Lietuviai negali nuspręsti, kaip gyventi savo šalyje - tai už mus daro užsienio "specialistai". Šie liepia mums gyventi kaip laukiniams. Bet Lietuvos gamtosaugininkai gina viską, tik ne eilinį žmogų.
Reikia ilsėtis, ne gyventi
Aukščiausi Lietuvos politikai, neturėdami laiko ir noro patys nuspręsti, kaip tvarkytis saugomuose Lietuvos kampeliuose, tai padaryti įpareigojo UNESCO specialistus. Tris dienas Kuršių nerijos padėtį vertinę užsieniečiai Suzana Denjė, atstovaujanti ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir kraštovaizdžio komisija), bei organizacijos IUCN (Tarptautinė gamtos išsaugojimo sąjunga) atstovas Pjeras Galanas jau pareiškė pirmuosius priekaištus. Išsamiai savo nuomonę jie rengiasi pareikšti po kelių savaičių. Nuo svečių nė per žingsnį nesitraukė seimūnė Aurelija Stancikienė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė. Vietiniai buvo apstulbę, kai gerai jiems pažįstama A.Stancikienė stengėsi daryti įtaką ekspertų nuomonei nurodinėdama, kur, ką ir kaip reikia žiūrėti.
Pirmiausia ekspertams užkliuvo tai, kad Kuršių nerijos gyventojai naudojasi mobiliuoju ryšiu. Esą čia per daug mobiliojo ryšio antenų. Kilus klausimui, kaip be telefono gyventi vietiniams, ekspertai pateikė genialų pasiūlymą: Kuršių nerijoje reikia ne gyventi, o ilsėtis. Todėl telefoną reikėtų išsijungti, kad netrikdytumėte tylos.
Antras priekaištas - eismas pernelyg intensyvus. Tad apžiūrėję šiuo metu neeksploatuojamą Nidos oro uostą, ekspertai pareiškė, kad čia galėtų būti įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Toliau net ir vietiniai galėtų visur, nors ir iki Smiltynės, vaikščioti pėsčiomis.
Užsieniečius nustebino ir popierių, nustatančių, kaip tvarkytis šioje teritorijoje, šūsnys. Tačiau jie nuramino, kad Lietuva esą ne vienintelė pasaulyje, kur norėdamas ką nors nuveikti žmogus susiduria su tiek popierizmo. Yra dar kelios tokios šalys.
Varžyti reikia
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė, taip pat lydėjusi atvykėlius, aktyviai gynė jų siekius suvaržyti vietos gyventojus.
"Ekspertai pažymėjo, kad reikia turėti koncepciją. Bendrojo plano autoriai bando sakyti, kad turi pasiūlymų. O ekspertai sako - jūs ne taip suprantate, jūs galvojate tik savivaldybės mastu, ko reikia gyventojams ir poilsiautojams. Jūs turite žiūrėti į visą sistemą", - gynė užsienio žmonių pareiškimus R.Baškytė.
Ji nematė problemos, kad vietos gyventojai negali jaustis net savo namų šeimininkais, negana to, negali žingsnio žengti be leidimo. Anot jos, jei tai nepatinka, gali čia negyventi.
"O jūs žinote kokią nors vietą, kur nereikia leidimų? Bet kurioje teritorijoje negalite perdažyti namo kita spalva. Kitose šalyse situacija nė kiek ne paprastesnė. O JAV, Floridos nacionaliniame parke, jums netgi pasakys, kokios spalvos gėles auginti", - dėstė VSTT direktorė ir patikino, kad kspertai ne nurodinės, o tik patars.
Savi - necivilizuoti
Pasak R.Baškytės, jei Kuršių nerijos gyventojai bei savivalda nepaisytų liepimų, "gali atsitikti tai, kas buvo Drezdeno atveju", t. y. būsime išbraukti iš paveldo sąrašo. Bet kuo mums nuo to bus blogiau, nepaaiškino. Užsienio ekspertai spręsti mūsų reikalams esą reikalingi todėl, kad savi per mažai civilizuoti.
"Dėl vietos bendruomenės ir vietos savivaldos apsisprendimo, atvirai kalbant, savivalda daro gana didelį spaudimą, žiūri, kada koks specialistas neatlaikys. Dabar, pavyzdžiui, bus viena būdelė paplūdimyje, dar viena - kitoje vietoje, čia - kempingas. Jos kaip vėžio ląstelės. O Lietuvos ekspertams galima padaryti tam tikrą spaudimą. Aišku, galima rasti tokį, kuris planuojant nedalyvavo. Bet kai nuomonę pasako ekspertai iš tokių civilizuotų šalių kaip Šveicarija, Anglija, ta pati informacija kitaip priimama. Ekspertai aiškiai pasakė: jei įsigijau turtą, tai žinau, kokioje teritorijoje, ir tai mano problemos. Galėjau neįsigyti", - aiškino R.Baškytė.
Tai, kad būtent vietos gyventojai, o ne vadinamieji nekilnojamojo turto spekuliantai kenčia dėl šių suvaržymų, jai pasirodė taip pat per menkas argumentas.
"Be abejo, vietos gyventojai irgi gyvena. Jie turi savo būstą. Bet kas sakė, kad vietoj savo būsto jie galės pasistatyti dar didesnį?" - pyktelėjo ji.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas nerado laiko pareikšti nuomonės šiuo klausimu, nes buvo pernelyg užsiėmęs svarbesniais reikalais.
SKAIČIAI
30 000 litų - tiek biudžeto lėšų atsiėjo UNESCO ekspertų kelionės, nakvynės, vertimai, maitinimas ir kitos smulkmenos.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
