Landsbergių šeimai pinigus neš vaikai

Brangios vietos - laisvos

Liberalai jau senokai prabilo apie kompensacijas privačius vaikų darželius lankančių vaikų tėvams. Meras neslepia, kad konsultacijose dalyvavo ir A.Landsbergienės įsteigto didžiausio Baltijos šalyse privačių ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ atstovai. Šio tinklo vaikų darželiai pastaraisiais metais dygo it grybai po lietaus ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje.

Kas galėtų paneigti, kad sparčiai plėstasi turint patikimos informacijos apie būsimas kompensacijas? Mat Kauno ir Klaipėdos savivaldybės jas jau suskubo patvirtinti. O kainos „Vaikystės sodo“ darželiuose kone kosminės - net gaunant 100 eurų kompensaciją čia teks mokėti brangiau nei daugelyje kitų privačių darželių šiuo metu be kompensacijų. Užtat ir laisvų vietų netrūksta - vien Vilniaus sodeliuose yra 65 laisvos vietos, Kaune - 17, Panevėžyje - 20.

Leisti savo vaiką į tokį darželį mažai kam pagal kišenę, mat mokestis gerokai viršija minimalią mėnesio algą ir siekia 390 eurų. Jis mokamas ir tuomet, kai vaikas į darželį neina dėl ligos ar šeimyninių aplinkybių. Dar 390 eurų - vienkartinis ir negrąžinamas stojimo mokestis, atskirai mokama už maitinimą, vienos dienos kaina - beveik 7 eurai. Tuo metu valstybiniuose darželiuose patvirtintas vienos dienos įkainis už darželinuko maitinimą - vos 2,07 euro.

Sveika - nebūtinai brangu

Peržvelgus daugiau kaip dešimties sostinės privačių darželių tinklalapius, didesnių kainų už „Vaikystės sodo“ nepavyko rasti. Pavyzdžiui, Pašilaičiuose įsikūrusi „Apelsinų pieva“ per mėnesį iš tėvų prašo 246 eurų, o vaikus sugeba sveikai pamaitinti už 3,48 euro. Antakalnyje įsikūręs privatus darželis „Baltų šalelė“ ugdo mažylius už 232 eurus, o dienos maitinimas kainuoja 4,34 euro. Seniausiai veikiantis privatus darželis „Dūzginėlio bitutės“ prašo 407 eurų per mėnesį, bet į šią sumą įeina ir maitinimas.

Pasak „Baltų šalelės“ vadovės Alinos Sinicės, už savivaldybės patvirtintą 2,07 euro per dieną įkainį darželinukus pamaitinti galima, bet apie maisto kokybę tektų pamiršti. Todėl daugelyje privačių darželių maitinimo kainos 2-3 kartus didesnės negu valstybiniuose.

„Kaina priklauso nuo produktų, maisto žaliavos kokybės. Mes rinkomės maisto tiekėją pagal priimtiną kokybės ir kainos santykį, tarėmės su tėvais, - sakė A.Sinicė. - Pinigus tėvai, aišku, skaičiuoja, bet ir žiūri, iš ko gaminami patiekalai. Nutarėme, kad užkandžius perkame patys, kad jie būtų sveiki - agurkas, morka, bet nebūtinai patys brangiausi vaisiai.“

Audronė Tendzegolskienė, mokykloms, vaikų darželiams ir gydymo įstaigoms maistą tiekiančios bendrovės PONTEM vadovė, nesutinka, kad maitinimas savivaldybės darželiuose pigesnis dėl prastesnės kokybės produktų.

„Maisto kokybei per konkursus keliami aiškūs reikalavimai, juolab kad jis tiekiamas vaikams. Tiekėjo pasirinkimas, ar jis gali dalyvauti konkurse už tokią kainą, ar ne. Paprastai kai kurie taškai yra ekonomiškai nuostolingi, bet kai imi visumą, tada pelningi taškai padengia nepelningų nuostolius, ir pavyksta pamaitinti pigiau. Tai yra vienas iš centralizuoto pirkimo privalumų“, - aiškino A.Tendzegolskienė.

Įpareigojimo centralizuotai pirkti vaikų maitinimo paslaugas ir taip mažinti tėvų išlaidas privatiems darželiams nėra. Maisto tiekėją jie renkasi kiekvienas atskirai, tuomet, priklausomai nuo konkretaus darželio, į maitinimo kainą gali būti įskaičiuojamos investicijos į patalpas, virtuvės įrangą, maisto gamybos sąnaudos - darbuotojų atlyginimai, mokesčiai už elektrą, vandenį ir t.t. Tokiu atveju kuo mažiau vaikų maitinama, tuo kaina didesnė.

Viskas įskaičiuota

Pasak „Vaikystės sodo“ įkūrėjos A.Landsbergienės, ugdymo kaina priklauso nuo to, kaip ugdymo įstaiga veikia. Pavyzdžiui, ar nuomojasi patalpas iš savivaldybės, kur dažnai mokestis yra nedidelis, ar rinkos sąlygomis. Taip pat kaina priklauso ir nuo darželyje įgyvendinamos programos: jei vaikai vežiojami į baseiną, reikia mokėti už autobusą, baseiną ir trenerio paslaugas. Į kainą tėvams gali būti įskaičiuojamas ir vaikų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, pedagogų draudimas, jų profesinis tobulėjimas ir t.t.

„Kiekviena ugdymo įstaiga yra unikali ir kiekviena skaičiuoja savo išlaidas“, - dėstė verslininkė ir akcentavo, kad „Vaikystės sodo“ pradžia buvo labai sunki, nes reikėjo nemažų investicijų.

Bemaž 140 eurų per mėnesį kainuojantis darželinukų valgiaraštis yra suderintas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau jei tėvai pageidauja, sudaromi individualūs valgiaraščiai, kurių kainos irgi derinamos individualiai. Beje, maitinimo galima ir neužsisakyti.

„Kiekviena šeima turi savo mitybos įpročius, yra alergiškų vaikų, yra vaikų, kurie netoleruoja tam tikro maisto, yra vegetarų, veganų ir pan. Maksimaliai stengiamės derinti Maisto ir veterinarijos tarnybos ir savo šeimų poreikius, - patvirtino A.Landsbergienė. - Kita vertus, esame pirmoji ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kuri oficialiai vaikams gerti duoda tik vandenį.“

Konkurencijos nesitiki

Didžiausio Baltijos šalyse privačių darželių tinklo steigėja pripažino, kad Klaipėdos ir Kauno savivaldybėms priėmus sprendimus dėl kompensacijų tėvams didelio vaikų antplūdžio dar nesulaukta. Paklausta, ar savivaldybių parama tėvams paskatins privačių darželių verslo plėtrą, A.Landsbergienė tuo abejojo.

„Kurti verslo planą mokesčio (ir ypač dalinio!) kompensavimo pagrindu nėra saugu. Be to, trišalės sutartys (tėvų, savivaldybės ir privačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos) bus pasirašomos tik vieniems metams, kasmet tvarka bus peržiūrima. Ką darys tie, kurie planuoja, kad kompensacijos truks 5, 10 metų, o jos ima ir po metų nutrūksta drauge su pasibaigusia bendradarbiavimo sutartimi?“ - galimus konkurentus atvėsino A.Landsbergienė.

Dangstosi pigumu

Sostinės savivaldybė skaičiuoja, kad nuo rugsėjo jos darželiuose vietų trūks apie 3,5 tūkst. vaikų. Anksčiau teigta, kad įvedus kompensacijas privatūs darželiai galėtų priimti iki 2,3 tūkst. vaikų, bet paskutiniame tarybos posėdyje R.Šimašius pateikė kuklesnius skaičius - iki tūkstančio. Šiuo metu Vilniuje veikia apie 80 privačių darželių.

Meras neįžvelgia interesų painiavos, kad vilniečių pinigais bus remiamas sostinę valdančios koalicijos partnerės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko žmonos privatus verslas. Svarbiausia, anot R.Šimašiaus, sprendimo pigumas - juk miestui nereikės statyti naujų vaikų darželių.

„Dabar nevalstybiniame darželyje 70 eurų yra iš valstybės mokama, savivaldybei tai nieko nekainuoja, o tėvams kainuoja vidutiniškai 280 eurų, - skaičiavo meras. - Skyrus kompensaciją, visos kitos dalys lieka tos pačios, bet 100 eurų persikelia nuo šeimos ant savivaldybės. Šeima tuo atveju vis tiek moka daugiau nei savivaldybės darželyje, tačiau savivaldybei tai kainuoja dvigubai mažiau nei statant savo darželį.“

Lietuvos ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė Liucija Milašauskienė pažėrė kritikos tokiam iš pirmo žvilgsnio gana pragmatiškam požiūriui.

„O kas liepia statyti? Privatininkai juk irgi darželių nestato, o nuomojasi patalpas. Ar mažai savivaldybė turi patalpų, kurias galėtų pritaikyti darželiams? Bet pasirenka sprendimą atiduoti lėšas į privačias rankas, o tėvai priversti mokėti išpūstas kainas“, - sakė asociacijos vadovė.

Palieka už borto

Akivaizdu, kad savivaldybės kompensacijos užtikrins didesnį pajamų srautą privatiems darželiams. Valstybiniuose darželiuose už borto likę tėvai 100 eurų viliojami sukrapštyti papildomai tiek, kiek privatininkai užsinorės. Nesukrapštysite - samdykitės aukles, palikite vaikus seneliams arba patys su jais sėdėkite, bet paramos negausite.


Vakarų Lietuvos tėvų forumo atstovė Kristina Paulikė mano, kad jeigu šeima gali leisti vaiką į patį brangiausią privatų darželį, jai 100 eurų ne kažin ką reiškia. O mažas pajamas turinčias šeimas kompensacijos, jei jos būtų nuolatinės, galėtų paskatinti kooperuotis ir steigti darželius patiems.

Kaip pavyzdį ji paminėjo privatų darželį „Gintarinė šviesa“ Klaipėdoje, kurį susibūrę įsteigė patys tėvai. Mokestis jame - tik 144,81 euro, maitinimas - 4,58 euro per dieną. „Kai žmonės suinteresuoti savo vaikų ugdymu, o ne verslu, jie nesiekia pelno ir jiems nėra reikalo plėšti kosminių mokesčių, - sakė K.Paulikė. - O ponios A.Landsbergienės tinklo atėjimas į rinką buvo kitoks negu kitų privačių darželių - čia buvo gerai padirbėta per giminę. Landsbergių pavardė daugybę durų atvėrė, ir su patalpomis jiems labai sekėsi, ir reklamos buvo labai daug. O dabar dar ir savivaldybių kišenės atsiveria. Negarbingai visa tai vyksta. Bet, manau, žmonės ir patys laikui bėgant atsirinks, kur pelai, kur grūdai...“

Ji pritarė, kad tėvams, kurių atžalos negavo vietos valstybiniame darželyje, savivaldybė skirtų paramą, tačiau abejojo, ar šiuo metu numatoma tvarka socialiai teisinga: „Galbūt tą paramą reikėtų skirti atsižvelgiant į tėvų pajamas? Manau, būtų teisingiau, jei kiekvienas vaikas turėtų savo krepšelį, ir jeigu savivaldybė neužtikrina vietos darželyje arba mama dar nenori vaiko vesti, galėtų kažkiek pinigėlių tekti jai pačiai, nes ji ugdo vaiką namuose. Juk valstybei svarbus kiekvienas žmogus, ar ne?“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“