Lietuvos žemė turi likti Lietuvai

Seimo Kaimo reikalų komitetas, apsvarstęs projektą dėl siūlymo Vyriausybei derėtis su ES, kad draudimas pardavinėti žemę užsieniečiams turėtų būti pratęstas, kol mūsų žemdirbių išmokos pasieks ES vidurkį, pasirinko drąsesnį kelią - išbraukė frazę „iki bus suvienodintos tiesioginės išmokos visų ES valstybių narių žemdirbiams“. Kaip „Respublikai paaiškino minėto komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, tai reiškia, kad jei Seimas pritars, reikalausime, kad per amžius būtų draudžiama Lietuvos žemę pardavinėti svetimšaliams. Tokią idėją labai palaiko ir patys ūkininkai.

Pataisė esmę

Seimas dar balandį po pateikimo pritarė siūlymui įpareigoti Vyriausybę derėtis dėl draudimo parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams pratęsimo. Toliau klausimo svarstymas persikėlė į komitetus. Pagrindiniu, savaime aišku, paskirtas Kaimo reikalų komitetas. O jis tarė svarų žodį.

„Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ieškoti galimybių artimiausiu metu siekti Sutarties dėl ES veikimo pakeitimo arba imtis kitų alternatyvių priemonių tam, kad draudimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsienio subjektams nebūtų laikomas laisvo kapitalo judėjimo principų pažeidimu“, - taip Seimo nutarimo projektą patobulino komitetas. Po pateikimo Seimas buvo pritaręs formuluotei, kad reikia pratęsti terminą tol, kol tiesioginės išmokos mūsų šalies žemdirbiams pasieks ES vidurkį. Tiesa, ir tai būtų gana netrumpas laikotarpis, mat ES vidurkis šiandien yra 268 eurai (925 litai) už hektarą, o Lietuvos - 143 eurai (494 litai). Net 2020-aisiais jis tesieks 196 eurus (677 litus), t.y. vos 75 proc. ES vidurkio, nors ES žadėjo, kad pereinamasis laikotarpis baigsis 2014-aisiais. Tačiau jei kokiais 2030-aisiais išmokos galų gale suvienodėtų, pagal viso Seimo po pateikimo palaimintą variantą tada jau privalėtume leisti žemę įsigyti svetimšaliams.

Už laikiną draudimą

Tiesa, iki galo vis dar nesutariama, kaip Lietuvai reikėtų elgtis. Liberalai norėtų jau nuo pat 2014 m. gegužės leisti išpardavinėti sklypus svetimšaliams. Tarp draudimo pratęsimo šalininkų irgi yra skirtingų nuomonių. Net Kaimo reikalų komitete jos išsiskyrė. Štai komiteto narys Jonas Kondrotas palaiko variantą, kuriam po pateikimo pritarė Seimas.

„Aš pasisakau už tai, kad būtų priimtas politinis sprendimas palikti galimybę Vyriausybei išsiderėti termino pratęsimą iki bus suvienodintos išmokos. Kol nėra suvienodintos - reikia uždrausti. O kai bus suvienodintos, tada jau nieko nepadarysi. Juk laisvas kapitalo judėjimas, laisva rinka. To neuždrausi. Tačiau dabar mūsų žmonės turi mažiau pinigų, mūsų žemė daug pigesnė nei kitur, todėl ją užsieniečiai supirks“, - tvirtino J.Kondrotas.

Draudimas turi būti amžinas

O komiteto pirmininkas S.Bucevičius pasisako už visišką žemės pardavimo užsieniečiams draudimą neribotam laikui.

„ES traktuoja, kad termino pratęsti antrąkart nebegalima. Be to, jie pagal savas formules aiškina, kad tiesioginės išmokos jau išsilygino. Todėl aš pasisakau už tai, kad prie tiesioginių išmokų suvienodinimo prisirišti nereikia. Tiesa, didelių vilčių nepuoselėju, kad derybos pavyktų, nes europiečiai nenori mūsų suprasti. Tik labai tikiuosi, kad pirmininkavimas ES Tarybai padės, kad pavyks parodyti, kaip mums skauda. Juk Airija pirmininkaudama pasiekė sau naudingus sprendimus dėl bankinių palūkanų, skolinimosi limitą pasididino. Todėl reikia pasiekti, kad draudimas dėl Lietuvos žemės galiotų amžinai“, - sakė S.Bucevičius.

Su juo visiškai sutinka Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

„Aš palaikau variantą, kad užsieniečiai niekada negalėtų pirkti Lietuvos žemės. Juk tai mūsų nacionalinis turtas. Šalis ir taip maža. Jauni ūkininkai, kurie nori kurti ūkius, jau ir taip neturi žemės. Be to, reikia galvoti ir apie ateities kartas, kad jos turėtų ką dirbti. Šalis be žemės - kokia čia šalis?“ - sakė J.Talmantas.

Faktai

Seimo Teisės departamentas tvirtina, kad derėtis mes neturime jokio pagrindo, nes stojimo į ES sutartyje numatyta, jog draudimas pratęsti žemę užsieniečiams galimas tik kartą, o tai mes jau padarėme ir pratęsėme terminą iki 2014 m. gegužės. Tiesa, departamentas konstatuoja, kad ES teisės aktai gali taikyti laisvo kapitalo apribojimus trečiosioms šalims, tačiau ES valstybių piliečiams po termino pabaigos esą neturime jokio pagrindo pratęsti draudimą įsigyti žemę.

Žemės ūkio rūmai mano, kad draudimas turi būti pratęstas mažiausiai bent jau iki to, kol tiesioginės išmokos bus ne mažesnės už ES vidurkį, tai yra kol tęsis pereinamieji tiesioginių išmokų suvienodinimo laikotarpiai. Tačiau konstatuojama, kad visgi „būtina sudaryti teisines sąlygas, kad Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemę galėtų įsigyti realiai ūkininkaujantys Lietuvos subjektai“.

Žemės ūkio ministerija linkusi pritarti Seimo Teisės departamentui, kad derėtis argumentų nebeturime, tačiau siūlo į įstatymus prikišti saugiklių, kurie ES teisės nepažeistų, bet ir realiai beveik nesuteiktų galimybių užsieniečiams įsigyti Lietuvos žemę.

Tiek skeptiškasis Seimo Teisės departamentas, tiek Žemės ūkio ministerija galėtų pasidomėti kitų šalių praktika. Seimo Kaimo reikalų komiteto duomenimis, Vengrija be jokių derybų uždraudė užsieniečiams įsigyti ūkio paskirties sklypų žemę ir nei pasaulis, nei Vengrija nesugriuvo. Slovėnija ruošiasi imti iš vengrų pavyzdį, o mūsų kaimynė Latvija ketina derėtis dėl laikotarpio pratęsimo. Lenkija iškart buvo išsiderėjusi 12 metų laikotarpį.