Gyvybės kultūra prieš malonumų diktatūrą

Laisvos visuomenės instituto direktorė teisininkė Salomėja FERNANDEZ-MONTOJO tai girdėdama šypso:

- Jei nueitume iki biblijinio aiškinimo, tai velnias irgi žadėjo: „jūs būsit kaip dievai“... Ir nuo to prasidėjo visi mūsų nemalonumai.

- Juokas juoku, bet pastarasis įvykis Kaune, kai dienos šviesume motina, pasak jos, „už pliaukštelėjimą“ vaikui, suimama, pernakt laikoma kameroje, vaikai perduodami globėjams, verstų kalbėti apie smurtą šeimos atžvilgiu?

- Tai žiaurus institucijų - policijos ir vaiko teisių apsaugos specialistų - elgesys šeimos atžvilgiu. Akivaizdu, kad tai buvo nepagrįstas kišimasis į privatų šeimos gyvenimą. Žinoma, kad ta šeima nėra tobula, tai sunkiai besiverčianti šeima, bet tėvai labiau nei visos tarnybos kartu sudėjus myli tuos vaikus ir vaikai myli juos. Kiekvienoje šeimoje pasitaiko nesklandumų, tačiau dabartinė vaiko teisių apsaugos reforma sudaro pagrindą paimti vaikus pernelyg skubotai ir atskirti juos nuo tėvų kad ir keletui dienų. Neva tai daroma grėsmės lygiui nustatyti, bet tas nežinios laikas labiausiai traumuoja pačius vaikus. Tai lemia ydingas teisinis reguliavimas, todėl būtina peržiūrėti teisės aktus. Statistika šokiruojanti: nuo liepos 1 d. iki dabar pusantro tūkstančio vaikų buvo paimti iš šeimų ir atskirti bent trumpam laikui, iš jų pusė grąžinta tėvams nenustačius pakankamo grėsmės lygio. Tai, kad kai kurios šeimos streso ar nežinios būsenoje įpareigojamos laikytis konfidencialumo ir neviešinti savo atvejų, yra neįtikėtinas pareigūnų piktnaudžiavimas savo statusu.

- Ir tai ne vienintelis pavojus, grasantis šeimai šiandienėje Lietuvoje. Juk abejingumas jos likimui bei skurdas - vienos iš esminių smurto priežasčių. Jau nekalbant apie tai, kad apskritai rengiama dirva perrašyti šeimos sąvoką. Ko galime tikėtis iš Konstitucinio Teismo, kuris lapkričio pradžioje viešame posėdyje planuoja nagrinėti homoseksualų poros, įtvirtinusios santuoką užsienyje, bylą? Gal jau po poros savaičių šeimos suvokties ribos bus praplėstos?

- Konstitucinis Teismas spręs, ar homoseksualus lietuvio sutuoktinis užsienietis turi teisę apsigyventi Lietuvoje, kur nepripažįstama vienalyčių santuoka, tačiau kartu tai yra puiki proga pasisakyti ir homoseksualių santuokų atžvilgiu; ja, manau, ir bus pasinaudota. Nors nemanau, kad teismas tiesiogiai įtvirtins pagrindus tokiai santuokai atsirasti Lietuvoje, tačiau teismo išaiškinimas greičiausiai bus plečiantis ribas ir tai daug ką nulems: visuomenė šiam žingsniui ir yra ruošiama per teismų doktriną, per teisės mokslininkų įžvalgas akademinėje srityje, per organizuojamas įvairias socialines kampanijas...

- ...ir per garsenybių įtaką. Štai popiežiaus Pranciškaus mintis, raginusi priimti skirtumus, viešojo intelektualo Tomo Venclovos bematant buvo pasigauta ir pritaikyta seksualinių mažumų atveju.

- Aš suprantu, kad popiežius, kalbėdamas apie skirtumus, nori prisiartinti ir prie, kaip jis sako, „periferijų“, arba mažumų, - juk nekrikščioniška tuos žmones niekinti, žeminti. Visgi į šį Šventąjį Tėvą dedama nepamatuotų vilčių manant, kad jis pakeis ar jau keičia doktriną prigimtinės šeimos atžvilgiu, - kol kas jis labai aiškiai apibrėžia, kad santuoka ir šeima kyla iš vyro ir moters.

- Ir turbūt ne veltui Europoje taip puolama Bažnyčia, ne veltui būtent dabar entuziastingai atkapstomi iš praeities kunigų nuopuolių skandalai?

- Bet ar pastebėjote, kad akcentuojami tik pedofilijos skandalai, visiškai nutylint homoseksualumo skandalus Bažnyčioje?

- Ne veltui popiežiaus Pranciškaus patarimas kreiptis pas psichologus homoseksualius vaikų polinkius pastebėjusiems tėvams kaipmat buvo ištrintas iš interneto...

- Bažnyčia yra viena iš stipriausių jėgų, stovinčių šeimos sargyboje. Ji teigia prigimtinės šeimos, kylančios iš vyro ir moters santykių, vertę. Jei atkreiptumėte dėmesį tiek į LGBT atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų, tiek apskritai šio judėjimo šalininkų diskursą, matytumėte, kad šiandien nebesitenkinama tolerancija, o reikalaujama besąlygiško ideologijos priėmimo, vienalyčių santuokų ir prigimtinės vyro bei moters santuokos sulyginimo. Maža to, galime kalbėti net apie tikras prievartos priemones tradicinės šeimos šalininkų atžvilgiu: jų nuomonė apie lyčių papildomumu grindžiamą šeimą vadinama homofobija ir bandoma paversti neteisėta. Tą puolimą liudija ir užsienio šalių patirtis: ieškiniai homoseksualių santuokų švenčių neaptarnaujantiems tortų kepėjams, floristams, Prancūzijos merų, nesutinkančių sudarinėti homoseksualų santuokų, persekiojimai. Kartais religijos laisvės nuostatos padeda apginti tradicinę laikyseną. Jeigu ne jos, turėtume konstatuoti vieno požiūrio diktatūrą.

- Tačiau šiaip ar taip mažuma, t.y. valdžia diktuoja savo sąlygas liaudžiai. Ar žinote bent vieną valstybę, kur, tarkime, homoseksualų santuokos buvo priimtos referendumu?

- Išimtinis ir ryškiausias Europoje yra Airijos pavyzdys - vienalyčių santuoką ten įteisino referendumas. Tačiau dažniausiai šeimos sampratos ribos plečiamos teisminiu arba parlamentiniu būdu.

- Ar tai nereiškia, kad visko pertekęs Europos elitas serga nepagydoma liga, kuria siekia užkrėsti ir visuomenę?

- Europa nebeskiria fundamentalių dalykų, prilygindama vyro ir moters santykius, kurie kuria gyvybę (kai šitai nepavyksta, tai mes vadiname vaisingumo sutrikimu), dviejų vyrų arba dviejų moterų santykiams, iš kurių negalima tikėtis gyvybės sukūrimo, - tai neduotybė. Tarp vyro ir moters lyčių yra net apie 1600 genetinių skirtumų; įsivaizduokime, ką tai reiškia žmogaus fiziologijai ir psichologijai. Be to, ir vaiko interesus geriausiai atitinka turėti tėtį ir mamą. Juk jei prarandamas vienas iš tėvų, jo nebuvimą stengiamasi kompensuoti didesniu bendravimu su kitais „prarastos“ lyties giminaičiais - tai rodo, koks yra svarbus antros pusės vaidmuo. Vienalytės poros gali sukurti gyvybę nenatūraliu būdu, tačiau, vadinasi, antrosios „pusės“ dalyvavimas net nereikalingas. Tokiais atvejais vaikui net neduota sužinoti, kas yra jo biologinis tėtis ar mama; natūraliu atveju tai laikytume dideliu praradimu vaikui.

- Matyt, teisus išminčius taręs, kad žmogus nėra sutvertas geram gyvenimui. Dėl gero gyvenimo jis pasiduoda malonumams ir išsigimsta.

- Šiandien konstruojama šeimos samprata yra hedonistinė, vartotojiška: kol kitas žmogus padeda tenkinti mano poreikius, tol jis reikalingas, kai nebepadeda - jis man nebe šeima. Šita samprata susijusi su kontracepcijos sklaida, kada lytiniai santykiai, anksčiau išimtinai priklausę santuokiniam šeimos gyvenimui, tapo nevaisingi ir atsieti nuo įsipareigojimo. Šiuo atžvilgiu homoseksualūs santykiai gal yra netgi „pažangesni“ už heteroseksualius santykius, nes jie nesudaro neplanuotos gyvybės nepatogumų. Antra, net ir teisėje pernelyg akcentuojama tik psichologinė, emocinė santuokos reikšmė, kai santuokai sudaryti užtenka jausti „emocinį ryšį“ su kitu asmeniu. Bet aš tuomet vėl kelčiau klausimą, kaip ilgai mes laikysime, kad santuoką turi sudaryti du asmenys, kodėl ne trys arba daugiau. Žinomas atvejis Kolumbijoje, kai susituokė trys homoseksualūs vyrai.

- O kodėl tąsyk tarp jų negalėtų išsitekti, tarkime, ir ožka, kurią vienas iš asmenų kaip garsioje Edvardo Olbio pjesėje būtų įsimylėjęs?

- Dėl gyvūnų gerovės apsaugos tai būtų gana sudėtinga... (Juokiasi.)

- O kaip dėl visa ko pateisinančios meilės?

- Taip, meilė yra šeimos pagrindas, tačiau negalima tik meile (kuri šiandien neretai suvokiama tik kaip jausmas, o ne vidinė nuostata įsipareigoti kitam asmeniui) grįstą santykį vadinti šeima ir sakyti, kad tas santykis kuria bendrąjį gėrį. Kaip sakėte, remiantis subjektyvia psichologine šeimos samprata, galima įteisinti ir kitokias formas... Juk valstybė neišdavinėja meilės liudijimo arba susižadėjimo liudijimo, valstybė išduoda santuokos liudijimą, vadinasi, ji laiko tą faktą svarbiu ir teigia, kad iš jo gali kilti bendrasis gėris: stiprios šeimos, jose gimstantys vaikai, lemsiantys valstybės atsinaujinimą ir klestėjimą. Deja, atmetant gyvybės dovaną, visuomenė nyksta. Jau kalbame apie praktinius sunkumus - sunku užtikrinti pensijas. Kai žmonės nebesugeba įsipareigoti (o ne tik laikinai „mylėti“), jie patys jaučiasi neužtikrinti ir vieniši. Vargu, ar tai teikia laimę, ir tokios gyvensenos pasekmės atsispindi žmogaus psichologijoje. Viena iš šviesesnių iniciatyvų šiandien yra Seime įregistruotos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama ugdyti moksleivių gebėjimą kurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą, stiprinti teigiamą požiūrį į daugiavaikes šeimas. Ši iniciatyva sveikintina dar ir todėl, kad ja bandoma užtaisyti mūsų mentaliteto spragas, kai žmonės nebūtinai nori kurti šeimą arba turėti daugiau vaikų, kad ir turėdami didžiausias finansines galimybes, nes tiesiog vengia papildomų įsipareigojimų.