Kunigas Antanas Mackevičius - 1863 metų sukilimo dvasinis lyderis

Šiemet sukanka 185 metai, kai gimė kunigas Antanas Mackevičius - žymus dvasininkas, pamokslininkas, vienas pagrindinių 1863 metų sukilimo vadų. Į tautos atmintį ir jos istoriją kunigas įėjo kaip žymus kovotojas už Lietuvos laisvę. Kunigo kelias buvo grįstas idealizmu, tikėjimu tautos laisve, krikščioniškomis vertybėmis.

Visa ko pradžia vaikystėje ir jaunystėje

A.Mackevičius gimė 1828 metų birželio 14 dieną Raseinių apskrityje, Liolių apylinkėje, Morkių kaime (dabartiniame Kelmės rajone). Tėvai buvo mažažemiai ūkininkai. „Ir aš neturtingų tėvų vaikas, ir aš daug vargo patyriau savo jaunystėje, o labai troškau mokslo. Vos dvylikos metų pėsčias leidaus iš Tytuvėnų ir pasiekiau Vilnių“. A.Mackevičius mokėsi Vilniaus gimnazijoje, siekdamas įgyti aukštąjį mokslą. 1846-1849 m. mokėsi Kijevo universitete. Studijos suformavo aukštus jaunuolio idealus: išsivaduoti iš Rusijos imperijos jungo ir taip palengvinti sunkią baudžiavinių valstiečių dalią. Norėdamas būti arčiau Lietuvos ir jos žmonių, 1850-1853 metais mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. Baigęs seminariją, Krekenavoje buvo vikaru. Lemtingiausias jo gyvenimo etapas - nuo 1855 metų tarnystė Dievui ir žmonėms Paberžėje (dabartinis Kėdainių rajonas). Čia kunigas pragyveno 8 metus, pasižymėjo kaip atsidavęs savo tarnystei kunigas, garsėjo savo pamokslais. Važinėdamas po kaimus matė sunkią valstiečių dalią, kalbėjo apie būtinybę kovoti prieš žmonių išnaudojimą, už tautos laisvę.

A.Mackevičius rašė: „Mano troškimas žmonėms gero davė man jėgų ir galimybes sukelti liaudį ir ne kuriuo nors tikslu, o tik siekiant ją pakelti, kad ji įsisąmonintų ir pasakytų, ar su Rusija, ar su Lenkija ji nori būti susijungusi. Ši teisė jau egzistuoja Europoje, o ji negali būti pareikšta kitaip, kaip tik per išsivadavimą“.

„Žadėjau jiems tik vieną dalyką - Tėvynės laisvę“

Kunigas A.Mackevičius buvo vienas pirmųjų lietuvių dvasininkų, įsitraukusių į 1863 metų sukilimą. Istoriniai duomenys liudija, kad demokratines išsivadavimo idėjas jis propagavo dar iki sukilimo: iš sakyklos kritikavo 1861 metų valstiečių reformą, agitavo už Lenkų ir lietuvių respublikos atkūrimą. Kunigas ne kartą ragino siekti teisės savo likimą spręsti patiems, kovoti tiek prieš vietinius dvarininkus, tiek prieš caro valdžią. 1862 metais Kėdainiuose susitiko su kitais sukilimo vadais - Zigmantu Sierakausku ir Konstantinu Kalinausku. Trijų pokalbiuose buvo aptarta būsimos kovos taktika. Prasidėjus 1863 metų sukilimui, A.Mackevičius nusprendė jame dalyvauti neabejodamas savo poelgio teisumu. Balandžio 20 dieną Paberžės bažnyčioje kunigas perskaitė manifestą, kuriame ragino kovoti visus neabejingus krašto ateičiai žmones. Kovoti kunigas išėjo su žodžiais: „Už žmogiškas žmonių teises, už mūsų ir jūsų laisvę“.

A.Mackevičius surinko per 300 žmonių būrį. Po poros mėnesių būryje jau buvo apie 500 narių. Gegužės mėnesį kunigo vadovaujamas būrys pasiekė svarbią pergalę netoli Panevėžio prieš gausesnę caro kariuomenę. A.Mackevičius artimai bendravo su kitais sukilimo vadais - Z.Sierakausku ir K.Kalinausku. Birželio mėnesį karininkui Z.Sierakauskui patekus į nelaisvę, kunigas A.Mackevičius perėmė vadovavimą sukilimui. Z.Sierakauskas 1863 metų birželio 15-ąją gubernatoriaus N.Muravjovo įsakymu buvo pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Sukilėliai kovojo narsiai, nors jėgos ir buvo nelygios: prieš 140 tūkst. carinės Rusijos kariuomenę kovojo 15 tūkst. medžiokliniais šautuvais ir ištiesintais dalgiais ginkluotų sukilėlių. Į Vilnių buvo atsiųstas naujas generalgubernatorius Michailas Muravjovas, jis pasižymėjo žiaurumu, liaudyje pramintas koriku. Sudarius skrajojančius kariuomenės būrius, imta gaudyti keliais vykstančius nedidelius sukilėlių būrius. A.Mackevičiaus būrys atkakliai laikėsi Aukštaitijos miškuose. 1863 metų spalio viduryje ties Biržais įvyko didelės kautynės su caro kariuomene. Sukilėliai mūšį pralaimėjo ir teko trauktis link Kauno. 1863 metų lapkričio 26 dieną netoli Vilkijos, Lebedžių kaime (10 km į šiaurės rytus nuo Vilkijos), įvyko paskutinis A.Mackevičiaus sukilėlių būrio mūšis. Gerai ginkluota caro kariuomenė sutriuškino sukilėlius. Kunigas buvo sužeistas, kurį laiką slapstėsi Vilkijos apylinkėse, bet gruodžio 17 dieną buvo suimtas ir įkalintas Kauno kalėjime. M.Muravjovo nutarimu jam buvo paskirta mirties bausmė. Prieš mirties nuosprendį kalėjime jis rašė: „Jei Vyriausybė nesiliaus plėšusi gyventojų ir nesirūpins žmonėmis, atsiras kitas Mackevičius ir tai, ko aš nepadariau, padarys jis“. Tarsi priesakas tautai liko kiti kunigo žodžiai: „Lietuvių tauta - darbšti, sąžininga, religinga, todėl ji verta mano gyvybės. Aš laukiu tartum atpildo savo tautos laisvės...“

Kunigas buvo pakartas Kaune, Ožeškienės gatvės aikštėje 1863 metų gruodžio 28 dieną. Likęs sukilimo vadas K.Kalinauskas nuo 1863 metų gruodžio slapstėsi, tikėdamas, kad 1864 metų pavasarį pavyks sukilimą atgaivinti. Vienam iš sukilėlių išdavus vadą, K.Kalinauskas buvo įkalintas Vilniuje. Mirties nuosprendis buvo įvykdytas 1864 metų kovo 22 dieną Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Kunigo A. Mackevičiaus atminimo įamžinimas

Daugelyje Lietuvos miestų yra Antano Mackevičiaus vardu pavadintos gatvės, aikštės. Paberžės bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis, skirtas šio kunigo atminimui. Čia auga ir sukilėlių atminimui pasodinti ąžuoliukai. Paberžės muziejuje įrengta A.Mackevičiaus memorialinė ekspozicija. Joje eksponuojami asmeniniai kunigo daiktai. Priešais muziejų - stogastulpais išpuoštas 1863 metų sukilimui skirtas skveras. Šviesaus atminimo Tėvas Stanislovas čia suformavo visiems atvirą ir prieinamą kultūros, dvasinio atgimimo centrą, kuris labiausiai traukė jaunimą. Svarbiausia tai, kad čia, Paberžėje, vis dar gyva žmogaus dvasinio apsisprendimo, išsivadavimo iš bet kokios priespaudos idėja. 1998 metais, minint kunigo A.Mackevičiaus gimimo 170-ąsias metines, jo vardu pavadinta Kauno rajono Saulėtekių kaimo pagrindinė mokykla. Iš kraštotyrininkų surinktos medžiagos mokyklos bendruomenė sužinojo, kad vos už kelių kilometrų nuo Saulėtekių pagrindinės mokyklos Ringovės kaime stovi praeitį menantis namas, kuriame 1863 metų gruodžio 17 dieną buvo suimtas garsus sukilėlių vadas kunigas A.Mackevičius. Dar 1981 metais grupė lietuvių patriotų, vadovaujami Gedimino Ilgūno, kunigo suėmimo vietoje pastatė Ipolito Užkurnio iškaltą ąžuolinį koplytstulpį su užrašu: „A.Mackevičiui, žuvusiam už savo ir mūsų laisvę 1863 m.“ 1998 metų rugsėjo 19 dieną Kauno rajone, Ringovės kaime, atidengtas kunigo atminimui skirtas paminklinis akmuo. Ilgaamžis akmeninis paminklas primins mums tautos kelią į laisvę.