Prieš atliekų deginimo gamyklų statybą pajūryje kovojantys visuomenininkai inicijuoja pirmąją Lietuvoje visuotinę dviejų savivaldybių gyventojų apklausą. Tačiau ką apskritai reikėtų daryti su šiukšlėmis? Tuo domėjosi “Respublika”.
Klaus žmonių nuomonės
Į Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybes kreipėsi iš nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaryta iniciatyvinė grupė, nusprendusi pirmą kartą šalyje pasinaudoti Vietos savivaldos įstatymo suteikta teise - surengti visuotinę minėtų savivaldybių gyventojų apklausą.
Žmonių būtų prašoma atsakyti į penkis klausimus, susijusius su aplinkosauga: ar pritariate šiukšlių deginimo gamyklų statybai pajūryje; ne šiukšlėmis, o mediena kūrenamų jėgainių statybai; kad būtų plėtojama tik sveikatai ir aplinkai nekenksminga pramonė; būtų įrengti oro taršą kas valandą matuojantys prietaisai, kurių duomenys būtų skelbiami viešai; kad viešai būtų skelbiami užterštumo, ligų paplitimo, mirties priežasčių, gyvenimo trukmės žemėlapiai bei statistika.
Pasak apklausos iniciatorių, jiems per mėnesį reikia surinkti 10 procentų uostamiesčio (14,3 tūkst.) ir Klaipėdos rajono (4,2 tūkst.) gyventojų parašų. Tokiu atveju abiejų savivaldybių tarybos privalėtų skelbti visuotinę apklausą.
Siūloma, kad ji vyktų savivaldos rinkimų dieną, kitų metų vasario 27 d. Klausimai būtų pateikti kartu su rinkimų biuleteniais.
Savivaldybės nesutinka
Tačiau vakar apklausos iniciatoriai dar negalėjo pasakyti, ar ji tikrai įvyks. Tiek Klaipėdos miesto, tiek Klaipėdos rajono savivaldybė gautus prašymus atmetė.
“Valdininkai motyvuoja tuo, kad mes savo prašymus neteisingai užpildėme. Neva apklausa yra renginys, o per rinkimus jokių renginių neleidžia įstatymas. Mus tai labai nustebino. Negi apklausa yra kokie šokiai ar dainavimas”, - stebėjosi viena iš iniciatyvinės grupės vadovių klaipėdietė Virginija Jurgilevičienė.
“Mes kariausime iki galo ir tikrai neketiname pasiduoti. Tuo labiau kad šiukšlių deginimo gamyklų atstovai užsiminė, esą jas čia žada vežti ne tik iš Lietuvos, bet ir Europos. Užtenka, kad ir taip gyvename ant bombos. Plastikos žaliavų perdirbimo gamyklos, naftos terminalas ir taip toliau”, - tvirtino grupės narys Vitas Žilis.
Iš tiesų šiukšlės... nerūpi
Paklausti, ar patys turi pasiūlymų, kaip būtų galima spręsti vis aktualesnę tampančią gausėjančių atliekų problemą, pajūrio visuomenininkai sakė, kad tai įmanoma padaryti atliekas rūšiuojant ir jas vėliau perdirbant.
“Iš Švedijos atvykę šiukšlių deginimo gamyklų atstovai pripažino, kad Europoje šis būdas to paties lygio. Tuo tarpu jų perdirbimas ir rūšiavimas auga. Esame įsitikinę, kad pastarieji variantai mums yra patys priimtiniausi. Ir duodantys daugiausiai naudos. Ne tik aplinkosaugos požiūriu, bet ir kuriant darbo vietas”, - teigė V.Jurgilevičienė.
Tiesa, minėtą apklausą rengiantys visuomenininkai žmonių nuomonės apie galimus atliekų naikinimo būdus klausti neketina.
Lietuva taps sąvartynu
Ką daryti su atliekomis? “Respublika” to klausė iniciatyvinės grupės “Elektrėnai - ne Vilniaus sąvartynas” vadovo Dano Dambrausko, jau ne vienerius metus kovojančio, kad būtų sustabdytas šiukšlių vežimas į Kazokiškes.
“Visas pasaulis jau seniai yra atradęs būdus, kaip jomis atsikratyti, aiškino D.Dambrauskas. - Patys populiariausi yra rūšiavimas ir deginimas. Yra ir kitokių. Pvz., užkasimas po žeme. Tačiau jis labai brangus. Lietuvai taip pat labiausiai priimtini būtų rūšiavimas ir deginimas. Viskas turėtų būti daroma civilizuotai, pasitelkus naujausias technologijas. Atliekų vertimas į sąvartynus yra nepriimtinas. Šiukšlės niekur nedingsta, jos lieka ir toliau teršia aplinką. Tų sąvartynų aplinkui jau tiek daug, kad greitai visos savivaldybės taps sąvartynais”.
Ar politikų rinkiminiai triukai padės išspręsti šiukšlių problemą?
Sabina, 38 m., policininkė:
Manau, kad jei tu elgiesi ar klausi taip, kaip “madinga”, vadinasi, turėsi palaikymą. O kas nuo to pasikeis? Atliekos vis tiek kaupsis, kažkur reikės jas dėti. Fantastiška tvarka yra Šveicarijoje - jei atneša nerūšiuotų šiukšlių maišelį, jam nuneša prie durų. O kai ką galime deginti, kai ką - perdirbti. Todėl reikia į problemą įsigilinti.
Marius, 38 m., matininkas:
Mano nuomone, atliekas vis tiek reikėtų naikinti. Vienas sprendimo būdų - jų deginimas. Jei bus atlikti visi tyrimai, sumontuoti filtrai, nebus taršos - kodėl gi ne? Jei būtų deginamos išrūšiuotos šiukšlės, taršos gal būtų mažiau? Valdžia turėtų tiesiog priimti vienokį ar kitokį sprendimą - veltis į kažkokias diskusijas ne specialistams beprasmiška.
Donatas, 20 m., studentas:
Nežinau, ar politikai siekia kažkokio populiarumo vykdydami apklausas - versijų gali būti įvairių. Bet, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse šiukšlių kiekiai mažinami skatinant rūšiavimą, skaičiuojant atliekų tūrį, ne svorį. Yra ir kitų priemonių. O leisti pinigus tam, kad tik būtų paklausinėta žmonių, mažų mažiausiai nelogiška.
Justina, 25 m., įmonės darbuotoja:
Ar kada nors ką nors pakeitė žmonių nuomonė? Manau, kad ir klausinėjant žmonių, ar reikia deginti atliekas, ar ne, niekas nepasikeis - šiukšlės juk niekur nedings. Manau, čia suveikia gal ir kai kurių politikų interesai, kurie galbūt siekia susidėti rinkėjų “pliusiukus” prieš artėjančius savivaldybių rinkimus.
Klausinėjo Ignas JAČAUSKAS
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
