Kovo 11-oji išauš ir šiemet

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Egidijus BIČKAUSKAS, Bronislovas GENZELIS ir Zigmas VAIŠVILA bei vienas iš organizatorių, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius PANKA. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS. Šiemet leidimas rengti Kovo 11-osios eitynes nebuvo duotas. Tautinio jaunimo sąjunga kreipėsi į teismą, dar kartą papildomai į savivaldybę, surinkti Seimo narių parašai, kad nėra tikslinga drausti šitas eitynes. Kokia šiuo metu yra eitynių teisinė padėtis?

J.PANKA: Dabar jau kurį laiką yra nežinia, ar Vilniaus miesto savivaldybė duos leidimą. Manau, kad nuo savivaldybės nepriklauso, bus tos eitynės ar ne. Eitynės vis dėlto priklauso nuo žmonių iniciatyvos, nuo tų žmonių, kurie kiekvienais metais žygiuoja. Niekas nepasikeis nuo to, bus tas leidimas duotas ar ne, žmonės vis tiek žygiuos.

Šiais metais pirmą kartą susidūrėme su tikrai didele problema, labai dideliu savivaldybės pasipriešinimu. 2008 metais vyko stichinės eitynės, niekas jų neorganizavo, žmonės tiesiog ėjo. Buvo visokių provokacijų, jos nuskambėjo per žiniasklaidą ir Lietuvoje, ir užsienyje.

Nuo 2009 metų, kai Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga ir Lietuvių tautinis centras pradėjo organizuoti legalias eitynes, nė karto nebuvo jokių incidentų, ekscesų, nesusipratimų, išskyrus, sakykim, saujelę „spalvotųjų“. Homoseksualų aktyvistai su vėliavėlėmis pamojavo, kitą kartą anarchistai „Antifa“, irgi tokios saujelės, pamojavo. Algirdas Paleckis su savo raudonais plakatais stovėjo, tačiau jokios atviros konfrontacijos nebuvo.

Policija mums visą laiką buvo labai dėkinga, kad yra tvarkdarių. Aš galvoju, kam būtų naudinga, jeigu šiais metais tos eitynės būtų nederintos su policija, nebūtų tvarkdarių, galimai atsirastų ir provokatorių. Gal tiesiog nuo 2008 metų jau praėjo tiek laiko, kad nebeišeina eksploatuoti tų metų nesusipratimų, nes vis pastebiu, kad kai kurios žiniasklaidos priemonės rodo 2011 metų eitynes, atrodo, pasakoja apie jas, o vaizdai ir šūkiai - iš 2008-ųjų.

2012 metais tas pats kartojasi, na, gal tiesiog jau visi atmintinai žino, kada kokios eitynės buvo, ir visuomenė nebebijo šitų eitynių, neišeina jų demonizuoti, tada reikia uždrausti, reikia įpilti alyvos į ugnį. Kam tai naudinga? Tikrai tai nenaudinga nei Lietuvai, nei Lietuvos patriotams, nei tuo labiau tai pačiai savivaldybei.

Z.VAIŠVILA: O Kaune Vasario 16-osios eitynės leidžiamos?

J.PANKA: Kaune viskas gerai, kliūčių nėra, viskas bus kaip visada.

G.JAKAVONIS: Pernai vis dėlto buvo unikalios eitynės: Gedimino prospektu, aišku, kelių valandų skirtumu, buvo leista žygiuoti ir jums, ir tiems, kaip jūs pavadinote, „spalvotiesiems“. Po jūsų eitynių kaip visada vyko patriotinis roko koncertas, buvo laiko tarpas, kai visi tie eitynių dalyviai laukė koncerto. Ar nemanote, kad čia buvo bandymas išprovokuoti susidūrimą?

J.PANKA. Neatmetu tokios galimybės. Mes savivaldybėje sakėme, kad patogesnis laikas - 16 val., nes koncertas prasideda 19 val., o durys atidaromos jau 18 val. ir tai masei žmonių, kurie suvažiuoja iš visos Lietuvos, būtų patogiau tiesiai eiti į koncertą. Galų gale mes garantuotume už eitynių dalyvius, kad jie nenueis kur nors kitur ir nebus nesusipratimų, provokacijų. Mums daug patogiau būtų buvę, bet savivaldybė ar kažkas, kas už jos stovi, sugalvojo, kad mes turime žygiuoti 13 val., kad būtų tikrai gražus laiko tarpas, per kurį galimai būtų kokių nors provokacijų.

G.JAKAVONIS: Dėl ko kovojome, kad dabar nepriklausomoje valstybėje tie žmonės, kurie save laiko patriotais, susiduria su štai tokiomis problemomis?

B.GENZELIS: Jeigu tautinės šventės turi būti švenčiamos, jeigu Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji turi būti švenčiamos, tai iš anksto negali būti reglamentuota, kad taip galima, o taip negalima.

Dabar grįžkime prie Konstitucijos. Konstitucija apskritai reikalauja tik vieno - turi būti informuojama apie renginį, o renginys gali būti stabdomas, jeigu tai gresia saugumui ir panašiai.

Tarybiniais metais buvo terminas „buržuazinis nacionalistas“: jeigu kas kur kitaip, tai tu esi buržuazinis nacionalistas. Bet be epiteto „buržuazinis“ terminas „nacionalistas“ tada nieko nereiškė, nebuvo užgaulus ar panašiai. Dabar mes šitą terminą atmetame. Jeigu kam nors yra prisegtas terminas „nacionalistas“, tai yra blogai. Bet juk tai yra normalus terminas, jeigu žmogui rūpi Tėvynė, jeigu jis priklauso tam tikrai tautai. Jeigu Lenkijoje kas nors lenką už kokias nors eitynes pavadintų nacionalistu, įsivaizduoju, koks kiltų šurmulys vien už tokio termino vartojimą.

Jeigu buvo siekta atkurti savo valstybę, tai mes tą valstybę turime gerbti. Dabar pas mus įdomiai išeina: mes siekėme vartoti lietuvių kalbą ir visais aspektais kovojome už lietuvių kalbos vartojimą. Aš neįsivaizduoju, sakysim, kokio nors Maskvos veikėjo, kuris viešai pradėtų egzaminuoti ministrus, ar jūs mokate rusų kalbą, gal potekstėje šitie dalykai būdavo, bet kad viešai būtų niekinama sava kalba, kad apie ją būtų kalbama kaip apie antraeilę?.. Konstitucijos 14 straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

Negaliu atsakyti, kokios jėgos stovi užkulisiuose, bet aš negalvočiau, kad tai vieno žmogelio darbas.

Lietuva yra lietuvių Tėvonija, jeigu tu čia esi gimęs, tai kaip tu gali ignoruoti savo kraštą, kai tavo ir visų institucijų tikslas - ugdyti pagarbą savo kraštui. Ir tokios eitynės, mano supratimu, yra viena iš pagarbos savo kraštui apraiškų.

Gediminas - vienas valstybingumo simbolių, ir kur tada tas eitynes organizuoti, jei ne Gedimino prospekte? Jeigu kur nors pakampėse, tada gal išeis, kad mes nesame suvereni valstybė, kad tai yra ne Lietuvos valstybė, ne lietuvių valstybė, ne Lietuvos piliečių valstybė. Man šitie dalykai niekaip nesuvokiami ir į tuos draudėjus turi būti atitinkamai reaguojama.

G.JAKAVONIS: Užsiminėte apie prezidentės egzaminavimus. Pasakysiu dzūkiškai: kai iš pasileidusių panų tampa davatkomis, nėra nieko baisiau. Galbūt didelė to tarybinio šleifo baimė verčia prezidentę būti tokia globaliste, kuri mato tik Vakarus, reikalauja kalbėti angliškai ir t.t. O į tokius dalykus kaip eitynės, kurios turi rezonansą, visiškai nesikiša arba tyliai stebi.

B.GENZELIS: Jau senais laikais pastebėta, kad konvertitai yra popiežiškesni už popiežių. Sakykime, buvo komunistai, buvo kultas, savo gyvenimą skyrė tam, kad stiprintų sistemą. O kai ta sistema sugriuvo, tampa jos priešu. Ir man neaišku, kada melavo - tada ar dabar.

G.JAKAVONIS: Zigmai, pernai dalyvavai eitynėse ir dar su pačia pirmąja Sąjūdžio vėliava. Kas tave verčia dalyvauti?

Z.VAIŠVILA: Ką mes matome? Mūsų valstybės realybę, kiek dar jos turime. Jeigu tautinė valstybė yra rudimentas, kuris nereikalingas ir net kenksmingas Europos Sąjungai, tikiuosi, kad Lietuvai pirmininkaujant tai, ką dabar padarė Didžioji Britanija, bus padėta ant stalo ir teks Lietuvai, kaip ji čia besisuks, apie tai šnekėti. Labai sveikas supurtymas, galų gale atsipeikėta ir turi būti apsispręsta - mes stojome ne į federaciją ir kitos valstybės stojo ne į federaciją. Tendencija iš konfederacijos principo pereiti į federaciją yra akivaizdi.

2004-2008 metų Seimas, nors ir formaliai, paskubomis, negerbdamas savęs ir tautos, atiduodavo dalį suvereniteto Europos Sąjungai. Žiūrėkim, kas buvo per praėjusią Seimo kadenciją. Finansinė nepriklausomybė atiduodama vien tiktai prezidentės pareiškimu. O Lisabonos sutartyje buvo kalbėta, kad tai klausimas, kurį valstybė turės spręsti atskirai. Suverenitetas dalijamas į kairę ir į dešinę, visiškai neklausiant tautos nuomonės.

Dėl eitynių nustūmimo į pakampę. Jeigu mes gerbiame savo valstybę, iškovotą nepriklausomybę, tai turime tuo didžiuotis. Turime didžiuotis ne kažkur pakampėje pasislėpę, o ten, kur yra tautos susibūrimo vieta. Dar kartą kviesčiau ateiti į šventę valdžios žmones ir tada būtų reali tautos vienybė.

Pernai ir Vasario 16-ąją nuvažiavau į Kauną savo akimis pamatyti, pajusti tą dvasią, ir Kovo 11-ąją dalyvavau eitynėse. Kaip ir Sąjūdžio laikais reikia nuo ko nors pradėti ir nebijoti savo nuomonės. Galiu patvirtinti, kad visur buvo tik geranoriška ir labai pakili nuotaika, ir ne tik eisenos dalyvių, bet ir visų, kurie stebėjo - kauniečių, vilniečių, svečių.

Šitą veiksmą reikia kitaip nušviesti, negąsdinti visokiais homofobiškais ar dar, neduok Dieve, baisesniais dalykais. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad ir mes tam nepasiduotume.

Teigiama, kad mes okupavome Klaipėdos kraštą. Palaukit, tai ar atsimename, kad Mažoji Lietuva pati paskelbė nepriklausomybės deklaraciją po Vasario 16-osios Akto ir kreipėsi į didžiąją Lietuvą, kad Mažoji Lietuva grįžtų atgal. Lietuva atsiėmė savo kraštą. Ir kai girdi diskusijose istorikus vartojant formuluotę „okupavo“, tai ne liūdna, tai yra visiškas nemąstymas.

Antras dalykas: kodėl mes vartojame terminą „nacionalizmas“? Tai čia mes ne angliškai šnekame, anglų kalba neturi tokių gražių žodžių kaip „tautiškumas“, „tauta“. Kai anglai neturi tokių dalykų, tai problema dirbtinai kuriama, mes neturime padėti tai propagandai vystytis.

Kaune mačiau vienintelį man pasirodžiusį keistą tamsiai apsirengusį žmogų, kuris lydėjo eiseną iš šono ir fotografavo. O čia ką aš mačiau - puikiai visoms provokacijoms pasiruošusią policiją, jaunų mergaičių ir keletą berniukų, su vaivorykštiniais plakatais bėgančių ir taip atsistojančių, kad iš kitos gatvės pusės būtų nufilmuota būsimai reklamai ir pateikta užsieniui. Mačiau vieną žmogų, kuris iš eisenos priekio lakstė. Jeigu taip būtų dariusi beždžionė, tai aš suprasčiau tą elgesį, bet kai žmogus tai daro, tai sunku kitaip įvertinti. Noriu padėkoti profesionaliai pasiruošusiai policijai, kuri ramiai šitą žmogų įsodino į specialų automobilį, ir eisena sėkmingai ir be jokių nesusipratimų pasiekė tikslą.

Reikia džiaugtis ir didžiuotis švente, tai yra tautos šventė, tai yra valstybės šventė. Jeigu mums valstybė nebereikalinga ir tautos likimas - tik išsivaikščioti, tai tada turime apsispręsti, ir valdžios atsakomybė ne mažesnė, o dar didesnė.

G.JAKAVONIS: Pagal mūsų įstatymus faktiškai užtektų tiktai informuoti, jog vyksta toks renginys, jog dalis tautos šitaip nori švęsti - žygiuoti Gedimino prospektu iki Seimo rūmų, kur buvo paskelbta nepriklausomybė, o valdžios pareiga yra užtikrinti saugumą. Tai gal tiesiog beprasmiškai laužomos ietys prašant leidimo, kai faktiškai užtektų tik informuoti?

E.BIČKAUSKAS: Visų pirma Lietuva kaip valstybė man asocijuojasi ne tik su lietuviais. Lietuva - tai Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie šitą žemę priima kaip savo žemę. Kai važiuoju į užsienį, tai pirmiausia susikraunu marškinėlius, kepuraites su Lietuvos atributika - tai man yra svarbiausias dalykas, kurį vežuosi kur nors vykdamas.

Taip, didelėms valstybėms yra žymiai paprasčiau. Mes esame nedidelė tauta ir mums būtina savisauga. Tokios eitynės, kurias aš iš tikrųjų sveikinu, yra vienas mūsų savisaugos elementų. Jeigu Lietuvoje būtų krizinė situacija ir reikėtų eiti į apkasus, neabejoju, kad didesnė dalis tų, kurie dalyvaus šitose eitynėse, eitų į tuos apkasus. Dėl kito pobūdžio eitynių - kiekvienas žmogus turi teisę išreikšti savo mintis, tą garantuoja Konstitucija, tą garantuoja ir pati demokratija, bet aš abejoju, ar dažnas iš jų dalyvių būtų apkasuose. (Tiesa, ar pajusime tą momentą, kad jau reikia būti apkasuose.)

Ponas Genzelis teisingai pasakė, kad tiek Konstitucija, tiek Susirinkimų įstatymas garantuoja mums teisę laisvai reikšti savo mintis, savo poziciją. Policija, kitos institucijos privalo užtikrinti, kad nebūtų išsišokimų, kad žmonės galėtų saugiai išreikšti savo mintis. Susirinkimų įstatymas numato konkrečias vietas, kur reikia išlaikyti tam tikrą atstumą - nuo Vyriausybės pastato, teismų pastatų, ir viskas.

Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas nenumato jokio mechanizmo, kad vienas ar kitas eitynes ar susirinkimą reikia rengti kokioje nors konkrečioje vietoje, pavyzdžiui, Upės gatvėje. Įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai susirinkimus ir eitynes gali rengti bet kur, išskyrus tam tikras vietas.

Tiesa, įstatymas numato tam tikrus apribojimus: jeigu tuo pačiu metu vyksta koks nors valstybės renginys, tai pirmumas bus suteikiamas tam renginiui, o jeigu tokių renginių nėra, kaip šiuo atveju, tai priklauso tiktai nuo pareiškimo padavimo pirmumo. Taigi jokios galimybės užkirsti, drausti aš nematau. Džiaugiuosi, kad šitoms eitynėms pradėta rengtis pakankamai anksti, taigi net ir bet kokie vilkinimai, taip pat ir teisiniu požiūriu, pasmerkti tam tikra prasme žlugti.

Manau, kad sprendimai bus priimti, ir noriu tikėtis, kad jie bus teigiami ir šitas renginys įvyks. Taip pat aš esu už tai, kad vyktų ir kiti renginiai atitinkamu metu jų rengėjams pageidaujant, jeigu jie nėra nukreipti prieš pačią demokratiją ar dorovę. 90 proc. esu įsitikinęs, kad teismas priims teisingą sprendimą, nors, deja, būna visokių atvejų.

G.JAKAVONIS. Visi kažkodėl užmiršta šūkio „Lietuva lietuviams, lietuviai Lietuvai“ antrąją dalį. Mūsų Konstitucijoje labai aiškiai pasakyta, kad Lietuvos valstybę kuria lietuvių tauta. Eitynėse dalyvavome su Dzūkijos jaunimu, grįžome pakilios nuotaikos, bet išsiskiriant pasakiau: pasižiūrėkit, kaip eisena bus parodyta per televiziją. Užteko pasižiūrėti Indrės Makaraitytės rengtas TV žinias, kur viskas buvo sukeista vietomis: tie, kurie provokavo ir buvo policijos išvesti iš minios, buvo parodyti kaip aukos. Pakalbėkime apie viešosios nuomonės formavimą ir informacijos apie eitynes pateikimą per mūsų žiniasklaidą.

J.PANKA: Visus ketverius metus, per kuriuos mes organizavome eitynes, būdavo ganėtinai vienpusiškas pateikimas. Man labai keista: 2012 metais, kai, policijos duomenimis, su žygiuotojais ir sveikinančiais žmonėmis gatvėje buvo suskaičiuota apie 3 tūkst., buvo rodoma tiktai viena dalis, kur žygiuoja atitinkama subkultūra, kur jaunimas su juodomis striukėmis, kerziniais batais, skustomis galvomis. Maždaug iš karto parodo: va, čia šitie žygiuoja. Nors mes neatsiribojame nuo jokių žmonių, pas mus galima ir su ilgais plaukais, ir su skusta galva, ir su skiautere, ir kaip tik nori apsirengus. Bet parodė, kad būtent šitie organizuoja.

Nebūčiau linkęs kaltinti žiniasklaidos, manau, žiniasklaida labai dažnai prisitaiko prie užsakymo, prie tam tikrų situacijų, ir aš tikiuosi, kad kada nors ir minėta žurnalistė pateiks gana objektyvią informaciją.
Kalbant apie draudimus apskritai, tai galų gale prie ko mes einame, jeigu švęsti nebegalime. Jeigu dabar mums grasinama, kad bus teismai, baudos, bus rasti kaltininkai, aš nežinau, kas toliau. Tai toliau kiekvienas turėsime savo maršrutą į darbą derinti su ponu Zuoku?

E.BIČKAUSKAS: Mano mintis nuskambės gana paradoksaliai: nematau nieko baisaus, jeigu kažkas eina ir šaukia netgi šūkius „Lietuva lietuviams“. Jeigu jo tokios pažiūros, jeigu man tokios pažiūros nepriimtinos, - sakiau, kad aš Lietuvą truputėlį kitaip įsivaizduoju, - tačiau jis turi žmogaus teisę, tegul bando įtikinėti, jeigu tai neprievartiniai būdai, jis turi teisę išreikšti savo nuomonę.

Jūs teisingai pasakėte: jūs neatsiribojate nuo turinčiųjų kitokių minčių, kad ir tų, kurie eina su juodomis uniformomis. Na gerai, galbūt čia galima įžvelgti nacistinį aspektą, dar ką nors. Bet jeigu jis sako „Lietuva lietuviams“, jeigu jis turi tokias pažiūras, tegul pabando mane įtikinti, gal jam pavyks.

G.JAKAVONIS. Profesoriau, buvote vienas iš tų, kurie nukentėjo, nes buvote teisme už savo pilietinės pozicijos išreiškimą, ir buvęs „Jedinstvo“ veikėjas Jurijus Subotinas labai džiaugėsi sulaukęs laikų, kai Lietuvoje bus teisiami sąjūdininkai. Grįžtu prie to, kad mes kovojome už demokratiją, kad galėtume laisvai reikšti savo mintis, ir susidūrėme su tuo, kad ne Maskvos, ne Briuselio emisarai, bet mūsų pačių valdininkai, biurokratai yra tie, kurių bijoma, kurie draudžia.

B.GENZELIS: Čia yra kažkas suinteresuotas, kad Lietuvoje būtų chaosas. Dabar masinės informacijos priemonės yra prieinamos, per internetinę televiziją seku, kas vyksta Rusijoje, Lenkijoje. Ten visą laiką įrodinėjama, kad Lietuvos valstybės buvimas yra nesusipratimas ir tai yra laikinas dalykas, ir visi tie išpuoliai prieš vieną ar kitą grupę vertinami taip, kad Lietuvos valstybė negali susitvarkyti. Lenkijoje kita situacija, ten dalis pritaria mums, bet dalis mano, kad yra viena valstybė, kad čia tik laikinas atsiskyrimas. Bet su Rusija tai labai rimtai.

G.JAKAVONIS: Jeigu mes patys neapsiginsime nuo globalizacijos procesų, už mus niekas nekovos.

Z.VAIŠVILA: Tauta yra ne tik lietuviai, bet ir visi čia gyvenantys - ir žydai, ir rusai, ir ukrainiečiai, ir baltarusiai, ir lenkai. Priminsiu, kad ir labai skausmingas buvo variantas mūsų broliams latviams ir estams, bet mes pasirinkome nulinį pilietybės variantą ir visi, kurie čia gyveno, turėjo teisę tapti mūsų piliečiais. Ir aš manau, kad po šito atkūrimo, šito privatizavimo, kai žmonės įgijo ir nuosavybę į butą, į žemės sklypelį, visos tautybės vėl gyvenome normaliai ir pakiliai.

Norėčiau apibendrinti dėl žiniasklaidos. Pagrindinė mūsų žiniasklaidos priemonė LRT, tai yra labiausiai prieinama visiems žmonėms, deja, iki šiol netampa visuomeniniu transliuotoju, nors formaliai tai deklaruojama dėl to, kad išlaikoma iš biudžeto. Pasižiūrėkite į ministerijų viešinimo konkursus - didžiulė dalis tų pinigų, pavyzdžiui, praėjusios kadencijos Aplinkos ministerijos, rodos, 38 mln. litų, atitenka ir užsienio savininkų žiniasklaidai čia, Lietuvoje.

Dėl to valdišką nuomonę nuleisti per šitą dominuojančią žiniasklaidą yra daug paprasčiau, todėl aš noriu apgręžti klausimą ir paklausti: o kokia valdžios pozicija dėl šio klausimo? Turime Lietuvos piliečių išrinktą valdžią ir ji turi aiškiai pasakyti savo nuomonę šiuo klausimu ir ginti valstybę ir valstybingumą, jie tam prisiekė mūsų Konstitucija, ir neleisti tyčiotis iš valstybingumo, ir neatidavinėti valstybingumo.

G.JAKAVONIS. Grupė Seimo narių pasirašė pareiškimą, kad savivaldybės sprendimas būtų peržiūrėtas. Nesulaukėme jokios reakcijos. Kas tada yra Seimas?

E.BIČKAUSKAS. Jeigu kreipėtės į savivaldybę, tai jums turi atsakyti kaip ir bet kuriam Lietuvos Respublikos piliečiui, lygiai taip pat kaip ponui Pankai. Jis šiuo atveju turi lygiai tokias pačias teises. Jūs pasakėte savo politinę nuomonę, manau, kad savivaldybė turėtų į tai atsižvelgti. Kita vertus, kol kas iš viso nematau jokio pagrindo draudimui. Jeigu teisingai suprantu, galutinis sprendimas dar nepriimtas.

J.PANKA. Vis dėlto priimtas. Du kartus atsakė, o paskutinis atsakymas iš viso absurdiškas. Skersai Gedimino prospekto savivaldybė pastatys tris scenas: vieną netoli Seimo, kitą netoli buvusių KGB rūmų, trečią prie Vyriausybės. Jose visą laiką - nuo 8 iki 20 val. - vyks meno kolektyvų pasirodymai. Kiek žinau iš neoficialių šaltinių, meno kolektyvai tiesiog terorizuojami, kad ten grotų po kelias valandas. Kai kurie pagyvenę žmonės sako, kad jiems dar bus šalta, gal dar sniego bus. Bet jiems atsako: ne, jūs turite atgroti tiek ir tiek. Savivaldybės atsakyme labai aiškiai parašyta, kad viskas vyks nuo 8 iki 20 val. Ir dar - kad mes neitume, nuo 20 iki 22 val. vyks scenų demontavimas.

E.BIČKAUSKAS. Tai čia iš esmės yra tai, apie ką aš kalbėjau - jeigu norim, tai galim padaryti taip, kad valstybiniais ar miesto renginiais užkirstume kelią vietinėms iniciatyvoms, ir tai yra padaryta. Kaip teisininkas matau tik grynai teisinį kelią kreiptis į teismą. Tikiuosi, noriu tikėtis, kad teisėjai, kurie spręs šitą klausimą, nusileis ant žemės ir supras, kas už to slepiasi. Kita vertus, gali atsirasti ir tokių teisėjų, kurie sakys: va, yra numatyta, pagal įstatymą leidžiama ir viskas gerai. Pakils aukščiau ir nežiūrės paties turinio, visko gali būti. Deja, mes turime tokius teismus, tokias savivaldybes, kurias patys ir išrinkome. Tegaliu išsakyti savo nuomonę, kad nepritariu tokiai pozicijai.

Aš esu įsitikinęs, kad šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė šiek tiek viršija savo kompetencijos ribas. Dar kartą kartoju: įstatyme labai griežtai apibrėžta, kur negali vykti atitinkami renginiai, ir dar didesni apribojimai paprasčiausiai yra negalimi. Paminėjote buvusius KGB rūmus, kuriuose yra Apeliacinis ir Apygardos teismai. Įstatymas numato, kad tokios eitynės negali būti arčiau kaip, rodos, 75 metrai iki tokio pastato. Šiuo atveju sprendimo būtų galima ieškoti apeinant tuos rūmus. Galų gale tas scenas nebūtina statyti ant važiuojamosios dalies, o jeigu einant šitai eisenai dar skambės tautinė ar kokia nors panaši muzika, tai eitynių dalyviai tuo tik apsidžiaugs ir dar padėkos savivaldybei už pagalbą.

Pasaulis yra gražus savo įvairove, tuo, kad pasaulyje yra šimtai, turbūt tūkstančiai tautų ir tautelių. Mūsų tauta yra palyginti nedidelė, balansuoja ant tam tikros ribos. Šitos patriotinės eitynės - tai vienas žingsnis, kuriuo išsaugomas tas pasaulio grožis, taip pat ir Lietuvos ateitis. Jis būtinas, reikalingas ir skatintinas.

O kad nebūtų visokių nesusipratimų, egzistuoja mūsų policijos pajėgos. Galų gale mes, Lietuvos piliečiai, mokame mokesčius policijai ir Saugumo departamentui išlaikyti, kad jie suteiktų galimybę patriotiškai nusiteikusiems žmonėms pareikšti savo poziciją, juo labiau valstybinių švenčių metu.

B.GENZELIS. Europoje yra daug mažesnių tautų, mes pagal Europą esame vidutinė tauta. Neužsiimkime verkšlenimu, kad esame mažytė tauta. Žinoma, negalime lygintis su rusais, lenkais, vokiečiais, bet tokių tautų pasaulyje yra daug. Reikia ne verkšlenti, kad esame nedidelė tauta, kaip mus visi skriaudė, o pirmiausia turime susirūpinti savo kultūra, savastimi, kad mes esame ir niekas neturi teisės suniveliuoti mūsų kaip tautos. Tokios eitynės - tai savasties išreiškimas, reikia pasistengti, kad šitas judėjimas būtų platesnis, tada ir čia valdžia reaguos.

 Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Žalgiris"