Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui - žygis per pasaulį

Treji metai kelyje, 100 valstybių, 200 tūkst. kilometrų ir po visą planetą skleidžiama pasaulio Lietuvos idėja - tokį žygį per pasaulį Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio proga rengia aktyvūs keliautojai bei visuomenės veikėjai.

Žygio startas planuojamas 2016 m. rugpjūtį, grįžimas į Lietuvą - 2019 m. pabaigoje. Į žygį keturiais visureigiais leisis 10 žmonių. Kelyje prie jų prisijungs "turistų", kurių bus apie 80. Lietuvos nepriklausomybės 100 metų jubiliejų 2018 m. vasario 16 d. žygeiviai turėtų švęsti Ekvadore.

Pasiruošimas žygiui per pasaulį ir pats žygis atsieis apie 2 mln. eurų.

Vienas žygio idėjos autorių - "Klajūnų klubo" vadovas Gintautas Babravičius. Jis pabrėžė, kad žygio per pasaulį įkvėpėjas - lietuvių keliautojas Matas Šalčius. G. Babravičius pripažino, kad tai bus sunkiausia ir ilgiausia jo gyvenimo ekspedicija.

"Keliauju daugiau kaip 40 metų, per tą laiką teko organizuoti įvairiausius žygius. Tarp jų buvo ir pirmasis savarankiškas plaukimas paauglystėje savadarbiu plaustu nuo Vilniaus iki Rusnės, ir tokios visai neseniai vykusios kelionės, kaip jojimas žirgais iki Juodosios jūros ar dardėjimas 800 km pašto karietomis senuoju Sankt Peterburgas-Kaunas-Varšuva pašto keliu. Tačiau trejų metų žygis per pasaulį, aplankant visus žemynus, išskyrus Antarktidą, būtų iššūkis bet kuriam keliautojui. Esu tikras, kad šis žygis bus didžiausias gyvenimo iššūkis, vainikuosiantis visą sukauptą kelionių patirtį, ir tuo pačiu bus geriausia įmanoma dovana Lietuvai 100-mečio proga", - sakė G. Babravičius.

Pasak jo, žygio planavimo darbai jau trunka ketverius metus. "Darbų kiekis milžiniškas - vieną dieną turi važinėti po Lietuvą ir pristatinėti idėją visiems susidomėjusiems, kitą dieną jau reikia planuoti išankstinę kelionę į Aliaską, kur turėsime patikrinti galimybę automobiliais persikelti per Beringo sąsiaurį. Tai, beje, bus vienas didžiausių ir sunkiausiai prognozuojamų šios kelionės iššūkių", - sakė "Klajūnų klubo" vadovas.

Nors tikslus žygio maršrutas dar derinamas, siekiant įtraukti kuo daugiau lietuvių bendruomenių užsienyje, tačiau jau planuojama, kad jis drieksis aplink Baltijos jūrą, per Pamyro ir Tianšanio kalnynus, per bekraštes Jungtinių Amerikos Valstijų lygumas, per Gobio, Atakamos, Namibijos ir Australijos dykumas, per Brazilijos džiungles, per Andus, per atšiaurią Rusijos tundrą, Beringo sąsiaurį, per Aliaskos upes bei kitas pasaulio vietas. Nepriklausomybės 100-mečiui pažymėti bus siekiama aplankyti 100 pasaulio valstybių, surasti lietuvių bendruomenes jose ir kartu pasauliui papasakoti apie Lietuvą.

"Vis dar ieškome tinkamiausio pavadinimo žygiui. Kol kas jį vadiname naudodami keliautojo Mato Šalčiaus citatą - "Lietuvai apie pasaulį, pasauliui apie Lietuvą". Manau, tai puikiai vienu sakiniu perteikia šio projekto idėją", - teigė G. Babravičius.

Architektas, grupės "Antis" lyderis Algirdas Kaušpėdas ne tik keliaus dalį žygio maršruto, bet ir yra kelionės idėjinio turinio kūrėjas - vėliavnešys.

"Kažkada teko prisidėti prie Lietuvos budinimo Sąjūdžio laikais, dabar matau galimybę prisidėti prie pasaulio Lietuvos kūrimo. Praėjusį dešimtmetį Lietuva pasiekė esminių strateginių tikslų, dabar jaučiamas blaškymasis, neturime vienos ateities vizijos. Manau, pasaulio Lietuvos idėja, suvienijanti milijonus lietuvių visame pasaulyje, artimiausiu metu gali tapti nauja kelrode žvaigžde mūsų šaliai", - dėstė A. Kaušpėdas.

Jis prisiminė, kad žodžiai "Lietuvos valstybė - pasaulio Lietuva" "Anties" dainoje nuskambėjo jau seniai. "Tada buvome neseniai paminėję Lietuvos 70-metį, o dabar tuoj minėsime 100-metį. Lietuva turi iš naujo save atrasti. Lietuvai reikia naujo Kolumbo, kuris ją atrastų. Kas tas Kolumbas? Vytis ir pasaulio Lietuva. Mes norime pamatyti Lietuvą pasaulyje. Mes išplėsime Vyčio įtakos zonas", - žygio idėjinį turinį aiškino A. Kaušpėdas. O paskui paragino: "Ateina pasaulio Lietuvos laikas. Nepražiopsokite to momento".

Viena sudėtingiausių žygio planavimo dalių - techniniai bei logistikos dalykai. Jais rūpinasi verslininkas ir kelionių organizatorius Vaidotas Marozas.

Į žygį keliautojai leisis "Toyota Landcruiser 78" automobiliais, kurie gaminami jau 30 metų ir yra patikimi. Išvažiuos į žygį naujais, o grįš "kledarais".

"Keturi automobiliai turi būti parengti taip, kad atlaikytų 100 laipsnių temperatūrų skirtumą - nuo -50 iki +50 laipsnių. Kiekvienas iš jų turi būti pasirengęs nuvažiuoti po 200 tūkst. km, būti tinkamai paruoštas ir karščiausioms dykumoms, ir plukdymui per Beringo sąsiaurį. Bent menkiausia pasiruošimo klaida gali sustabdyti kelionę, todėl itin atsakingai atliekame šiuos namų darbus. Esu tikras, kad po pusantrų metų būsime visiškai pasirengę startui", - sakė V. Marozas.

Svarbi visos trejų metų kelionės dalis - greitas informacijos perdavimas iš įvairiausių planetos taškų. Tam užtikrinti žygeiviai gabensis palydovinę įrangą. Tokiu būdu kelionę bus galima sekti realiuoju laiku, žiūrėti parengtus reportažus arba skaityti keliautojų įspūdžius.

Projekto iniciatoriai dėl to jau sutarė su kelionių filmų kūrėju Michaeliu Mattig-Gerlachu iš Vokietijos. Jis anksčiau padėjo įsikurti pirmosioms nevalstybinėms ir privačioms radijo stotims Lietuvoje, prisidėjo rengiant bendras ekspedicijas į Kamčiatką bei Afriką. Jis organizuos filmų apie kelionės metu aplankytas šalis kūrimą Vokietijos televizijai "Deutsche Welle", fiksuos žygio akimirkas bei rengs reportažus pasauliui.

Lietuvos 100-mečiui skirtą kelionę organizuojantis "Klajūnų klubas" jau 23 metus rengia įvairias ekspedicijas bei žygius po pasaulį. Keliautojai yra pasiekę Tunguską (1997 m.) Baikalą (2011 m.), Meksiką (1999 m.), Boliviją ir Peru (2005 m.), Mongoliją (2007 m.).