Juodoji jūra atėmė sveikatą žemaitukams

Projekto “2000 km istorijos” dalyviai žemaitukų veislės žirgais Vytauto Didžiojo keliais iki Juodosios jūros keliavo daugiau kaip mėnesį. Nors žygis sulaukė didžiulio susižavėjimo, gyvūnų globėjai teigia, jog žygis buvo surengtas be deramo pasirengimo, todėl žirgai kelionėje ne tik kentė skausmus, bet ir grįžo suluošinti.

Trūko profesionalumo

Žirgų globos asociacijos direktorė Eglė Gerulaitytė apgailestavo, kad žygio organizatoriai nepaisė specialistų įspėjimų rimtai pasiruošti kelionei.

“Idėja pakartoti Vytauto Didžiojo žygį tikrai graži, tačiau negalima elgtis taip neprofesionaliai. Žygis turėjo būti organizuotas kur kas rimčiau”, - “Vakaro žinioms” tvirtino ji.

E.Gerulaitytės teigimu, žygio pradžia nieko bloga lyg ir nežadėjo - organizatoriai kreipėsi į Lietuvos žirginio sporto sąjungą, ištvermės jojimo specialistus, kad šie patartų, kaip tinkamai paruošti kelionei žirgus. Deja, išgirdę, kad per kelis mėnesius to padaryti nepavyks, šie dingo. Tiksliau, išjojo nepaisydami įspėjimų.

Žirgų globėja tvirtina, kad keturkojai namo grįžo tragiškos būklės: “Išsekimas pagydomas. Tačiau kai yra tokios perkrovos, o žirgai joms neparuošti, sutrinka viso organizmo veikla - širdis, dėl vaistų leidimo - kepenys, sausgyslės, kojos. Kai kurių žirgų nugaros taip nubalnotos, kad abejonių kelia tai, ar jie kada nors dar bus tinkami sportui, o kai kurie - ir apskritai joti.”

Lietuvos žirginio sporto sąjungos Ištvermės jojimo komiteto kuratorė Ugnė Mateikaitė patvirtino, kad žygio organizatoriams buvo rekomenduota deramai pasirūpinti žirgais: ilgoms distancijoms būtini ne tik idealiai parinkti balnai, bet ir specialūs - tinkami jojant ilgas distancijas.

“Idėja mums tikrai patiko, tad jiems išdėstėme profesionaliai, ką ir kaip daryti. Juk žirgą deramai parengti reikia bent trejų metų. Kaip suprantu, jie neturėjo tiek laiko. Matyt, tie žmonės nelabai patyrę, tad įsivaizdavo, kad galima padaryti taip, kaip jiems reikia. Ir padarė”, - aiškino U.Mateikaitė.

Ji teigė kol kas negalinti pasakyti, ar žirgai išties taip smarkiai sužaloti ir ar galės visiškai pasveikti, mat po žygio jų dar nemačiusi.

“Čėdijo” kaip vaikus

“2000 km istorijos” ekspedicijos vadovas Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius stebėjosi kalbomis apie suluošintus žemaitukus.

“Ar jie buvo bent apžiūrėti žirgų? Man nežinomas nė vienas faktas, kad žirgai rimtai negaluotų. Visi iki vieno žirgai grįžo geresnės formos, nei išvažiavo. O tie, kurie turėjo antsvorį, jį numetė”, - džiaugėsi jis.

Ekspedicijos vadovas atskleidė, kad žirgai buvo rengiami apie tris mėnesius, tad to turėjo užtekti. Mat, jo manymu, tiek užtenka parengti žirgą ištvermės jojimo varžyboms. Juo labiau kad kelionėje jiems buvo skiriamas ypatingas dėmesys.

“Ir patys raiteliai žirgus kaip vaikus “čėdijo” ir mylėjo, ir profesionali veterinaro priežiūra buvo nuolatinė. Ypač rimtai žiūrėjome. Juk nebuvo tikslo bet kokia kaina pasiekti tikslą. Jeigu būtų kilusi grėsmė žirgų sveikatai ar raitelių, žygio nebūtume tęsę”, - prisipažino G.Babravičius.

Kaip pavyzdį, kad žirgai turėjo grįžti net laimingesni, vicemeras pateikė savo pavyzdį. “Aš ir pats devyniais kilogramais grįžau lengvesnis. Vadinasi, nėra to blogo, kas neišeitų į gera”, - patikino jis.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"