daugiau šokiruoja ne pats G.Nausėdos partiškumas, bet to partiškumo nutylėjimo faktas. Galų gale, kas dabar galėtų būti tikras, kad tai pirmoji ir paskutinė paslaptis Lietuvos prezidento biografijoje?
Ką apie tai galvoja Kovo 11-osios akto signataras, tik 8 metais už G.Nausėdą vyresnis Zigmas VAIŠVILA? Negi tikrai tuo metu, kai G.Nausėda įstojo į partiją, Lietuvoje dar nesijautė jokios tautinės rezistencijos bei Atgimimo ženklų? Nors 1988 m birželio 3 d., nepraėjus nė mėnesiui, kai G.Nausėda tapo TSKP narys, Lietuvos mokslų akademijoje buvo įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė?
„Kada G.Nausėda į Vokietiją tęsti mokslinio darbo išvažiavo? - paklausė Z.Vaišvila. - 1990 metais? Tai ir yra įstojimo į TSKP 1988 metais rezultatas! Kaip Dalia Grubauskaitė, taip ir G.Nausėda darė karjerą „po partijnoj liniji" (pagal partinę liniją). Tiesa, jis išvažiavo į Vokietiją rudenį, jau po to kai kovo 11-ąją buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė."
- Tačiau Vokietija atkūrė diplomatinius santykius su Lietuva tik 1991 m. rugpjūčio 27 d. Vadinasi, G.Nausėda vyko studijuoti į Vokietiją dar ne kaip Lietuvos Respublikos pilietis? Jam dėl vykimo į Vokietiją reikėjo gauti vizą kaip TSRS piliečiui? Negi taip lengva buvo ištrūkti į Vakarus be spec.tarnybų leidimo?
- Taip, vizos reikėjo. Vizos Lietuvoje jis niekaip nebūtų gavęs. Vizas išduodavo arba Vokietijos ambasada Maskvoje, arba jos konsulinis skyrius Leningrade (dabar Sankt Peterburgas).
G.Nausėdos aiškinimai, kad nebūtinai reikėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nurodyti, kad buvo TSKP narys, yra ne tai, kad apgailėtini. Jie yra tiesiog tragiški. Geriau būtų patylėjęs.
Tiesa, D.Grybauskaitė melavo du kartus. 2009 m. ji deklaravo anketoje, kad nebuvo partinė. VRK puslapyje tų duomenų dabar nėra, bet aš ankstesnę anketą atsispausdinau. O 2014 m. D.Grybauskaitė parašė anketoje, kad jinai atsiskyrusi nuo Mykolo Burokevičiaus Komunistų partijos buvo ir priklausė Lietuvos komunistų partijai (LKP). Nors aš kalbėjausi su LKP buvusiais vadais - niekas nė kvapo nematė jos! Tad D.Grybauskaitė yra du kartus melagė..
O dabar raskime paralelę su G.Nausėda. Tai irgi melagis! Gal G.Nausėda, kai vėl dalyvaus prezidento rinkimuose, dar kitaip pameluos, pasimokęs iš D.Grybauskaitės?
G.Nausėda dabar turi atsakyti, kas jį išsiuntė į Vokietiją, kada ir kur jis ten įsitaisė ir kaip išstojo iš TSKP. Nes G.Nausėda buvo įstojęs į TSKP, turėjusioje Lietuvoje apie 200 tūkst. narių, nuo kurios tuo metu dar nebuvo atsiskyrusi LKP. Esmė ne tai, kad kažkas buvo komunistu.
Esmė, kad G.Nausėda prisipažįsta, kad konjunktūriškai, nesiklausydamas mamos įstojo į tą konjunktūrą, įgyvendinamas savo norą išvykti tęsti mokslų į Vokietiją. D.Grybauskaitė taip pat įgyvendino savo norą , kai išvyko į Džordžtauno (JAV) universitetą, kurį TSRS ir JAV spec.tarnybos galimai naudojo kaip bazę. G.Nausėda galėtų dabar papasakoti, kas jį siuntė į Vokietiją, kokiomis sąlygomis, nes praėjus metams po universiteto baigimo jis dėl konjunktūros įstojo į TSKP. Karjeristas!
- Kiek prisimenu, prieš įstojant į TSKP, dar buvo oficialus kandidato į TSKP periodas. Toks bandomasis laikotarpis. Į partiją turėjo rekomenduoti du partiniai, reikėjo ir atitinkamos charakteristikos.
- Dar atsiminkime, kad G.Nausėdai tuo metu buvo 24 metai., o kad pasiūlytų kažką, dar nebaigusį komjaunuoliško amžiaus, buvo išskirtinis dalykas. Kitas dalykas, po „Prahos pavasario" Čekoslovakijoje 1968 m, kai šios valstybės valdžioje tarp partinių pasitaikė TSRS nelojalių asmenų, Tarybų sąjungoje buvo įvesti stojimo į TSKP apribojimai inteligentams. Esi darbininkas gamykloje - valio, gali stoti iš karto.
O inteligentams reikėjo ilgai laukti, kliuvo „tai tas, tai anas". Dabar G.Nausėda pradėjęs pasakoti tiesiog privalo papasakoti, kodėl jam išimtis buvo padaryta tokiam jaunam ir dar dirbančiam inteligentišką darbą. Ir kas įvyko, kad vėliau persigalvojo ir kaip iš TSKP išstojo.
- Manau, kad labai paprastai. Nustojo mokėti nario mokestį ir tūnojo sau kaip peliukas kamputyje!
- Tai jį turėjo išmesti iš TSKP už nario mokesčio nemokėjimą!
- O jei neišmetė, gal iki šiol Rusijoje veikia Lietuvos komunistų partija, kuriai, tarkime, priklauso „Kaspervizijos" žvaigždūnas, KGB pulkininkas Edmundas Kasperavičius, o joje kaip vis dar neišbrauktas narys įrašytas ir mūsų prezidentas! Tai būtų visiškai tragikomiška!"
- Na, manau, kad prezidentas pats turėtų rūpintis sužinoti, kurioje partijoje jis yra (juokiasi -aut.past.). Žinote, kaip būna su tais tyleniais... O nematyti 1988 metais, kokie mitingai Lietuvoje vyksta, ir stoti į TSKP - tai yra konjunktūriška, tai yra žmogaus apsisprendimas. Kitaip nepavadinsi.
- Vieni G.Nausėdą teisina, jog tuo metu, kai jis stojo į TSKP, Lietuvoje dar nebuvo jokių požymių apie bręstantį Nepriklausomybės siekį, nors 1987 m Lietuvos laisvės lyga jau organizavo mitingą prie A.Mickevičiaus paminklo, kur pasmerkė Molotovo-Ribentropo paktą. O kitur teigiama, kad G.Nausėda buvo visa širdimi su Sąjūdžiu, taip pat sako, dalyvavo jo mitinguose, o kai kas kalba - net Baltijos kelyje stovėjo.
- Tikrai? Gal dar ir nuotrauką turi, kur stovėjo?
Visi šitie „užmirštukai" nenori prisiminti tikrosios Atgimimo istorijos. Ne šiaip sau kažkas išrinko Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Prieš tai vyko aibė diskusijų Mokslų akademijoje, „Gaublio" klube, „Žinijos" draugijoje ir t.t. Žaliųjų veikla prasidėjo dar 1987 m., Baltijos jūrą apkabinome, vyko diskusijos dėl Ignalinos atominės. Viešpatie, na, kas tada galėjo to nematyti, jei per televiziją kasdien buvo rodomi reportažai? Tai ką? Gal Nausėda Maskvoje gyveno pasislėpęs, kad nieko nežinojo (juokiasi - aut. past.)?
- Jūsų nuomone, kaip vystysis ši prezidento, nutylėjusio savo partiškumą, istorija toliau? Kokios bus pasekmės?
- Žinią apie prezidento narystę TSKP paskelbė žurnalistas Dovydas Pancerovas, kuris, mano nuomone, yra dabartinės valdžios aptarnautojas. Kai reikia, tai ir knygą parašo. Tai aš manau, kad tas paviešinimas dėl partinės narystės yra suorganizuotas sistemiškai ir Tėvynės Sąjungos ranka prie šito reikalo, aišku, pridėta.
Bet kyla klausimas ir G.Nausėdai. Na, ką tu veiki kaip prezidentas, matydamas, ką daro Seimas? Bijai referendumo iniciatyvą paremti dėl mažesnio skaičiaus parašų, reikalingų referendumui inicijuoti? Gal jau nebijok? Argumentas dėl partiškumo, kai dabar viešai paskelbtas, jau negali būti šantažo instrumentu, nes argumentas buvo tik tol, kol nebuvo viešas.
Kai neviešas - tada galim žmogų spausti, gąsdinti, reikalauti, kad jis padarytą tą ar aną. Tai, ko gero, mes ir matėme to vargšo Nausėdos blaškymesi, kuris vyko visą šį laiką. Tai bando pyktis su valdančiaisiais, tai jų bijo ir atsitraukia. Tai nesutinka, kad Vytautas Landsbergis buvo valstybės vadovas, tai tyliai nuleidžia galvą ir pasirašo.
Dabar G.Nausėda galėtų būti laisvas savo veiksmuose ir žmonėms pasakyti - taip, mane tokiomis ir tokiomis sąlygomis išsiuntė į Vokietiją. Nes kyla klausimas - buvo kažkokios sąlygos jau TSRS KGB jau nustatytos ar nebuvo? Kažkokios užduotys buvo duotos ar ne? O gal buvo priverstas kažką daryti? Jis dabar turėtų į savo biografiją pasižiūrėti iš šito taško ir atvirai ją papasakoti.