Kaip ministerija atidavė krovinių rinką rusams

Kam užkliuvo Lietuvos vežėjai?

Vienas geresnių tokio neūkiškumo pavyzdžių yra bendradarbiavimas arba, kaip situaciją įvardijo „Vakaro žinių“ kalbinti vežėjai, nuolaidžiavimas kaimyninei Rusijai dėl leidimų.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką ir dvišalius susitarimus, Lietuva iš Rusijos gauna bendruosius leidimus, trečiųjų šalių ir dvišalius leidimus, suteikiančius teisę vežti trečiųjų šalių krovinius (vežėjų vadinamus terminaliniais). Rusijai Lietuva suteikia bendruosius ir trečiųjų šalių leidimus. Iki 2013 m. Rusijos vežėjams krovinių vežimui tarp pagrindinės Rusijos teritorijos ir Kaliningrado srities buvo išduodami specialūs leidimai, suteikiantys teisę vežti krovinius per Lietuvą į Kaliningradą, tačiau neleidžiantys Lietuvoje krauti ar iškrauti krovinių. Skamba keistai, bet būtent Lietuvos politikų iniciatyva pastarieji leidimai buvo panaikinti, prijungiant juos prie bendrųjų.

Nesusidūrusiems su krovinių pervežimo subtilybėmis visi šie pavadinimai gali būti sunkiai suprantami, tačiau pasigilinus, viskas greit stoja į vietas. Lietuviams, norintiems vežti prekes iš Lietuvos į Rusiją ar tranzitu per Rusijos teritoriją, reikalingi bendrieji leidimai, tačiau čia taikomi tam tikri apribojimai... Terminaliniai leidimai faktiškai buvo sugalvoti siekiant apriboti Lietuvos vežėjų galimybę gabenti trečiųjų šalių kilmės krovinius į Rusiją, nes gaunamo šių leidimų kiekio mūsų vežėjams nepakanka. Su bendraisiais leidimais į Rusiją be jokių kliūčių galima vežti tik Lietuvoje pagamintas prekes. Norint su bendruoju leidimu vežti trečiųjų šalių kilmės krovinius, tenka pildyti kalnus dokumentų, rinkti įvairias deklaracijas, o vėliau vis tiek ilgai aiškintis muitinėje. Būtent todėl nemaža dalis Lietuvos vežėjų, pavargę nuo biurokratinių vingrybių, renkasi kitus maršrutus, didžiulę Rusijos rinką palikdami vietos vežėjams.

Situacija su Rusijai išduodamais lietuviškais leidimais yra kitokia. Rusai taip pat gauna trečiųjų šalių leidimus ir bendruosius leidimus, kurių Lietuva duoda tiek, kiek Rusija prašo. Su bendraisiais leidimais Rusijos vežėjai gali be jokių kliūčių gabenti visus krovinius iš Lietuvos į Rusiją, taigi konkurencijos sąlygos aiškiai skiriasi ir jos ne mūsų vežėjų naudai.

Ką reiškia skaičiai?

Susisiekimo ministerija po derybų su Rusijos delegacija 2018 m. rugpjūčio pabaigoje išplatino pranešimą, kuriame rašoma: „Abiejų šalių delegacijos sutarė, kad šiemet Lietuvos vežėjams bus papildomai skirta 7 tūkst. dvišalių leidimų su specialia žyma „leidžiamas trečiųjų šalių krovinių vežimas“ ir 1 tūkst. papildomų leidimų vežti trečiųjų šalių krovinius. Delegacijos patvirtino ir preliminarias 2019 m. kvotas. Lietuvai numatyta 170 tūkst. dvišalių leidimų, iš jų 21 tūkst. su specialia žyma „leidžiamas trečiųjų šalių krovinių vežimas“ ir 12 tūkst. „leidimų vežti trečiųjų šalių krovinius“.

Peržvelkime poros pastarųjų metų statistiką. 2017 m. Rusija Lietuvai skyrė 11 000 trečiųjų šalių leidimų ir 162 500 bendrųjų leidimų. Metams pasibaigus buvo išnaudoti visi trečiųjų šalių leidimai ir tik 58 544, tai yra mažiau negu pusė, bendrųjų leidimų.

Nepaisant akivaizdaus trečiųjų šalių leidimų poreikio ir bendrųjų pertekliaus, Susisiekimo ministerija 2018 m. su Rusija vėl sutarė būtent dėl didelio bendrųjų leidimų, kurių perteklius stebimas kelerius pastaruosius metus, skaičiaus. 2018 m. Lietuva gavo vėl tik 11 000 trečiųjų šalių leidimų ir 157 500 bendrųjų leidimų. Prabėgus pirmajam pusmečiui mūsų vežėjai buvo išnaudoję 6968 trečiųjų šalių leidimus ir tik 20 896, tai yra - vos septintadalį bendrųjų leidimų. Šiemet jų skaičius buvo padidintas iki 170 000. Kam, jeigu jų Lietuvos vežėjai ir taip neišnaudoja? Trečiųjų šalių leidimų kiekis buvo padidintas tik iki 12 000, tad labai tikėtina, kad 2019 metų pabaigoje jų ir vėl pritrūks.

„Vakaro žinių“ kalbinti vežėjai įvardijo dar vieną blogybę - Lietuva visus leidimus Rusijai atiduoda vienu kartu, tad vėliau, baigiantis Lietuvai skirtiems leidimams, nebeturi jokių apčiuopiamų svertų paspausti kaimyninę šalį ir išsikovoti papildomų leidimų. Kokios tokių nelygiaverčių dalybų pasekmės? Lietuvos vežėjai traukiasi iš Rusijos rinkos. Jeigu prieš keletą metų jie užėmė apie 60 proc. (Susisiekimo ministerijos teigimu - 51,4 proc.) kaimyninės šalies krovinių pervežimų rinkos, tai dabar šis skaičius tesiekia 15 proc., ir, regis, mažės toliau. Ką tai reiškia? Tiesioginius nuostolius Lietuvos valstybei, nes prarandamos darbo vietos, perkama mažiau degalų, mažiau vilkikų, mažiau puspriekabių, mažėja į šalies biudžetą surenkamų mokesčių...

Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus patikslino, kad atskiri leidimai į Kaliningradą dvišaliu susitarimu buvo panaikinti 2012 m. rugsėjį. Tai sutarė tuometinių viceministrų vadovaujamos delegacijos. Komentuodamas situaciją dėl leidimų išdavimo tvarkos, viceministras teigė, kad „šalių kompetentingos įstaigos kasmet perduoda viena kitai sutartą leidimų blankų kiekį krovinių vežimui.“ Teoriškai tai atliekama iki einamųjų metų pabaigos, idant veikla vyktų nenutrūkstamai, nors faktai rodo, kad Lietuvos vežėjams leidimų nuolat pritrūksta, o svertų paspausti kaimynus nebelieka.

P.Martinkus sakė, kad nuo 2013 m. trečiųjų šalių leidimų kvota Lietuvos vežėjams padidėjo 2,8 karto, o 2017 m. papildomai buvo gauta 4,5 proc. leidimų, leidžiančių vežti trečiųjų šalių krovinius. 2018 m. kvota buvo padidinta dar 7,4 proc., nors tai ir neatitinka realių poreikių. Rusijos vežėjams išduodamų dvišalių/tranzitinių leidimų kvotos nuo 2013 m. padidėjo 11 proc., kas visiškai tenkina kaimyninės šalies vežėjus.

Viceministras pažymėjo, kad Susisiekimo ministerija organizuoja susitikimus su „Linava“ ir Lietuvos vežėjų sąjungos atstovais. Stebint situaciją, susidaro įspūdis, kad nors ministerija ir kviečia vežėjus į pasitarimus, pastarųjų pasiūlymai lieka neišgirsti.