Lietuvai ruošiama perauklėjimo strategija

Spėjama nenuspėjama ateitis

Visuomenei minėta strategija pateikta dar metų pradžioje. Nors patys strategijos kūrėjai rašo, kad „ateitis neturi ir negali turėti konkretaus pavidalo", visgi Lietuvai yra parengti keturi galimi scenarijai skambiais pavadinimais: „Puikus naujasis pasaulis", „Šiaurinė žvaigždė", „Kapanojimasis", „Amžinas įšalas".

Strategijos kūrėjai tikisi, kad išsipildys scenarijus „Šiaurinė žvaigždė", pagal kurį ateityje Lietuvoje turėtų vyrauti brandi demokratija ir puikus švietimas. Be to, tai vienintelis scenarijus, kurio pristatyme kalbama apie šeimos politiką.

Pagal šį scenarijų Lietuvoje po daugiau kaip dvidešimties metų turėtų klestėti brandi demokratija - stiprios atstovaujamosios institucijos, į svarstymus plačiai įtraukiami piliečiai, todėl sprendimų priėmimas užtrunka, bet, keičiantis vyriausybėms, išlaikomas strateginis nuoseklumas.

„Šalyje užtikrintas teisės viršenybės principas ir pagarba žmogaus teisėms. Valstybėje įgyvendinta ambicinga švietimo ir mokslo plėtros reforma, ugdymo procese įvykusi tiksliųjų, gamtos ir socialinių bei humanitarinių mokslų integracija, o mokymasis visą gyvenimą - savaime suprantamas įprotis. Konsolidavus išteklius, šalyje išplėtota stipri mokslo, technologijų ir inovacijų ekosistema. Lietuvos vartotojai, verslas ir vyriausybė sutarė, kad technologinė-skaitmeninė ekonomikos transformacija privalo prisidėti prie žaliojo perėjimo ir socialinių iššūkių sprendimo.

Todėl sumažėjo visuomenės stratifikacija ir socialinė atskirtis, propaguojamas saikas. Didžioji dalis visuomenės gyvena miestuose ir priemiesčių zonose, kur kiekvienas jaučiasi arti gamtos. Daugumą rutininių darbų atlieka robotai, todėl žmonės vis daugiau laiko skiria kūrybai. Tai, be kita ko, žmonėms padeda jaustis įprasminus savo gyvenimą", - rašoma strategijoje.

Įžvelgė šališkumą

Tai jau ne pirma tokio tipo strategija. Daug anksčiau buvo rengta ir kita panaši strategija - „Lietuva 2030". Tačiau naujojoje strategijoje rašoma, kad ne visus išsikeltus tikslus pasiekti pavyko. Strategiją „Lietuva 2050" rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, Vyriausybės strateginės analizės centru ir Vilniaus universitetu. Valstybės pažangos tarybos, kuri atsakinga už tokias startegijas, sudėtyje yra gausus būrys ministrų, valdančiosios daugumos atstovų, o tarybos pirmininkė yra pati premjerė Ingrida Šimonytė.

Būtent tai kai kuriems nevyriausybinio sektoriaus atstovams atrodo keista. Laisvos visuomenės institutas, teikdamas siūlymus pristatytai strategijai nurodė, kad kuriama tik vienai politinei Lietuvos augimo krypčiai atstovaujanti pažangos strategija negali būti laikoma kokią nors direktyvinę galią turinčiu dokumentu, prie kurio ateityje turėtų būti derinami Seimo priimami įstatymai bei Vyriausybės nutarimai. Pasak rašto autorių, tai laikytina greičiau Lietuvos visuomenės perauklėjimo programa, o ne tikra analitine studija.

„Valstybės institucijų dalyvavimas žvilgsnį į ateitį daro šališką, o vieno iš daugelio universitetų, o ne, tarkim, įvairių pažiūrų mokslininkų ar jų grupių pasitelkimas liudija siekį kliautis saugiais ir kontroliuojamais instituciniais priklausomybės ryšiais. Jei Vyriausybei tikrai rūpėtų ateities prognozės, ji siektų raginti savo nuomonę išdėstyti vienodai nuo valdžios aparato nepriklausomas tyrimo institucijas, kurios atstovautų įvairioms Lietuvoje esamoms mąstymo kryptims ir politinėms srovėms", - rašoma organizacijos parengtame rašte.

Minėtame rašte teigiama, kad viziją kūrę analitikai taikosi atitikti valdančios daugumos ideologines nuostatas, o didžiosios tautos dalies poziciją atmeta kaip pasenusią ir net sieja ją su totalitarizmu: „Pateiktame dokumente visiškai nuvertinamas prigimtinės šeimos institutas, paramą šeimai siejant su totalitarizmu, žmogaus teisės suprantamos kaip tam tikrų privilegijų suteikimas kai kurioms piliečių grupėms ir tyčiojamasi iš visko, ką didžioji lietuvių tautos dalis laiko savo kultūrine savastimi."

Pasigedo dėmesio šeimai

Nors skelbiama, kad prie strategijos dirbo šimtai ekspertų, kai kurios nevyriausybinės organizacijos pasigedo strategijoje svarbių aspektų. Laisvos visuomenės institutas pastebi, kad esminis Lietuvos interesas visuomet turėtų būti siekis išsaugoti kuo platesnį visuomenės integralumą, sutarimą dėl to, kas yra gera, ir to, kas yra bloga, siekiant bendrojo gėrio: „Sutarimas būtinas bent jau pagrindiniais dorovės, apie kurią kalba ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, klausimais. Kaip tik todėl valstybė Lietuvoje turėtų savo veiksmais skatinti kuo platesnį visuomenės sutarimą dorovės ir bendrojo gėrio klausimais ir šiame darbe bendradarbiauti su svarbiausiu šios srities autoritetu - Bažnyčia."

Taip pat organizacija siūlo įtraukti šeimą kaip vieną pamatinių visuomenės struktūrų. „Šeimoje prasideda ir vyksta visi vėliau į platesnės visuomenės aplinką persikeliantys procesai, taip pat ir tie, apie kuriuos kalba ir kuriuos kreipti pažangos kryptimi siekia strategija: šeimoje ugdomas pasitikėjimas artimaisiais, atvirumas aplinkai, mokomasi susitelkimo, ugdomos dorybės", - rašoma organizacijos pateiktuose siūlymuose.

Dėmesys „modernioms" šeimoms

Daugiau dėmesio šeimai skirti siūlo ir Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija. „Iš visų projektuojamų ateities scenarijų formuojasi išankstinė nuostata, kad gausi šeima ir aktyvus gimstamumo skatinimas yra siejamas su autoritariniu valdymu, nevykusia ateities vizija, o tuo tarpu siekiamybė yra „modernių", naujų šeimos formų įtvirtinimas ir nedidelis gimstamumas."

Pavyzdžiui, organizacija atkreipia dėmesį į scenarijų, pavadintą „Amžinas įšalas", kuriame nurodoma, kad valdžia prie tokio scenarijaus vykdo aktyvią gimstamumo skatinimo politiką per pinigines išmokas šeimoms, o ypač daugiavaikėms, tačiau tai neduoda reikiamo rezultato. „Tokios politikos peteikimas visiškai diskredituoja aktyvios šeimos politikos reputaciją, nuneigia šeimos, kaip visuomenės ir valstybės pagrindo, svarbą visuomenėje", - sakoma Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos rašte, kurį pasirašė asociacijos vadovė Violeta Vasiliauskienė.

Jame taip pat atkreipiamas dėmesys į neva labiausiai tikėtiną Lietuvai „Šiaurės žvaigždės" scenarijų, kuriame numatyta, kad šalyje ateityje būtų kompleksiškai vykdoma mokslu pagrįsta šeimos politika, apimanti visas šeimų formas ir skatinanti lyčių lygybę šeimoje, leidžianti lanksčiai derinti vaikų priežiūrą ir karjerą, taip pat didinamas būsto prieinamumas.

„Visiškai neatkreipiamas dėmesys į gimstamumo skatinimą, pačių šeimų galimybę pasirinkti jiems tinkamas vaikų augimo formas, akcentuojamas tik kuo greitesnis grįžimas į karjeros pasaulį. Tokia siekiamybė nebūtinai yra priimtina visoms šeimoms, nuvertinamas vaiko ugdymas šeimoje. Visų šeimų formų akcentavimas nestiprina prigimtinės šeimos, kuri yra geriausia aplinka vaikui augti ir ugdytis", - nurodo asociacija ir reikalauja persvarstyti rengiamą strategiją.